Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas užsienio kodeksuose

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas užsienio šalyse yra rimtas nusikaltimas, turintis didelių pasekmių tiek asmenims, tiek valstybėms. Ši veikla dažnai susijusi su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais, kurie gali destabilizuoti ekonomiką ir pakenkti visuomenės pasitikėjimui institucijomis.

Šiame straipsnyje aptariami neteisingų duomenų pateikimo atvejai, jų atskleidimo būdai ir teisinės pasekmės. Taip pat apžvelgiama, kaip teisėsaugos institucijos bendradarbiauja tarptautiniu lygiu kovojant su šiais nusikaltimais.

Kada ir kaip reikia deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas?

Deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas privalote tik tais atvejais, jei tais metais, už kuriuos deklaruojamos pajamos, esate nuolatinis Lietuvos gyventojas, t. y.:

• Jūsų nuolatinė (deklaruota) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
• Jūsų asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje.
• Jūs Lietuvoje išbūnate ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų per metus.
• Kitais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje numatytais atvejais.

Pajamas privalote deklaruoti nepriklausomai nuo to, ar Lietuvoje nuo šių pajamų turite mokėti pajamų mokestį, ar jo mokėti neturite (pvz., naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą, pajamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio sumokėjimo Lietuvoje). Metinėje pajamų deklaracijoje turite nurodyti visas tais metais Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas.

Deklaraciją turite pateikti pasibaigus metams, kuriais gavote pajamų, iki kitų metų gegužės 1 d. (pvz., už 2024 m. reikės deklaruoti pajamas iki 2025 m. gegužės 2 d.).

Kaip pateikti metinę pajamų deklaraciją:

• Per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) (pvz., prisijungus per elektroninę bankininkystę).
• Apsilankius VMI teritoriniame padalinyje.
• Atsiųsti klasikiniu paštu.

Deklaraciją gali užpildyti ir pateikti įgaliotas asmuo. Tokiu atveju prie deklaracijos turi būti pridėtas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą

Neteisingų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui yra valingas mokesčio mokėtojo veikimas siekiant išvengti arba nuslėpti mokesčius. Asmens didžiausias troškimas - greitai ir daug uždirbti, tačiau neteisingai deklaruojant pajamas siekiama išvengti arba nuslėpti mokesčius ir taip pažeidžiami įstatymai.

Teisinė atsakomybė nagrinėjama sistemingai analizuojant Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, bei LRKT, LVAT ir LAT jurisprudenciją. Autorė nagrinėja administracinę, mokestinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą mokesčių administratoriui.

Baudžiamoji atsakomybė mokesčių mokėtojui kyla tik tada, jeigu mokesčių administratoriui buvo pateikiami žinomai neteisingi duomenys apie savo pelną, turtą ar pajamas, taip siekiant išvengti mokesčių.

Viena iš teisinio vertinimo problemų yra ta, kad teismų praktika nėra tvirtai nusistovėjusi, nėra ilgametės šios veikos, kaip nusikaltimo, administracinio ar mokestinio pažeidimo aiškinimo patirties. Svarbu atskirti neteisingų duomenų pateikimą apie pajamas, pelną ar turtą, pavyzdžiui, baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.

Teisinės atsakomybės samprata

Žodis "atsakomybė" bendrinėje kalboje suprantamas kaip dorovinis, pareiginis, teisinis ar kitokis reikalavimų paisymas. Jeigu asmuo neatitinka šios normatyvinės sistemos reikalavimų, tai jam taikomos tam tikros poveikio priemonės.

Priešingu atveju, jeigu asmens veiksmai prieštarauja įstatymų reikalavimams, pradeda veikti atsakomybės mechanizmas, t.y. už įstatymų pažeidimus pažeidėjui taikomos tam tikros poveikio priemonės. Minėtąjį atsakomybės mechanizmą galime vadinti teisine atsakomybe. Teisinė atsakomybė už įstatymų pažeidimus yra viena iš teisinės atsakomybės instituto sudedamųjų dalių. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė yra neigiamos reakcijos į viešo intereso pažeidimą išraiška.

Konstitucijos 127 str. nurodoma, kad "Mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai yra mokami įstatymų nustatyta tvarka". Mokesčiai - tai valstybės egzistavimo kaina. Tai pagrindinis piniginis lėšų gavimo būdas formuojant valstybės biudžetą.

LR Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime konstatavo, kad mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas, bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Mokesčių administratoriaus vertinimas

Mokesčių administratoriaus santykius su mokesčių mokėtojais reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ). Pagal MAĮ 2 str. 15 d., mokestis - įstatymų nustatytas privalomas mokėjimas į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Mokesčių mokėtojas pats apskaičiuoja ir deklaruoja savarankiškai.

MAĮ 73 str. 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Mokesčių mokėtojas privalo vykdyti įstatymus. Už įstatymų normose numatytus pažeidimus nustatyta ir taikoma ne tik finansinė, bet ir administracinė, baudžiamoji atsakomybė.

Mokestinis patikrinimas ir tyrimas

MAĮ 66 str. 1 d. nurodo, kad mokesčių administratorius kontroliuoja, kaip mokesčių mokėtojai vykdo mokesčių įstatymus. Tačiau svarbu, kad mokesčių mokėtojo veiksmai nebūtų atlikti vien tik tam, kad būtų gauta mokestinė nauda. Tokie veiksmai prieštarauja įstatymo esmei.

Mokesčių administratoriaus "įvertinimus" reglamentuoja MAĮ VI skyrius (mokestinis patikrinimas) ir VII skyrius (mokestinis tyrimas). Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai suprastų įstatymų reikalavimus ir laikytųsi jų. Svarbu, kad mokesčių mokėtojai turėtų tinkamą finansinį ir teisinį išsilavinimą, kad galėtų tinkamai vykdyti įstatymo nuostatas.

