Neretai praktikoje pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Nors oficialios statistikos nėra, iš praktikos galima pasakyti, kad bendraturčiais dažniausiai tampama įsigyjant dalį nuosavybės, rečiau ją paveldint dalimis. Įstatymai neriboja, kiek vienas objektas gali turėti bendraturčių.
Didelis vieno nekilnojamojo turto (NT) objekto bendrasavininkų skaičius apsunkina bendraturčių galimybę tinkamai naudotis ir valdyti tokį NT objektą ir/ar gauti iš jo naudą, taip pat atveria kelią bendraturčių tarpusavio nesutarimams ir ginčams. Jei kartais užsukate į varžytinių portalus ar į nekilnojamojo turto skelbimo portalus, galite rasti parduodamas kelias dešimtis turto dalių iš tūkstančių dalių.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas bendrasavininkų sutikimas statybos darbams ir kaip elgtis, jei nesutariama.
Rizikos įvertinimas prieš įsigyjant dalį turto
Prieš įsigyjant dalį turto verta pasidomėti, kas bus būsimi kaimynai (bendraturčiai). Visi turto savininkai yra nurodyti NT registro išraše. Jeigu perkamas objektas turi kelis savininkus, jų duomenis paprasčiausiai galima sužinoti kreipiantis į tą NT pardavėją, jis ir pateiks registro išrašą.
Pagrindinės rizikos, kurias reikėtų įvertinti - gali kilti nesutarimų su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi bendru turtu. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų namo, ar jam priklausančio žemės sklypo dalių, namo išlaikymo ar priežiūros. Norint tinkamai naudotis namu gali tekti nustatyti naują naudojimosi namu tvarką, o jeigu jai nepritars kiti namo bendraturčiai, teks kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, ginčo laikotarpiu teismas gali skirti namo administratorių, tokiu būdu patiriant ne tik papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir išlaidų namo administravimui.
Taip pat bendraturčiams nevykdant pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, gali tekti tokius nuostolius padengti kitam bendraturčiui, o tokių nuostolių išieškojimas iš skolininkų gali būti komplikuotas ir užtrukti.
Svarbu paminėti, kad jei norėsite atlikti namo dalies rekonstrukciją bus reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tektų kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.
Paveldėjimas ir bendraturčių nesutarimai
Jei nėra sudaryto testamento, visi vienos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi turtą lygiomis dalimis. Šis turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, trims vienos eilės įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, kiekvienam tenka po ⅓. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Pavyzdžiui, pirmame aukšte esančios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturčiui, antrame aukšte - kitam.
Tada kai skirtingų paveldėtojų keliai rečiau susikerta, viskas aiškiau ir konfliktų išvengti kur kas paprasčiau. Jei ginčų nekyla, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalinti ir bendru sutarimu. Tai turi būti patvirtinta notarine sutartimi ir įregistruota viešame registre.
Kitokia situacija susiklosto kuomet NT valdomas bendrąja jungtine nuosavybės teise - t.y. nebuvo padalintas. Civilinio kodekso 4.88 straipsnyje nustatyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą.
Bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimos savo dalies, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame bendrame daikte (turte). Keliems įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, įpėdinių bendru susitarimu jis gali likti ir vienam iš jų - kitiems įpėdiniams visą NT gaunantis įpėdinis tokiu atveju kompensuoja jam tenkančios turto dalies vertę daiktais arba pinigais.
Baldai, apyvokos reikmenys, technika - viskas, kas yra NT objekte, pereina tiems įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Vadinasi, turbūt ir naudojosi ten esančiais daiktais. Jei tokių įpėdinių daugiau nei vienas, teks dalintis po lygiai. Lygiomis dalimis turtas, esantis bute ar name, taip pat dalijamas, jei nė vienas paveldėtojas tuos metus ten negyveno.
Kiti atvejai, kai tampama bendrasavininku
Rečiau girdimas, bet taip pat galimas atvejis - visą palikimą arba atskirus daiktus, taip pat ir NT, bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione, o gautą sumą pasidalyti. Dėl atskirų daiktų, esančių bute ar name, tarp įpėdinių galima surengti varžytynes ir perduoti tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą. Pavienių daiktų, įskaitant NT, perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas gali būti išspręstas netgi burtų keliu, tačiau, tokių atvejų praktikoje dažnai pasitaiko.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, pavyzdžiui, įsigyjant butą daugiabučiame name pirkėjas tampa ir to namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininku (įgyja NT bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais to namo gyventojais) (CK 4.28 straipsnio 1 dalis). Taip pat sutuoktiniams santuokoje įgyjant NT jie tampa to turto bendrasavininkais, jeigu kitaip nenumato povedybinė sutartis arba NT perkamas vieno sutuoktinio asmeninėmis (pvz., dovanotomis) lėšomis.
