Nidos žvejo etnografinė sodyba: istorijos atspindžiai

Kiekvienam atvykus į naują kraštą yra įdomu, kaip jame gyveno žmonės, kokia buvo jų eilinė diena. Ant Kuršių marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje, stovi etnografinė žvejo sodyba, kuri stebina savo paprastumu ir subtilia estetika.

Nidos žvejo etnografinė sodyba

Viduje esantys autentiški baldai mena čia gyvenusius žvejus, o puošybos elementai atspindi ne tik XIX a. pab. - XX a. pr. buitį, bet ir vietos gyventojų tradicijas.

Žvejo etnografinė sodyba - tai gyvenamasis namas, pastatytas vietinių meistrų. Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m. Kaip ir būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu. Ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu ir tai buvo gana charakteringas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo ir jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų, pristatant naują namo dalį.

Pagal tradicijas, kai žvejų vaikai sukurdavo šeimą, namas buvo plečiamas naujomis patalpomis. Senasis pastatas buvo nepilnų dviejų galų gyvenamasis namas. Vėliau prie jo pristatytas dar vienas - lygiai toks pats. Taip muziejus įsigijo naujų patalpų nenusižengdamas senoms tradicijoms, mat vaikams sukūrus savą šeimą, dažnai žvejams namą tekdavo plėsti pristatant naujas patalpas.

XX a. toje namo dalyje, kuriame šiandien įrengtas žvejo etnografinis muziejus, gyveno žvejas Martynas Purvinas (1857-1943) su savo pačia ir trimis vaikais. Po žmonos mirties 1907 m. jis vedė Ana Peleikis (1875-1951) iš Preilos, kuri parsivežė sūnų Johaną Peleikis (1905-1994). Jiedu susilaukė dar dviejų vaikų. Vėliau Johanas iš patėvio perėmė žvejo verslą ir 1932 m. jis vedė Henrietą Kubillus (1909-1981) iš Preilos. Pora susilaukė penkių vaikų, o 1944 m.

Priestatas iš vakarų pusės atsirado vėliau ir 1944 m. buvo nugriautas. Likusi sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį. Sodyba smarkiai nukentėjo per 1970 m. ledonešį. 1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus.

Šalia sodybos stovi žvejų laivai - nuo valtelės iki bradinės valties, arba kitaip - kurėno. Šalia sodybos stovi 4 žvejų laivai - nuo valtelės iki bradinės valties, arba kitaip - kurėno.

Kurėnas Kuršių mariose

Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti su būdingu XIX a. pab. - XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. 1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. - XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi.

Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą: jose išvysite autentiškus baldus, indus, kitus ūkyje naudotus daiktus ar žvejybos įnagius. Sodyboje akį ypač traukia ornamentais išpuoštos kėdės ir kraičio skrynia, jaunamartės bei sidabrinių vestuvių vainikėliai, poledinės žūklės žvejo batai.

Pagrindinis Žvejo etnografinės sodybos pastatas - gyvenamasis namas, statytas 1900 m. Tačiau aštunto dešimtmečio pradžioje ledo lytys jį sugriovė. Tuomet jame gyvenusi šeima buvo iškelta kitur, o namą atstačius čia įrengta etnografinė XIX-XX a. pr. žvejo sodyba, kuri priklauso Neringos istorijos muziejui.

Senoje dalyje įkurta ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą. Čia pamatysite jų baldus, indus bei kitus ūkyje naudotus daiktus.

Name yra šešios patalpos: keturios vienoje pusėje, dvi - kitoje. Jas skiria koridorius. Jei įėjęs pasuksi į kairę, atsidursi virtuvėje, kurioje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Už virtuvės esanti patalpa vadinama „magia stuba" (mažoji stuba). Antras kambarys - tai „diža stuba" (didžioji stuba). Ketvirta patalpa - pristubė. Ji greta virtuvės, tarp didžiosios stubos ir koridoriaus.

Virtuvė ir kambariai apstatyti autentiškais baldais. Ypač įdomios ornamentuotos kėdės, miegamojo komplektas, kraičio skrynia, puošta tapytais ornamentais. Ant kambario sienų eksponuojami jaunamartės ir sidabrinių vestuvių vainikėliai.

Neringos muziejams priklausanti Nidos žvejo etnografinė sodyba Kuršių nerijoje stovi ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Hakeno kaime (kaimo dalis ant marių rago).

Nidos marių krantinė nuo Žvejo etnografinės sodybos iki buvusio H. Joje pasakojama apie senąją žvejybą burvaltėmis (kurėnais, kiudelvaltėmis). Ekspozicija su XIX a. pabaigai - XX a. apyvoka, darbo įrankiais. Eksponuojama istorikės Nijolės Strakauskaitės Vokietijos valstybiniame slaptajame Prūsijos kultūrinio paveldo archyve surasta unikalaus dokumento kopija, liudijanti, jog 1745 m. XX a. pr.

