Šiame straipsnyje aptariama nesutikimo pareiškimo tvarka, atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktiką ir kitus svarbius aspektus. Nagrinėjami tiekėjų teisės į teisminę gynybą viešuosiuose pirkimuose ir atvejai, kada tiekėjas pripažįstamas teisiškai suinteresuotu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus“ reiškia, kad ne bet kuris tiekėjas, o tik tas, kurio interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisinės gynybos.
Būtent tokios pozicijos dėl tiekėjų suinteresuotumo, kaip būtinosios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygos, laikomasi ir teismų praktikoje.
ESTT dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus yra išaiškinęs, kad sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą, nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą, nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisinius padarinius.
Kasacinio teismo praktikoje dėl teisės kreiptis į teismą pirkimų bylose taip pat yra pateikti išaiškinimai, kurių esmė ta, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus yra teisės kreiptis į teismą pirkimų bylose įgyvendinimo sąlyga. Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.
Pirkimuose tiekėjo teisinis suinteresuotumas reiškia tiekėjo suinteresuotumą pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu ir nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu.
Tačiau materialioji tiekėjo dalyvavimo pirkimo konkurse teisė nesutapatinama su jo procesine teise kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų.
Pagal šią praktiką, aiškinančią tiekėjo teisę naudotis peržiūros procedūra, ja gali remtis ne tik pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, tačiau turėjo realų ketinimą dalyvauti, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.
Taigi, teisinis suinteresuotumas pirkimo sutarties sudarymu nebūtinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu. Tokia pozicija pagrįsta vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą, jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms pirkimo sąlygoms.
Perkančioji organizacija paskelbė skelbimą apie pirkimą. Tiekėjas X, susipažinęs su pirkimo dokumentais, nustatė, kad pirkimo sąlygos yra diskriminacinės, pritaikytos konkrečiam tiekėjui. Dėl to tiekėjas X nepateikė pasiūlymo pirkime.
Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (lot. ratione personae), ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų (įskaitant pirkimo sąlygų neteisėtumą) ar veiksmų (lot. ratione materiae).
Tiekėjas, pateikdamas pretenziją perkančiajai organizacijai, ir, atitinkamai, vėliau (po pretenzijos atmetimo) pareikšdamas ieškinį teismui, kvestionuoja pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) nuostatų teisėtumą. Tiekėjas teigia ir įrodinėja, kad techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos konkrečios naudotinų prekių, įrenginių ar procesų nuorodos, potencialiai ribojama tiekėjų konkurencija.
Tačiau tiekėjas nei pretenzijoje, nei kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad būtent jis turi blogesnes sąlygas įsigyti ir pasiūlyti konkrečias medžiagas arba priešingai - turi geresnes panašių (lygiaverčių) medžiagų įsigijimo sąlygas.
Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties pirkimo procedūrose, gavę ieškinį, privalo visada įvertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą, t. y. ieškovo tinkamumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimą.
Nors teismas ieškovo teisinį suinteresuotumą privalo įvertinti nepriklausomai nuo to, ar jis kvestionuojamas (ginčijamas) atsakovės (perkančiosios organizacijos) ir (ar) trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovės pusėje, nurodytos proceso šalys vis dėlto turėtų elgtis maksimaliai apdairiai bei rūpestingai ir vertindamos, kad ieškovas (tiekėjas) neturi teisinio suinteresuotumo, nedelsiant jį ginčyti.
Svarbu pažymėti, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pavyzdžiui, tiekėjo galimybė laimėti pirkimą).
Tiekėjas, susipažinęs su perkančiosios organizacijos paskelbto pirkimo sąlygomis, nustatė, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją yra neteisėtas, kadangi tiekėjas, neturėdamas nurodytos licencijos, negali dalyvauti pirkime, nors, tiekėjo vertinimu, tokia licencija pirkimo sutarties vykdymui yra nereikalinga.
Dėl to tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, o perkančiajai organizacijai ją atmetus - ieškinį teismui. Teismas, vertindamas tiekėjo teisinį suinteresuotumą, nevertina kvalifikacijos reikalavimo turėti pavojingų atliekų licenciją teisėtumo, kaip tokio.
Taip pat svarbu tai, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju.
