Ar norite būti normalus, ar laimingas? Šis klausimas yra esminis kiekvienam, siekiančiam pilnatvės gyvenime. Robertas Betzas, vokiečių psichologas ir bestselerių autorius, populiarus gyvenimo mokytojas, teigia, kad gyvenimą lengva suprasti ir pakeisti, tačiau mes patys jį komplikuojame. Jo knyga "Nori būti normalus ar laimingas?" parašyta paprastai ir suprantamai kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai. Kiekvienas ilgisi meilės sau, visiems žmonėms ir gyvenimui, ir kiekvienas nesunkiai gali apsispręsti ir rinktis naują gyvenimą. Knygos gali pakeisti gyvenimo kelią, nes skaitydamas žmogus įsitraukia į sakinių energiją ir į tai, kas slypi tarp eilučių.
Psichologas Remigijus Stripeikis pastebi, kad knygų ir seminarų apie tai, kaip tapti laimingam, paklausa rodo, jog žmonės vis dažniau bando suprasti, kas yra ta laimė. Visgi keista - išsivysčiusiose šalyse, kurių gyventojai turi viską, ko siekti ragina laimės mokytojai, matome didelius sergančiųjų depresija skaičius.
Laimė kaip Vidinė Būsena
Psichologiniu požiūriu laimę galima įvardyti kaip vidinę būseną. Būdamas laimingas, žmogus jaučia vidinį pozityvą, džiaugsmą, jį užplūsta psichologinės jėgos. Tiesa, šiuo metu laimė vis dažniau siejama su išoriniais dalykais: pasiekimais asmeniniame gyvenime, pripažinimu visuomenėje, daiktais.
Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje. Vėliau staiga kylantis laimės jausmas aplanko vis rečiau, tačiau tai nereiškia, kad laimės būsena dingsta. Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas - vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius.
Kaip Išlaikyti Ryšį su Vidinę Laimę?
Esminis būdas gana paprastas - prisiminti tuos momentus, kai jaučiausi laimingas, ir priimti tai, kad nuo manęs paties priklauso, ar tie momentai kartosis, o gal netgi taps mano nuolatine būsena. Viskas prasideda nuo pamąstymo. Linkiu kiekvienam surasti laiko atsisėsti, nusiraminti, bent trumpam atidėti rūpesčius į šalį ir pasižiūrėti į savo vidų, nebijoti savęs paklausti, kas man gyvenime svarbu, dėl ko aš gyvenu.
Gyvenime yra daug kelių, tad, atsidūrus kryžkelėje, tenka rinktis, kuriuo eiti. Ir jei žmogus pasirenka ieškoti vidinės laimės, tada jau gali prisidėti ir įvairios psichologinės, meditacinės technikos. Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją. Jis nepasiduoda, galvoja ir veikia kita linkme ir taip laukia tų laimės momentų.
Vartotojiškumas ir Laimės Paieškos
Pagrindinė vartotojiškos visuomenės idėja - jeigu jautiesi blogai, turi pasiekti daugiau, tada tapsi laimingas. Būtent ją yra perėmę tie žmonės, kurie siekia kitiems padėti tapti laimingiems. Laimės mokytojai moko pasitikėti savimi, drąsiai eiti į priekį, bet o kas toliau? Apie tai nelabai kalbama. Sakykime, imsi savimi labiau pasitikėti, tave paaukštins darbe, uždirbsi daugiau pinigų, tau bus lengviau susirasti antrąją pusę. Bet juk tai ilgalaikės laimės neatneša, nebent momentinį džiaugsmą, trunkantį kelias dienas, savaites, mėnesį...
Žmogus visada laukia, kada bus geriau. Tokia pati samprata perimama ir asmeniniame gyvenime: ateityje pasieksiu tai, dar padarysiu tą, tada nusipirksiu aną, o tada jau būsiu laimingas... Žmogus visą gyvenimą nesąmoningai ieško laimės patirčių ir jų iš tikrųjų turi, tačiau būtent aplinka ir visuomenė jam primeta, kad laimingas jis bus tik kažką įsigijęs ar kažko pasiekęs.