2017 m. pirmą kartą atnaujinta sodybos ekspozicija, panaudojant šiuolaikinę inovatyvią įrangą, įvairius vizualinius sprendimus bei kūrybines instaliacijas, kad lankytojas pajustų senųjų gyventojų buvimą šalia.

Šiuo metu atnaujintoje sodybos ekspozicijoje galima pajusti senųjų gyventojų buvimą šalia.

Neringos istorijos muziejus

Neringõs istòrijos muziẽjus, Ndos istòrijos muziẽjus, įkurtas 1933 VII 13. Mintį įkurti Nidoje istorijos muziejų iškėlė moksleivis Frizas Kyras, 1924 į mokyklą atnešęs Nidos kopose rastą švedišką XVII a. monetą. Nuo tada mokiniai kartu su istorijos mokytoju Henry Fuchsu (daug nusipelniusiu Neringos istorijos muziejaus sukūrimui) rengdavo išvykas į kopas, jų metu rinko smėlio atpustytas senųjų daiktų liekanas, titnago dirbinius ir kita.

Muziejui eksponatų ieškojo ir vokiečių mokslininkai O. Tischleris, A. Kazenbergeris, P. Schiefferdeckeris. 1925 šį darbą pratęsė Karaliaučiaus knygų prekiautojas Paulius Aderjanas. Muziejų steigti nutarta 1926 (jis paminėtas 1928 Užmario, 1929 - Kopų muziejaus vardu). Muziejus ne kartą kilnotas iš vietos į vietą.

1928 tarp kapinaičių ir P. Isenfelso namo pradėtas statyti specialus muziejaus pastatas. Projektavo ir statybai vadovavo inžinierius iš Klaipėdos Riksfordas ir architektas Reismannas; pinigus statybai paaukojo vietos gyventojai. Neringos istorijos muziejus ten įsikūrė 1933 VII 14. Veikė 3 skyriai: archeologijos ir etnografijos; nerijos gamtos; nerijos mene ir literatūroje.

Išgarsėjo geologijos, keramikos, archeologijos rinkiniai. Eksponuota įvairių rūšių akmenų rutuliukų kolekcija, senoviniai indai, jų šukės, grafiniai piešiniai, žalvariniai ir gintariniai radiniai. Ypač įdomus buvo gamtos skyrius, kuriame eksponuotos paukščių iškamšos, jų kiaušinių kolekcijos; pateikta nemažai faktų apie paukščių gyvenimą nerijoje. Etnografijos skyriuje puikavosi nendrinė vestuvių karūna.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija nutraukė Neringos istorijos muziejaus darbą, dingo ir visi eksponatai. Sovietinės okupacijos metais sunaikintas ir muziejaus pastatas.

1969 IX 16 Bronės Elertienės iniciatyva Neringos istorijos muziejus atgimė kaip Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialas. Jis atvėrė duris buvusios Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Ekspozicija turėjo 4 pagrindinius skyrius: I - Kuršių nerijos ir marių formavimasis, II - Šio krašto gyventojai ir tragiška senosios nerijos kaimų istorija; III - Gyventojų verslai, IV - Kuršių nerijos pokarinis gyvenimas.

1974 Neringos istorijos muziejui papildomai skirta nuo ledo lyčių nukentėjusi pamario sodyba, kurioje atkurta autentiška XIX a. pabaigos-XX a. pradžios žvejo sodyba su vakariniu namu, šuliniu, kiemo aplinka, želdiniais.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Nidos bažnyčia atiduota liuteronų ir katalikų bendruomenėms; muziejaus veikla nutrūko. 1995 išnuomotose patalpose vėl įrengtos 2 ekspozicijos: Žvejo etnografinė sodyba ir Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija.

išnyra šiuolaikiškos architektūros pastatas, kuriame įkurdintas Neringos istorijos muziejus. Nidos neolito gyvenvietės radiniai, Nidos pašto stoties istorija. Nidos pašto stoties savininko F. C. pašto kelio, pašto stočių gyvenimo specifiką. senosios Nidos dalyje, buvusiame Inkaro kaime.

Adresas: Naglių g. nuo rugsėjo 16 d. iki gegužės 31 d. nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. Naglių g. nuo rugsėjo 16 d. iki gegužės 31 d. nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.

Iki 1988 m. 2001 m. lapkričio mėn.

1974 m. Neringos istorijos muziejui buvo atiduota nuo Kuršių marių lyčių nukentėjusi sodyba Nidoje. Joje įrengta XIX a. pab.-XX a. pr. žvejo sodyba. Čia yra du pastatai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamojo namo virtuvė ir trys kambariai apstatyti autentiškais baldais. Ypač įdomios ornamentuotos kėdės, miegamojo komplektas, kraičio skrynia, puošta tapytais ornamentais.

tags: #nidos #zvejo #etnografine #sodyba