Jeigu mokesčių mokėtojui kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų taikymo, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu paaiškinti įstatymo nuostatas. Mokesčių administratorius pateikia mokesčių mokėtojui oficialų rašytinį paaiškinimą dėl įstatymo nuostatų taikymo (angl. legal binding). Svarbu vadovautis mokesčių administratoriaus įstatymo paaiškinimo turiniu.

Mokestinio patikrinimo rūšys:

• Kompleksinis
• Teminis
• Operatyvus

Mokestinio patikrinimo metu tikrinamas mokesčių mokėtojo ūkinės finansinės operacijos realumas, t.y. ar jos buvo realiai įvykdytos, koks jų turinys, ar šie duomenys įtraukti į pirminius registrus ir pan. Jeigu nustatomi pažeidimai, tuomet mokesčių administratorius turi teisę patikslinti trūkstamą mokestinę prievolę.

Mokestinio tyrimo tikslas - surinkti informaciją apie mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą. Mokesčių mokėtojams suteikiama galimybė paaiškinti savo poziciją, pateikti įrodymus ir argumentus, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais.

Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą ar tyrimą, turi teisę rinkti informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant mokesčių mokėtojo (ar kitų mokesčių mokėtojų) duomenis, analizuoti juos, bei gretintis juos. Mokesčių mokėtojas turi būti informuojamas, pirmiausia žodžiu, nurodant išdėstytus trūkumus ir / ar prieštaravimus pašalinimo būdus.

Mokesčių mokėtojas gali savanoriškai pašalinti nustatytus įstatymų pažeidimus. Tokiu būdu, mokesčių mokėtojas išvengia sankcijų, kurios būtų taikomos, jeigu mokesčių administratorius nustatytų pažeidimus ir priskaičiuotų mokestinę prievolę.

Valstybei svarbu užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai laikytųsi įstatymų ir vykdytų savo mokestines prievoles sąžiningai. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai būtų traktuojami vienodai. Svarbu, kad mokesčių mokėtojo veiksmais nebūtų siekiama gauti mokestinę naudą.

Nusikaltimų schemos ir jų atskleidimas

Nusikalstamos veikos buvo vykdomos beveik dešimtmetį tiek Lietuvoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Tai yra didelės apimties tarptautinis tyrimas.

Buvo identifikuotas visas tinklas, buvo ieškoma tokių žmonių Lietuvoje, tarkime, grįžusių iš kalėjimo ir neturinčių, kur eiti. Tie žmonės yra užverbuojami, yra visa infrastruktūra, kaip juos išgabenti į užsienio šalis, konkrečiai - į Airijos salą.

Teisėsaugos duomenimis, iš narkotikų prekybos gauti pinigai buvo legalizuojami juos investuojant į nekilnojamąjį turtą ir kitokiais būdais, o dalis pinigų buvo skiriama naujiems žmonėms užverbuoti. Užverbuotiems žmonėms buvo perkami lėktuvų bilietai į kitas šalis, jie buvo aprūpinami apgyvendinimu užsienyje, kad ten galėtų vykdyti nusikaltimus.

Kaip skelbia prokuratūra, be to, šio atliekamo nusikalstamo susivienijimo tyrimo metu buvo atskleistos ir kitos grupuotės narių Lietuvoje įvykdytos rezonansinės nusikalstamos veikos.

Pašalinimo pagrindai viešuosiuose pirkimuose

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. „self-cleaning“) galimybė. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai.

Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai.

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose.

Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

Teisėsaugos veiksmai ir tyrimai

Vykdant šį prioritetinį tyrimą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai surengė policijos operaciją, kurios metu buvo atlikti teismo sankcionuoti procesinės prievartos veiksmai Klaipėdos apskrityje esančiuose statybos objektuose: registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose ir kitose patalpose. Sulaikyti 8 asmenys.

Kratų metu surasti ir paimti tyrimui reikšmingi buhalteriniai bei „juodosios buhalterijos“ dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos, galimai nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai, kriptovaliutos piniginės, neaiškios kilmės augalinės medžiagos, tabletės ir kiti tyrimui svarbūs objektai.

Kaip įtariama, nuo 2019 m. vystant senos statybos nekilnojamo turto pastatų ar statinių projektus Lietuvoje, organizuota grupė sukūrė mokesčių vengimo schemą, kurioje sukčiaujant, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą ir teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos rezultatus, buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo. Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą nesumokėta ne mažiau kaip 1,2 milijono eurų.

VMI priminimas

Artėjant deklaravimo terminui, norime priminti, ką svarbu žinoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie gavo pajamų iš užsienio įmonių, kitų gyventojų ar už vykdytą veiklą (samdomą darbą, individualią veiklą ir pan.). Lietuvoje deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas privaloma tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

Jeigu užsienio valstybėje nuo gautų pajamų sumokėjote pajamų mokestį, Lietuvoje gali būti naikinamas dvigubas tokių pajamų apmokestinimas.

Naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą Lietuvoje, būtina turėti ir prie deklaracijos pridėti dokumentus, kurie įrodo, kad pajamos toje užsienio valstybėje buvo apmokestintos pajamų mokesčiu.

Nuolatiniam Lietuvos gyventojui savarankiškai reikia deklaruoti užsienio valstybėje gautas pajamas, įskaitant ir su darbo santykiais susijusias pajamas iš užsienio įmonių.

Finansinių nusikaltimų statistika Lietuvoje

Žemiau pateikta lentelė apibendrina FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus duomenis apie finansinius nusikaltimus:

tags: #neteisingu #duomenu #apie #pajamas #pelna #ir