Konfliktų pavyzdžiai ir jų sprendimo būdai
Prieš keletą metų rašėme apie Trakų gatvės Vievyje gyventojos Emos bėdą, kai ji be kaimynų raštiško sutikimo pasikeitė jai priklausančios dalies namo stogą. Konfliktas pasiekė teismą, o šis Emą įpareigojo stogą atstatyti į buvusią padėtį. Moteris, žinoma, stogo neardė ir todėl buvo dar nubausta už teismo sprendimo nevykdymą. Konfliktas išspręstas buvo tik įkalbėjus kaimyną raštu pasirašyti sutikimą, kad jis neprieštarauja bendraturčių dalies namo remontui.
Šią vasarą panašų pagalbos prašymą gavome irgi iš Vievio, 80 metų Semeliškių gatvės gyventojos. Redakcijai dėl bendraturčio dalies remontuojamo namo, jos neatsiklausus, pasiskundė vieviškė Elena. Ji su tremtiniu vyru prieš daugelį metų namą pasistatė kartu su giminaičiais: Elenos šeima gyveno I aukšte, giminaičiai - antrame. Bet laikas bėgo, žmonės senėjo arba išėjo, todėl giminaičiai savo namo dalį pardavė.
Per tą laiką užaugo Elenos vaikai, mirė vyras. Vienuolika metų Elena gyveno name viena, nes antro aukšto savininkai name negyveno. Bet prieš trejetą metų namo II aukštą įsigijo jauna šeima, auginanti tris vaikus. Naujasis namo šeimininkas sako apgailestaująs, kad nepaklausinėjo kaimynų apie Elenos nepakantų būdą, o Elena, pripratusi name gyventi viena, negalėjo priprasti prie naujos gausios šeimos, įsikūrusios virš „jos galvos“, todėl tarp bendraturčių vyravo nesantaika.
Elena skundėsi, kad remontas - sienų šiltinimas - buvo daromas be jos sutikimo, ir moteris apie kaimyno planus apšildyti sienas sužinojo tik tada, kai jos puoselėjame gėlyne buvo išguldyti pastoliai. Tą dieną, kai iš tarpusienių buvo šalinamas keramzitas, moteris dėl dulkių ir triukšmo negalėjusi net namuose būti. Be to, buvo sumindyti ir prišiukšlinti moters gėlynai.
Elena pyksta, kad kaimynai negerbia jos senatvės: neperspėjo, sutikimo nepaprašė ir net nepasitarė su ja dėl planuojamo remonto, todėl teisybės ieško ir seniūnijoje, ir savivaldybėje, ir žiniasklaidoje.
Antrojo namo aukšto savininkas turi savo nuomonę dėl kaimynės. Jis būtų paprašęs jos raštiško sutikimo, kas privaloma pagal įstatymą dėl remonto, bet žinojęs, kad Elena vis tiek nepasirašys. Antrąjį aukštą apšildyti, pasak bendraturčio, pirmiausia reikia todėl, kad žiemą pirmojo aukšto šeimininkė temperatūrą laiko žemesnę nei 18 laipsnių, todėl jo trims vaikams būna šalta. Žmogus į savo namo dalies apšildymą investuoja ir todėl, kad mažiau reikėtų sunaudoti kuro.
Bendraturtis sako, kad jei ir baudą tektų mokėti, jei ir teismuose reikėtų bylinėtis, vis tiek savo namo dalies pradėtus apšildymo darbus jis užbaigs. To reikia jo šeimos, kurioje auga 3 vaikai, gerovei. Jis nieko nedaro piktybiškai, tik gerina gyvenamą aplinką.
Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai numato, kad vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, išskyrus kultūros paveldo statinio, remontui statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija, yra neprivalomas. Civilinio kodekso 4,75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo objektai (dvibučiame name - stogas, išorinės sienos, statinio laikančiosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos ir pan.; vienbučiame name visos pastato konstrukcijos) turi būti remontuojami bendraturčių bendru sutarimu. Net ir tuo atveju, kai statybos darbai nesusiję su pastato bendrojo naudojimo objektais, atliekant statybos darbus privalu nepažeisti statinio bendraturčio interesų (pvz.: nesuniokoti jo želdinių).
