Šiuo metu vis daugiau Lietuvos piliečių pasirenka emigruoti į Norvegiją. Daugelį žavi ne tik įspūdinga Norvegijos gamta, tačiau ir požiūris į darbuotoją bei žmogaus kompetenciją atitinkantys atlyginimai. Neretas lietuvis pasirenka šią šalį ir lieka joje gyventi visą savo likusį gyvenimą. Nenuostabu, kad šiuo metu iš Lietuvos išvyksta nemažai žmonių ir nori gyventi būtent šioje Skandinavijos šalyje. Norvegijoje galima ne tik padoriai užsidirbti.
Norvegijos žemėlapis
Motinystės atostogos ir parama šeimoms
Kūdikio atėjimas į pasaulį gali būti drąsiai lyginamas su stebuklu. Kiekviena mama su dideliu džiaugsmu, o kartais ir su nerimu laukia į šį pasaulį atkeliaujančio savo mažylio. Daug kas pritaria, jog gimus kūdikiui, visas pasaulis tarsi apsiverčia aukštyn kojomis ir tenka prisitaikyti prie naujų gyvenimiškų potyrių. Mama yra pats svarbiausias žmogus kūdikiui nuo pat jo gimimo, todėl natūralu, kad jam gimus, jai bus suteiktos užsitarnautos motinystės atostogos Norvegijoje. Motinystės atostogos Norvegijoje - tai tik kitas Jūsų gyvenimo etapas. Pirmiausia reikia išlaukti visą nėštumo periodą.
Motinystės atostogos Norvegijoje nėra tokios, kaip Lietuvoje, kai atostogaujama 2 ar 3 metus. Čia atostogos trumpesnės, tačiau geriau apmokamos. Taip jaunoms šeimoms suteikiama puiki galimybė kopti savo karjeros laiptais, be jokių ilgesnių pauzių. Laiku sugrįžus į darbovietę, neprarandami jau išlavinti darbo įgūdžiai. Verta žinoti, kad Jums tikrai nereikės jaudintis, kur palikti savo vaiką, kol dirbsite, nes Norvegijoje tam yra puikūs privatūs ir valstybiniai darželiai. Juose, skirtingai nei Lietuvoje, visada atsiras laisva vieta Jūsų vaikui.
Dekretas Norvegijoje tinkamai prasidės tik tais atvejais, kai mamos darbo stažas šalyje atitiks tam tikrus įstatymų reikalavimus. Paprasčiau kalbant, yra specialūs minimalaus išdirbto laiko Norvegijoje reikalavimai. Motinystės atostogos Norvegijoje gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai motina 6 (ar daugiau) iš pastarųjų 10 mėnesių dirbo arba gavo kitas mokestines pajamas. Šie 6 mėnesiai turi būti išdirbti jau iki atostogų pradžios. Taip pat svarbu žinoti, kad Jūsų metinės pajamos turėtų būti ne mažesnės, nei 62014 NOK iki mokesčių.
Motinystės atostogos Norvegijoje siūlo labai plačias perspektyvas net ir toms moterims, kurios neturi sukaupusios reikiamo darbo stažo. Jeigu Norvegijoje dirbote ar gavote kitas mokestines pajamas mažiau nei 6 mėnesius, Jums suteikiama galimybė gauti vienkartinę išmoką už vaiko gimimą. Šiuo metu ji siekia 92648 NOK.
Jeigu gaunate motinystės atostogų išmokas iš Norvegijos ir išvykstate į Lietuvą gyventi (kad ir visam laikui), išmokas galite gauti ir toliau kaip paskirta. Mamos, kurios Norvegijoje dirba individualiai pagal pažymą arba turi nuosavą verslą, taip pat gali pasiimti motinystės atostogas.
