Ką daryti, jei nesutinkate su neteisingai išmokėtu darbo užmokesčiu?

Jei manote, kad jums buvo neteisingai išmokėtas darbo užmokestis, svarbu žinoti savo teises ir veiksmus, kurių galite imtis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pateikti apeliacinį skundą, ką daryti, jei byla pasiekia teismą, ir kaip apsaugoti savo teises.

Apeliacinis skundas: ką reikia žinoti?

Apeliacinis skundas yra svarbus žingsnis, jei nesutinkate su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Svarbu suprasti, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas.

Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia.

Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai.

Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas pagal ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius aspektus, jei nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Res judicata galia ir naujas sprendimas

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės argumentus, kurių pagrindu ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nebuvo patenkinti jos nurodomi ieškinio reikalavimai, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus panaikinti drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą) bei pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu turėjo nagrinėti atsižvelgdamas į tai, jog jau šiuos reikalavimus teismai yra išnagrinėję ir dėl jų (ne)tenkinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis res judicata galią.

Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas priėmė naują sprendimą (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau iš sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės paliko galioti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinio reikalavimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo buvo atmesti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais teismo sprendime nurodyti faktai ir padarytos išvados apie ieškovei pagrįstai ir teisėtai buvo paskirtas drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą) bei ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)) dėl to, kad neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą) bei pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo nepripažino tenkintinais dėl ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių bei aplinkybių, dėl kurių šioje byloje buvo atnaujintas procesas.

Teisingumo vykdymas ir proceso atnaujinimas

Vertinant apeliaciniame skunde nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu ieškovės reikalavimai dėl drausminių nuobaudų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turėtų būti patenkinti, akcentuotina, kad teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo teisė. Siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis - šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais, dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas.

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų - greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus.

EŽTT praktika dėl proceso atnaujinimo

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir E. Ž. Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta" apeliacija, pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

EŽTT yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta" apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės.

Baudžiamasis procesas ir proceso atnaujinimas

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytiems pagrindams, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo.

CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Darbo sutarties sąlygos ir ginčai

Svarbu pažymėti, kad teismas turi įvertinti, ar atsižvelgiant į nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, privaloma pripažinti nepagrįsta ir neteisėta ne tik įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sąlygomis ir galimais ginčais.

Ieškovės argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. su atsakovu pasirašė Darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta dirbti ne visą darbo dieną už 400 Lt darbo užmokestį. Bandomuoju laikotarpiu ieškovei buvo mokamas 1 100 Lt atlyginimas „vokelyje". Ieškovė teigė, kad iš tikrųjų su darbdaviu buvo sulygta, jog bandomuoju laikotarpiu ji gauna „į rankas" 1 500 Lt darbo užmokestį, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui - 2 000 Lt.

2008 m. gegužės 7 d. tarp darbdavio ir darbuotojos buvo pasirašyta Autorinė sutartis, pagal kurią darbuotojai išmokėta 1 500 Lt suma. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2008 m. liepos 3 d. darbdavys pareiškė, jog ieškovė atleidžiama iš darbo. Ieškovė su atleidimu nesutiko ir 2008 m. liepos 4 d. atėjo į darbą, kur rado savo darbo vietą užimtą kito asmens.

Ieškovė per savo atstovą (advokatą) nusiuntė darbdaviui siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bei informavo, kad nebeatvyks į darbą dėl užimtos darbo vietos. Atsakovas nesutiko nutraukti Darbo sutarties šaliu susitarimu ir patarė ieškovei atvykti į darbą bei įspėjo, kad ieškovei neatvykus, jai bus užskaitytos pravaikštos.

Ieškovė teigė, kad drausminės nuobaudos jai paskirtos neteisėtai, kadangi ieškovei nebuvo suteikta darbo vieta, be to, nebuvo įteiktas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti dėl neatvykimo priežasčių. Ieškovės įsitikinimu, darbdavys, nesilaikydamas susitarimo ir nemokėdamas ieškovei sulygto darbo užmokesčio, versdamas ieškovę nutraukti Darbo sutartį bei nepagrįstai paskirdamas drausmines nuobaudas, padarė ieškovei neturtinę žalą.

Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė reikalavo pripažinti Darbo sutarties sąlygas (nustatančias darbo užmokestį ir darbą ne visą darbo dieną) ir Autorinę sutartį niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti realiai šalių sulygtas sąlygas, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismas atmetė visus ieškovės reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą panaikinti drausmines nuobaudas bei reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovė neatvyko į darbą, nevykdė įsipareigojimų įmonei. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl nesuteiktos darbo vietos ir konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai padarė vienašališkas išvadas ir savavališkai nėjo į darbą. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Svarbiausi aspektai, ginčijant neteisingą darbo užmokestį

• Apeliacinis skundas: Svarbu tinkamai suformuluoti ir pagrįsti apeliacinį skundą, nurodant konkrečius teisinius ir faktinius argumentus.
• Res judicata: Jei klausimas jau buvo išnagrinėtas teisme ir yra įsiteisėjęs sprendimas, naujas sprendimas gali būti priimtas tik esant naujoms aplinkybėms.
• Proceso atnaujinimas: Tai išimtinė priemonė, kuri taikoma tik esant tam tikriems pagrindams, pavyzdžiui, naujai paaiškėjusioms aplinkybėms ar teismo klaidoms.
• Įrodymai: Svarbu surinkti ir pateikti visus reikiamus įrodymus, patvirtinančius jūsų poziciją dėl neteisingai išmokėto darbo užmokesčio.

Duomenų lentelė: Pagrindiniai teisės aktai

tags: #nesutinka #kad #butu #iskaikytas #neteisingai #ismooketas