Pastebime įdomų paradoksą: kuo daugiau laimės mokyklų ir mokytojų, tuo, atrodytų, daugiau nelaimingų žmonių. Daugėja sergančiųjų depresija ir kitomis psichikos ligomis, Lietuvoje vis dar regime didžiulius savižudybių skaičius. Visgi ko gero tie, kurie moko žmones būti laimingus, mažai kalba apie gilumines problemas, nekelia vertybinių klausimų. Kai žmogus, pasiekęs tai, ką daugelis laiko svajone, supranta, kad yra nelaimingas, jį ištinka krizė, galinti privesti prie depresijos, net savižudybės.
Ar Santykiai Svarbūs Laimės Patirčiai?
Paprastai kuo žmogus laimingesnis, tuo labiau savo laime jis nori dalytis su kitais. Besidalydamas laime, žmogus gali padėti tapti laimingesniems ir savo aplinkos žmonėms. Bet ar tam, kad žmogus jaustųsi laimingas, jis privalo turėti partnerį, šeimą, vaikų? Manau, žmogus tikrai gali ieškoti laimės ir vienas, jeigu jam taip norisi. Kita vertus, ko gero, neretai vis tiek norisi bendravimo. Todėl neskirstyčiau į kategorijas, ar laimė pasiekiama vienatvėje, ar santykyje, ir jeigu taip, koks tas santykis turėtų būti.
Norint suprasti, kad esi laimingas, mąstymo procesai mažai reikalingi. Kai jauti laimės jausmą, tą akimirką nelieka abejonių, tu aiškiai tai supranti. Tik po kurio laiko įsitraukia protas, jis ima klausti, ar čia tikrai buvo laimė, gal tai kažkas kita?
Pirmiausia siūlyčiau atsisėsti, kuriam laikui atidėti rūpesčius į šalį ir išdrįsti su savimi būti maksimaliai atviram ir sąžiningam. Kai aiškiai supranti ir, kaip juokauju, pasidarai mini savo paties minčių mokslinį tyrimą, turi aiškias išvadas apie tai, kas tau yra svarbu. Kitas žingsnis - imti jas realizuoti.
Robertas Betzas kviečia atsisakyti normalaus žmogaus gyvenimo ir pradėti gyventi sąmoningo, prabudusio ir laimingo žmogaus gyvenimą. Jo knyga tampa patikimu vadovu ir draugu, padedančiu išlįsti iš seno varžančio kiauto, atsikratyti senų įpročių ir atsisveikinti su ligšioliniu gyvenimu.
Laimė ir Gyvenimo Sritys
Žmonės šiuolaikinėje visuomenėje nori visur būti laimingi - šeimoje, darbe, karjeroje, asmeniniame gyvenime. Tai kaip ir savaime suprantamas lūkestis, tačiau taip pat nebūsi visada ir visur laimingas. Savo privačioje praktikoje su klientais kartais taikau Gyvenimo rato pratimą. Klientas nusistato sau svarbias gyvenimo sritis - šeima, darbas, asmeninis tobulėjimas, draugai, sveikata, hobis, finansai, poilsis, romantiniai santykiai, dvasingumas ar kurias kitas. Įsivertina jas balais nuo 0 iki 10, kur 10 reiškia didžiausią pasitenkinimą ta sritimi arba didžiausią laimę. Dirbame su kliento pasirinktomis sritimis, dažniausiai su tomis, kurios įvertintos žemiausiais balais.
Nematau nieko blogo norėti, kad visos gyvenimo sritys turėtų aukštą balą, bet tikėtis, kad visos gyvenimo sritys visuomet bus vertinamos aukščiausiu balu neįdedant tam jokių pastangų ar paprasčiausiai manifestuojant, yra tiesiog naivu ir neįmanoma. Kitais žodžiais tariant yra gerai norėti, kad būtų geriau, bet negali tikėtis, kad visada viskas bus idealu.
Ar aukšti balai visose gyvenimo srityse automatiškai reikš, kad žmogus laimingas, o žemi, kad nelaimingas? Gali būti visaip. Laimė yra per daug sudėtingas dalykas. Todėl net ir su žemais visų gyvenimo sričių balais žmogus gali būti laimingas, o su aukštais nelaimingas. Svarbiausia - gebėjimas džiaugtis ir būti patenkintu. Vienam mažai užtenka, o kitam daug - vis negana.