Perkančioji organizacija atviro konkurso būdu vykdė supaprastintą renginio organizavimo paslaugų pirkimą. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal mažiausią kainą. Pasiūlymus pirkime pateikė du tiekėjai - tiekėjas X, kurio pasiūlymo kaina - 50 000,00 Eur be PVM, ir tiekėjas Y, kurio pasiūlymo kaina - 54 000,00 Eur be PVM.
Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, priėmė sprendimą tiekėjo X pasiūlymą atmesti. Tiekėjas X, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl jo pasiūlymo atmetimo, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o perkančiajai organizacijai ją atmetus - ieškinį teismui.
Vykstant teisminiam procesui, civilinėje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju pripažintu tiekėju Y ir ją įvykdė. Tačiau, išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, teismas priėmė sprendimą, kuriuo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo X pasiūlymą pripažino neteisėtu ir panaikino.
Tačiau, esant jau sudarytai ir įvykdytai pirkimo sutarčiai, teismas nusprendė nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia nuo jos sudarymo momento, bet taikyti alternatyvią sankciją - skirti baudą perkančiajai organizacijai (VPĮ 106 straipsnis).
Tiek, kiek tai susiję su konsorciumo dalyvavimu (siekiu dalyvauti) pirkimų procedūroje ir atitinkamai konsorciumo bei jo pavienio nario teisiniu suinteresuotumu ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus ir (ar) atliktus veiksmus, ESTT yra išaiškinęs, kad peržiūros direktyvose (Direktyvoje 89/665/EEB, Direktyvoje 2007/66/EB), nesant specialios nuostatos dėl procesinės pavienio konsorciumo nario teisės kreiptis į teismą, valstybės narės savo vidaus teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kuri pateikė pasiūlymą dėl pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis.
VPĮ nesant normos, kurioje būtų nustatyta, kaip teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti tiekėjai, pirkime dalyvaujantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąjį teisės kreiptis į teismą kriterijų - asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą.
Tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso ir nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus.
Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti pirkimo sąlygas įgyvendinimo.
Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y.:
- Kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės.
- Kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją).
Nei VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nėra detalizuota, kokie konkrečiai perkančiosios organizacijos sprendimai ir (ar) veiksmai gali būti savarankiškas ginčo dalykas.
Tačiau teismų praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų), kurie gali būti peržiūros procedūros objektas, nurodyta, kad įstatymų leidėjas nesiekė detalizuoti skųstinų perkančiosios organizacijos veiksmų; ieškinių dėl panaikinimo objektas yra bet kokie perkančiųjų organizacijų sprendimai, kuriais pažeistos pirkimų teisės nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio bei nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento.
Kaip minėta, teisinis suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygas pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygą, kuria nustatyta perkančiajai organizacijai priimtina maksimali bendra metinė pasiūlymo kaina, tačiau, tik tuo atveju, jeigu tiekėjas pagrindžia savo siekį dalyvauti pirkime ir nurodo, kaip konkrečiai tokia pirkimo sąlyga pažeidžia būtent jo subjektines teises.
Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti pirkimui skirtą lėšų sumą, ši suma laikoma pagrįsta, kol neįrodoma priešingai. Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai pagrįsti, kad konkrečiu atveju, nustatant minėtą lėšų sumą, buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų pirkimų principų.
Pažymėtina, kad LAT yra nurodęs, kad tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pretenzijos atmetimo nėra atskirai skųstinas sprendimas.
Pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalį suinteresuotas tiekėjas gali kreiptis į teismą ne tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, bet ir dėl jų pakeitimo.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių.
Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pavyzdžiui, iš naujo įvertinti pasiūlymą) faktiškai tenkintų pačios perkančiosios organizacijos.
Kita vertus, kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nurodyta jo praktika neturi būti suabsoliutinta visus sprendimus paliekant išimtinai perkančiajai organizacijai, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų.
Teismas, išnagrinėjęs ieškovo (tiekėjo Y, kurio pasiūlymas perkančiosios organizacijos sprendimu nurodytas 2-oje pasiūlymų eilės vietoje) ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją X neteisėtumo, ir pripažinęs, kad tiekėjo X pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, gali pakeisti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir tiekėjo Y pasiūlymą nurodyti 1-oje pasiūlymų eilės vietoje.
tags: #nesutikimo #kad #butu #gaivinamas #pateikimo #tvarka