Motinystės atostogų planavimas ir periodai
Motinystės atostogų planavimas - atsakingas darbas. Jis turi prasidėti nuo darbdavio informavimo apie būsimas atostogas. Kai lieka ne daugiau nei 3 mėnesiai iki nustatytos gimdymo datos, privalote pranešti savo darbdaviui, kad išeisite motinystės atostogų. Reikia nepamiršti šią žinią pranešti laiku, kadangi visos dokumentacijos tvarkymas užtrunka. Motinystės atostogos Norvegijoje gali būti labai lanksčiai koreguojamos.
Kai lieka nuo 12 iki 3 savaičių iki nustatytos gimdymo datos, galima išeiti motinystės atostogų. Kiekviena būsima mama pasirenka skirtingą laiką: galbūt viena jaučiasi puikiai ir išeina atostogauti vėliau, tam, kad liktų daugiau atostogų gimus vaikus. Kiekvienai būsimai mamai vienas iš svarbiausių darbų - laiku pradėti tvarkytis visus atostogų dokumentus. Šiuo metu motinystės atostogos Norvegijoje prasidės laiku, jeigu dokumentai bus pradėti tvarkyti likus 4-6 savaitėms iki atostogų pradžios. Tačiau anksčiausiai dokumentus galima pradėti tvarkytis nuo 22 nėštumo savaitės. Kiekvienai būsimai mamai, prieš pasirenkant atostogų pradžią, rekomenduojama pasikonsultuoti su ją prižiūrinčiu gydytoju.
Motinystės atostogos Norvegijoje yra skirstomos į tris periodus. Pirmasis periodas - tai atostogos iki gimdymo, antrasis - mamos kvota ir trečiasis - bendrasis. Pastarasis gali būti pasirenkamas ne tik motinos, bet ir tėvo. Kaip jau ir minėjome, būsima mama gali išeiti motinystės atostogų, kai jau lieka bent 12 savaičių iki gimdymo. Tačiau kitos mamos šį laiką išnaudoja ir vėliau. Kiti periodai pirmiausia priklauso nuo to, kokio dydžio atlyginimo išmokas mama pasirenka gauti. Jeigu ji pasirenka per vaiko auginimo atostogas gauti 100 % atlyginimo išmokas, jos atostogos gali trukti 34 savaites.
Kiekvienas Norvegijoje dirbantis tėtis taip pat turi tokias atostogų privilegijas, kaip tėvo kvota. Tačiau, jei tėčio Norvegijoje nėra, būsima mama gali tėvo kvotą paskirti sau ir tokiu būdu turėti 15 arba 19 savaičių ilgesnes vaiko auginimo atostogas. Tėvo kvotai yra skirtos 15 savaičių , jeigu pasirenkamas 100 % motinystės atostogų apmokėjimas arba 19 savaičių jeigu pasirenkamas 80 % motinystės atostogų apmokėjimas. Motinystės atostogos Norvegijoje turi tam tikras papildomas privilegijas. Jos galioja, kai mamai gimsta dvynukai, trynukai ir daugiau vaikų.
Verta pastebėti, kad visų atostogų skyrimo tvarka visiškai nesiskiria ir kai įsivaikinate vaikus. Motinystės atostogos Norvegijoje, kaip jau ir minėjome, skirstomos į tris periodus. Vienas iš jų vadinamas mamos kvota. Tai yra specialus atostogų laikas, kuris gali būti skiriamas vien tik mamai. Labai išskirtiniais atvejais mamos kvota gali būti perduodama tėčiui. Tačiau šiuo atveju reikia ne tik atitinkamo tėčio darbo stažo Norvegijoje, bet ir kitų aplinkybių. Mamos kvota - tai atostogų periodas, kuris tiesiogiai priklauso nuo to, kokio dydžio atlyginimo išmokas pasirinksite gauti. Pasirinkusios gauti 100 % atlyginimo išmokas, mamos kvota truks 15 savaičių.