Nesutinku su nuomone, kad visuomet laimingi gali būti tik bepročiai.
Laimės Standartai ir Socialiniai Tinklai
Ar nėra šiek tiek neadekvatu ir nerealistiška tikėtis laimės visose gyvenimo srityse? Kodėl žmonės vaikosi šito neįmanomo standarto ir atsisako priimti tai, jog gyvenime visada laimingas nebūsi - nemažai bus kliūčių, trukdžių, iššūkių. Kaip tikroji ramybė yra ne tada, kai nėra audros, bet, kai ji yra, o tu viduje ramus. Taip ir tikroji laimė yra tuomet, kai eini per kliūtis, trukdžius, iššūkius, nes jie yra neišvengiami ir esi laimingas.
Visa tai ką išvardinote nėra kliūtis laimei. O gali būti netgi priežastis. Kartais žmonės praėję labai sunkų gyvenimo laikotarpį (tremtį, koncentracijos stovyklas, sunkias ligas) tampa labai laimingi, nes jų gyvenimas stipriai palengvėja. Kartais, kad ką nors įvertintum turi pirmiau tai prarasti, o paskui atgauti. Į sunkumus gyvenime reikia žiūrėti kaip į svarmenis sporto salėje. Kuo sunkesni svarmenys, tuo didesni raumenys. Kuo daugiau gyvenime išbandymų, tuo didesnė stiprybė.
Socialiniai tinklai tik kuria laimės iliuziją. Viena socialinių tinklų žvaigždė pasakojo, kad žmonės nemato tamsiosios tokio įvaizdžio kūrimo pusės. Pavyzdžiui ji paviešino savo nuotrauką, kurioje ji yra paplūdimyje. Manot ji tuo mėgavosi? Ne. Pabuvo, nusifotografavo, o likusį laiką redagavo nuotrauką ir galvojo jai tekstą. Baigusi, ieškojo kitos vietos nuotraukai. Man teko lankytis žmogaus, kuris nusižudė, Feisbuko profilyje - jokios užuominos, kad jam kažkas blogai, žmogus sukūrė tobulai laimingo žmogaus įvaizdį. Socialiniai tinklai gali versti lygintis su kitais ir jiems pavydėti. Tai gali pavogti iš jūsų laimę. Nesilyginkite su kitais, nes visuomet atsiras už jus geresnių, tobulesnių, turtingesnių. Lyginkitės tik su praeities savimi, aukite ir už viską dėkokite.
Kalbant apie socialinius tinklus ir jų apgaulę, neišvengiamai norisi kalbėti apie šypsenas. Šypsotis ir apsimesti, kad esi laimingas yra labai lengva. O žmonės retai kada ir atskiria ar šypsena tikra, ar dirbtinė. Todėl, jei žmogus į socialinius tinklus kelia nuotraukas iš kelionių, su nauja mašina, su nauju namu ir visose šypsosi, turbūt visi pagalvosime, kad jis laimingas. Bet ne piniguose laimė. Žinoma, ši taisyklė negalioja gyvenantiems žemiau skurdo ribos. Jiems pinigai tikrai atneša laimės.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Laimės Paieškos Šiuolaikinėje Visuomenėje
Iš tikro, keista, kad gerėjant gyvenimo lygiui, gyvenimo sąlygom, atsirandant visokioms galimybėms keliauti, tyrinėti pasaulį ir atrasti save (kalbant apie jaunimą), vis tiek ta laimė nejaučiama. Nesiseka darbe - nori išeiti, nesiseka santykiuose - skubama išsiskirti. Toks jausmas, kad žmonės net nebando pereiti per tuos iššūkius ir bėga nuo to iškilus menkiausiam sunkumui. Turbūt dėl įsitikinimo, kad viskas lengvai pasiekiama, o jei susiduriama su kliūtimis - viską reikia mesti. Taip, galimybių šiais laikais daug daugiau, bet blogoji šio gėrio pusė yra ta, kad dažnai žmonės pasimeta, nemoka pasirinkti, o pasirinkę dažnai galvoja, kad pasirinko neteisingai.