Šis straipsnis skirtas išsiaiškinti, kas buvo Naryškinai, kokie jų likimai, ir kodėl jie pasirinko kurtis būtent čia - imperijos pakraštyje, nuošaliame pasienio miestelyje, svetimoje, net priešiškoje aplinkoje.
Naryškinai - rusų dvarininkų giminė, palikusi ryškų pėdsaką Rusijos istorijoje ir kultūroje. Ši giminė siejama su įvairiomis legendomis ir istorijomis, pradedant nuo jų kilmės iki įtakos Rusijos imperijos politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Šiame straipsnyje panagrinėsime Naryškinų giminės istoriją, jų ryšius su Žagarės dvaru Lietuvoje ir jų paliktą paveldą.
Naryškinų giminės herbas
Naryškinų kilmė ir legendos
Apie Naryškinų giminės kiltį sklando kelios versijos. Pagal vieną iš šeimos legendų, jų giminės protėvis buvęs Krymo karaimas karys vardu Naryška, kuris kartu su kitomis 400 karaimų ir totorių šeimomis po LDK Vytauto žygių į Aukso Ordos stepes, buvo atvesdintas į Lietuvą ir apgyvendintas prie Trakų. Pagal kitą patikimesnę legendą, kuriai pritaria ir senieji rusų istorikai, Naryškinų giminės pradininku buvo totorių murza Mordka Kurbatas, pravarde Naryška, 1463 m. atvykęs iš Krymo, stojęs tarnauti Maskvos kunigaikščiui ir perėjęs į stačiatikių tikėjimą.
Kaip tik tada užgimė kita legenda apie Naryškinų kiltį iš Tacito veikale „Apie germanų kilmę“ paminėtos -germanų naristų genties.Tuometiniai genealogai („rodoslovai“) surado ten miestą- imperijos sostinę Egerą, kurio herbą ir priskyrė Naryškinams. Tuo būdu iki tol niekuo ypatingu neišsiskyrusi rusų dvarininkų giminė įgijo herbą su didingo erelio ir grotų atvaizdu.
Žagarės ir Gruzdžių Naryškinai priklausė vienai iš šalutinių giminės genealoginių atšakų, kurią pradėjo Petro I motinos carienės Natalijos Naryškinos vienas iš antros eilės dėdžių Ivanas Naryškinas. Rusijos istorijoje šios jaunesnės šakos atstovai, su nedidelėmis išimtimis, nepaliko itin gilių pėdsakų, buvo vidutiniai dvarininkai, daug jų tarnavo Rusijos armijoje, buvo ne paties aukščiausio rango valdininkais. Jie turėjo rūmus S.Peterburge, dvarus Oriolo, Riazanės, Smolensko gubernijose.
Amžininkų pasakojimais pasižymėjo meile menui, geriems žirgams, gražiems daiktams. Nesigilindama į pačius seniausius laikus ir nesiplėsdama į visas plačias genealogines Naryškinų linijas, ieškojau duomenų būtent apie Žagarės Naryškinus. Iš straipsnių žinodama tik Žagarės dvaro įsigijimo datą, pradėjau nuo pirmojo Žagarės Naryškino - Dmitrijaus, kuris Maskvoje 1858 m. gegužės mėn.18d.
Pirmasis Žagarės Naryškinas - Dmitrijus Ivanovičius Naryškinas (1812-1866)
Pirmasis Žagarės savininkas-kavalergvardijos pulkininkas Dmitrijus Ivanovičius Naryškinas gimė 1812 m. Maskvoje.Gavo namų išsilavinimą,1831m. baigė Pažų korpusą ir paskiriamas į Kavalergvardijos pulką.1834 m.- pakeltas poručiku (jaunesniuoju leitenantu), tapo grafo S.Apraksino adjutantu,1840 m.- rotmistru.1844m. išėjo į atsargą. 1846 m. rugsėjo men.6 d. Peterburge vedė carienės Aleksandros Fiodorovnos freiliną Mariją Bartenevą. Santuokoje su Dmitriju Naryškinu gimė šeši vaikai. 1848 m. Dmitrijus vėl grįžo į karinę tarnybą, tačiau 1849 m. pablogėjus sveikatai, išėjo į atsargą būdamas kavalergvardijos pulkininku.