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Jei pastatas, esantis Semeliškių g., Vievyje, Elektrėnų sav., priklauso keliems savininkams bendros dalinės nuosavybės teise, norint jį remontuoti, reikalingas visų savininkų sutikimas (Civilinio kodekso 4.75 str.).
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar namo pridavimui reikalingas statybų leidimas ir sklypo bendrasavininko parašas?
Klausimas: Norėjau pasiteirauti, ar namo pridavimui reikalingas statybų leidimas ir sklypo bendrasavininko parašas? 2003m. pradėti ir 2005m. baigti namo priestato darbai. Tuo metu sklypo bendrasavininkas buvo LR. 2017m. naujasis bendrasavininkas tapo privatus žmogus. Ar reikalingas jo sutikimas šiam statiniui? Ar įmanoma įteisinti ir priduoti statinį be bendrasavininkų sutikimo? Kiek kainuotų atlikti namo pridavimo darbus: geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlikti, inventorinė byla padaryta, tik yra neregistruotas priestatas.
Atsakymas: Sklypo bendrasavininko sutikimas reikalingas visais atvejais, kai tame sklype statomi/rekonstruojami pastatai. Greičiausiai reikalingas projektas ir statybos leidimas. Tačiau projektas ir leidimas gaunasi prieš pradedant namo statybas, o ne tada, kai jau namas yra pastatytas/rekonstruotas. Jūsų atveju yra savavališka statyba, kurią įteisinti galima tik po kreipimosi į Valstybinę statybos ir teritorijų planavimo inspekciją, kuri surašys savavališkos statybos aktą.
Jei prisipažinsite patys, tuomet įmokai už savavališkos statybos įteisinimą bus galima pritaikyti 50% mažesnę sumą (taip numato Statybos įstatymas). Statybos inspekcija greičiausiai skirs baudą už savavališką statybą, reikės pasisamdyti ekspertą savavališkos statybos statybos mastui nustatyti. Pagal suskaičiuotą statybos vertę bus skaičiuojama įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, kurią reikės sumokėti iki pateikiant projektą statybos leidimui gauti.
Taigi:
- kreipkitės į VTPSI, prisipažinkite patys - jums bus mažesnės sankcijos;
- tada pasisamdykite atestuotą ekspertą savavališkos statybos vertei nustatyti;
- tada sumokėkite įmoką už savavališkos statybos įteisinimą;
- tada gaukite bendrasavininko sutikimą;
- tada kreipkitės į projektuotojus dėl pastato projektavimo ir leidimo gavimo;
- kai turėsite statybos leidimą, atlikę statinio statybos užbaigimo procedūras galėsite užregistruoti pastatą.
Ar galima gauti statybos leidimą be bendrasavininkų sutikimų?
Klausimas: Nusipirkome dviejų kambarių butą, pirmame aukšte, yra aštuoni savininkai. Noriu įsirengti savo bute ofisą ir dar noriu pasistatyti priestatą su įėjimu į savo butą, noriu gauti leidimą statybai, tačiau namo gyventojai neduoda sutikimo priestato statybai vykdyti. Ką daryti, ar galima gauti leidimą statybai be bendrasavininkų sutikimų?
Atsakymas: Kadangi jūsų namo bendrasavininkai yra 8, tai jums reikia gauti mažiausiai 4 savininkų sutikimus t.y. 50+1. Be jų sutikimų statybos leidimo negausite. Jei savininkai nesutinka, belieka vienintelis kelias- per teismą. Jei pateiksite argumentus kodėl jums reikia to priestato ir kad tai nepablogins kaimynų situacijos (pvz. nesumažės insoliacija, nenuvertės turtas ir t.t) tikėtina, kad teismas gali priimti jums palankų sprendimą.
Pastatas, kaip statinys priklauso visiems aštuoniems gyventojams. Norint rekonstruoti, renovuoti, pakeisti konstrukcijas, architektūrinę pastato išraišką, būtinas savininkų susitarimas, pritarimas būsimiems darbams. Būtina gauti daugiau nei pusės savininkų sutikimus, t.y. jūsų atveju 5 savininkai turi pritarti. Jei nepritaria, vadinasi kažkuo motyvuoja prieštaravimą. Patariu išklausyti draugiškai kaimynus ir ieškoti kompromiso.