Mamos kvota taip pat turi tam tikrus atostoginius periodus. Kai kvota yra 15 ar 19 savaičių, tai pirmas 6 savaites galima išnaudoti jau iškart po vaiko gimimo. Mamos kvota - tai tik vienas iš motinystės atostogų periodų. Jis išskirtinis tuo, kad tai yra pats pirmasis laikas su vaiku, kai jis tik gimsta ir pradeda augti.
Motinystės atostogos Norvegijoje bus pačios įsimintiniausios ir geriausios tik tuo atveju, kai turėsite visus reikiamus dokumentus. Tinkamas jų kiekis nulemia greitą atostogų skyrimo tvarką. Atminkite, kad pateikiant visus motinystės atostogų dokumentus, Jums reikės iš karto nurodyti, kokio dydžio išmokas norėsite gauti: 100 % arba 80 % atlyginimo.
Jeigu pasirenkate 100 proc. išmokas savo buvusio atlyginimo, gausite 49 savaites motinystės atostogų. Jeigu pasirenkate 80 proc. išmokas savo buvusio atlyginimo, gausite 59 savaites motinystės atostogų.
Kai laukiatės dvynukų: Jeigu pasirinksite 100 proc. motinystės atostogas (49 sav), gausite papildomai 17 sav. prie savo laikotarpio. Šias 17 sav. gali naudoti mama arba tėtis pasirinktinai (abu kartu negali). Jeigu pasirinksite 80 proc. motinystės atostogas (59 sav), gausite papildomai 21 sav. prie savo laikotarpio. Šias 21 sav. gali naudoti mama arba tėtis pasirinktinai (abu kartu negali).
Kai laukiatės trynukų: Jeigu pasirinksite 100 proc. motinystės atostogas (49 sav), gausite papildomai 46 sav. prie savo laikotarpio. Šias 46 sav. gali naudoti mama arba tėtis pasirinktinai (abu kartu negali). Jeigu pasirinksite 80 proc. motinystės atostogas (59 sav), gausite papildomai 56 sav. prie savo laikotarpio. Šias 56 sav.
Motinystės atostogų trukmė ir išmokos
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinama motinystės atostogų trukmė ir išmokos, priklausomai nuo pasirinkto varianto:
| Pasirinkimas | Motinystės atostogų trukmė | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| 100% atlyginimo išmokos | 49 savaitės | Papildomai 17 savaičių gimus dvynukams (pasirinktinai mamai arba tėčiui) |
| 80% atlyginimo išmokos | 59 savaitės | Papildomai 21 savaitė gimus dvynukams (pasirinktinai mamai arba tėčiui) |
| 100% atlyginimo išmokos | 49 savaitės | Papildomai 46 savaitės gimus trynukams (pasirinktinai mamai arba tėčiui) |
| 80% atlyginimo išmokos | 59 savaitės | Papildomai 56 savaitės gimus trynukams (pasirinktinai mamai arba tėčiui) |
Teisinė lygybė ir socialinis požiūris
Verta pastebėti, kad kiekvienoje darbovietėje visa socialinė aplinka turėtų vadovautis žmogiškuoju faktoriumi. Puiku, jeigu Jums sunegalavus, darbdavys elgiasi supratingai ir skiria lengvesnius darbus ar papildomas poilsio dienas. Tačiau kiekviena darbovietė skirtinga, todėl besilaukianti moteris turėtų rūpintis pirmiausia savo ir savo gimsiančio kūdikio sveikata. Darbas turėtų būti antraeilis dalykas. Vis dėlto geriausia rasti kompromisą, nes karjera ateityje Jums taip pat bus labai svarbi. Verta pastebėti, kad visoje Norvegijoje didžioji dalis darbdavių labai stropiai rūpinasi nėščios moters saugumu darbe.
„Nepasieksime demokratijos ir nuolatinės taikos pasaulyje, jeigu moterys neturės tokių galimybių kaip vyrai daryti įtaką visuose visuomenės lygmenyse“, - rašoma pranešime. Norvegijos Nobelio komitetas tikisi, jog Ellen Johnson Sirleaf, Leymah Gbowee ir Tawakkul Karman skyrus Taikos premiją, pasibaigs daugelyje šalių tebeegzistuojantis moterų slopinimas ir bus suprastas didžiulis moterų atstovaujamos demokratijos ir taikos potencialas.