Peteris Nimitzas: slavų istorija
Po 1858 m. 1866 m.Dmitrijui Naryškinui mirus, Žagarę paveldėjo žmona, o jai mirus 1874m. Dmitrijaus Naryškino vyresnioji sesuo Zinaida garsėjo neparastu grožiu, išsilavinimu ir puikiu skoniu.Legendinė asmenybė. Jauna ištekėjo už pasakiškai turtingo Rusijos dvarininko 15-ka metų už ją vyresnio kunigaikščio Boriso Jusupovo. Buvo carienės dvaro freilina, aukštuomenės salonų „liūtė“, poetų mūza. Ja žavėjosi net Rusijos imperatorius Nikalojus I, Prancūzijos imeratorius Napoleonas III. Vyrui mirus, tapo viena turtingiausių moterų Rusijoje.
Zinaida Jusupova
1855 m. nuolat apsigyveno Paryžiuje, kur jai priklausė rūmai šalia Bulonės miško. Buvo dažna Paryžiaus aukštuomenės salonų viešnia.Būdama jau nebe pirmos jaunystės, antrąkart ištekėjo už beveik 20-čia metų už ją jaunesnio gražuolio nekilmingo prancūzo. Jam nupirko pilį ir markizo de la Serre grafo de Cheuveau titulą, kuriais ir pati naudojosi. Mirė 1893 m.
Paskutinieji Žagarės Naryškinai ir jų palikuonys
Nudžiugino atradimas, kad paskutinieji Žagarės Naryškinai - broliai Georgijus ir Aleksandras vis tik turėjo palikuonių: Georgijus - Anglijoje gimusias dvi dukteris ir sūnų Borisą, o Aleksandras - du nesantuokinius vaikus-Vadimą ir Liubov. Pastarieji tėvui mirus, 1899 m. specialiu caro įsaku gavo Naryškinų pavardę, teisę naudotis herbu ir bajorystės privilegijomis.Visi jie po revoliucijos pasitraukė į Italiją ir Angliją.
1922 m.Lietuvoje pradėjus žemės reformą visi jų dvarai buvo nusavinti. Georgijus Naryškinas, tuo metu su šeima gyveno Londone Šiaurės Kensigtono rajone Čarlzo aikštėje nuosavame name Nr.63, tačiau formaliai skaitėsi ir Lietuvos piliečiu.Netekęs ir visų turtų Rusijoje, labai skurdo. Diplomatiniais kanalais kreipėsi į Lietuvos valstybės įstaigas, bandydamas sulaukti bent kokios kompensacijos už atimtas valdas Lietuvoje.Tačiau bergždžiai.
Prieš mirtį 1924 m. Žagarės ir Gruzdžių dvarus testamentu užrašė žmonai ir dukrai Anai (sūnus Borisas mirė 1922 m. Londone).Kad Naryškinai negautų nieko, ypač stengėsi Žagarės miestiečių, valstiečių ir kitokios visuomeninės organizacijos, surinkusios krūvą žagariškių parašų po peticijomis.Naryškinus jie kaltino rusifikavimu ir išnaudojimu.
Naryškinų portretai ir giminės bruožai
Žvelgiant į senąsias nuotraukas ir portretus į akis krenta šiai giminei būdingi bruožai- ovalūs taisyklingų klasikinių bruožų veidai, didžiulės gražios degančios akys, orus stotas.
| Asmuo | Gyvenimo metai | Svarbiausi faktai |
|---|---|---|
| Dmitrijus Ivanovičius Naryškinas | 1812-1866 | Pirmasis Žagarės savininkas, kavalergvardijos pulkininkas |
| Zinaida Naryškina Jusupova | - | Dmitrijaus sesuo, garsėjusi grožiu ir išsilavinimu, aukštuomenės salonų „liūtė“ |
| Georgijus Naryškinas | - | Paskutinis Žagarės Naryškinas, gyvenęs Londone |
tags: #nesuskaiciuojamu #turtu #savininkas