Bendraturčių teisės ir pareigos
Dvibučio, daugiabučio gyvenamojo namo, kitų patalpų bendrasavininkiai turi bendru turtu rūpintis ir naudoti jį pagal paskirtį, nepažeisdami kitų bendraturčių teisių. Vis tik praktikoje iškyla bendraturčių nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbų, ypač, kai tokiems darbams atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.).
Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą remontuoti, rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokio remonto ar rekonstrukcijos. Bendraturtis, norėdamas atlikti statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, privalo gauti kito bendraturčio rašytinį pritarimą. Be bendraturčių rašytinio pritarimo, nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento statinio rekonstrukcijai, remontui atlikti, jau atliktų darbų (pvz., paprasto statinio remonto) įteisinimui.
Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų.
Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.
Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos.
Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus statybos darbus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš remonto ar kitų darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Iš sėkmingos patirties atstovaujant bendraturčiams, galime pažymėti, kad atsisakydami duoti sutikimą pastato rekonstrukcijos ar remonto darbams, bendraturčiai privalo pagrįsti savo atsisakymo priežastis ir įrodyti, kad planuojami darbai turės neigiamos įtakos jo, kaip bendraturčio, interesams.
Statyba sklypo dalyje be bendraturčių sutikimo
Klausimas: Ar galima savo sklypo dalyje statyti malkinę, garažą ar pavėsinę, tiesti inžinerinius tinklus be bendraturčių sutikimo, jeigu žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise?
Kaip nustato Civilinis kodeksas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pirmuoju atveju bendraturčių pasirašyta sklypo schema nėra dokumentas, suteikiantis teisę kiekvienam iš jų tvarkytis sklypo dalyje tik pagal savo norus ir poreikius. Visus veiksmus, tarp jų ir statinių statybą, būtina derinti su visais bendrasavininkiais. Jeigu bendraturčiai žemės sklypu naudojasi notaro patvirtinto susitarimo nustatyta tvarka, svarbu, kokios to susitarimo sąlygos. Kai jame numatyta galimybė be papildomo sutikimo statyti tam tikrus statinius konkrečiose sklypo vietose ar tam tikrais atstumais, tai laikantis šių sąlygų statyba bus teisėta. Notaro patvirtintą susitarimą reikia pridėti ir prie prašymo išduoti SLD, jeigu jis privalomas.
Žemės sklypo bendraturčiai turi žinoti, kad reglamentuoti minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų nusistatyta tvarka negalioja valdomos sklypo dalies vidinės ribos atžvilgiu. Nebent tokią sąlygą numato notaro patvirtintas bendraturčių susitarimas dėl sklypo naudojimo tvarkos.
Stogo remontas daugiabučiame name
Gyvenant senesniame daugiabučiame gyvenamajame name, stogo remontas neišvengiamas - anksčiau ar vėliau teks stogą tvarkyti. Tačiau stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo remonto darbai - ne vien tik viršutinių aukštų gyventojų reikalas.
Vis dėl to, norint renovuoti namo stogą, būtinas visų bendraturčių raštiškas sutikimas. Bendraturtis turi teisę atsisakyti duoti sutikimą renovuoti namo stogą, tačiau toks jo atsisakymas turi būti pagrįstas. Praktikoje pagrįstas atsisakymas yra laikomas, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams.
Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą. Vis dėl to, kad būtų gauti visų bendraturčių sutikimai, organizuojant stogo renovaciją, kyla pareiga tinkamai supažindinti visus namo savininkus su būtinumu renovuoti namo stogą, pateikti visą būtinąją dokumentaciją pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.
Tokie veiksmai yra būtini, siekiant, kad bendraturčiams nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ir prisidėti prie būtinojo namo stogo renovacijos, kiti turėtų teisę ir pagrindą kreiptis į teismą, gauti leidimą atlikti namo stogo renovaciją be kitų bendraturčių sutikimo ir vėliau iš jų pareikalauti atlyginimo už šiuos darbus.
Svarbu paminėti ir tai, kad namo bendraturčiams kyla pareiga išlaikyti ir išsaugoti turtą, todėl nustatant, ar bendraturčiai turi pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su bendro turto remontu, turi vadovautis CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, kad daikto (objekto) bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.
Tokių sutikimų negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus nesant bendraturčių sutikimo, neturėsite teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau - reikalauti atlyginimo už tokius darbus iš kitų savininkų.