Norvegija tapo pirmąja NATO šalimi, kurioje įvedama privaloma karinė tarnyba moterims. Šį sprendimą priėmė šalies parlamentas. Ekspertai teigia, kad įsijautusios į lygybių idėjas, norvegų feministės įgyja ne tik lygias su vyrais teises, be ir pareigas, o tai ne visada išeina į naudą.
Iš tiesų norvegės savanoriškai tarnauti gali jau nuo 1976-ųjų. Tačiau pagal naująjį įstatymą, kuris pradės veikti 2015-aisiais, pasirinkimo teisės nebeliks. Moterims, kaip ir vyrams, reikės tarnauti vienerius metus. Nuo tarnybos atleidžiami tik universitete studijuojantys asmenys.
Kritikai akcentuoja, kad net geriausiai įstatymiškai apsaugotose pasaulio kariuomenėse gausu lytinių išpuolių. JAV karo pajėgų tyrimų duomenimis apie 30 proc. kariuomenėje tarnavusių moterų buvo išprievartautos tarnybos metu. 90 proc. amerikiečių kariuomenės moterų tvirtino patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Norvegijos parama LGBT bendruomenei
Norvegija jau daugelį metų yra pavyzdys LGBT žmogaus teisių įtvirtinimo srityje. 1981 metais Norvegija tapo viena pirmųjų valstybių pasaulyje priėmusi įstatymą prieš diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu. Tos pačios lyties porų santuokos, įsivaikinimai ir pagalbinis apvaisinimas lesbiečių poroms tapo prieinami nuo 2009 metų. 2016 metais Norvegija tapo ketvirta valstybe Europoje priėmusia įstatymą, leidžiantį translyčiams asmenims teisiškai pasikeisti lytį remiantis vien asmeniniu apsisprendimu.
Skirdama Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos fondų paramą, Norvegija reikšmingai prisidėjo prie ekonominės ir socialinės nelygybės mažinimo bei dvišalių santykių su 15 Europos Sąjungos valstybių iš Centrinės ir Pietų Europos bei Baltijos regiono stiprinimo. Norvegija remia žmogaus teisių stiprinimą savo šalyje, Europoje ir visame pasaulyje. Mes manome, kad šis gerojo valdymo aspektas yra būtinas siekiant užtikrinti pilnavertės demokratijos veikimą. Mes siekiame kurti savo regioną ir Europą taip, kad kiekvienas asmuo būtų vertinamas ir turėtų tas pačias teises bei jų apsaugą.
Lietuvoje šiuo klausimu galėjome stebėti svarbių pokyčių. Galiu pateikti Vilniaus mero ir Užsienio reikalų ministro pavyzdžius, kurie išreiškė savo paramą LGBT bendruomenei bei pademonstravo lyderystę. Aš taip pat norėčiau pagirti aktyviai veikiančią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri skatina ir didina sąmoningumą šiais klausimais nacionaliniu lygmeniu.
Norėčiau visus lietuvius, tiek LGBT, tiek ne LGBT, pakviesti apsilankyti Norvegijoje. Šiais „Baltic Pride“ metais skatinčiau prisijungti prie „Pride“ renginių Norvegijoje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau ir daugiau bendradarbiavimo tarp Norvegijos ir Lietuvos šioje srityje.
Norėčiau perduoti susižavėjimą jų atkaklumu, drąsa ir nepertraukiamomis pastangomis skatinant LGBT žmogaus teises.
Istorinis kontekstas: Moterų judėjimas Lietuvoje
Lietuvos kaip ir kitų Europos valstybių moterys pradėjo aktyviai reikštis XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Europos moterų judėjimai plėtojosi skirtingai. Galima išskirti tris moterų judėjimo sritis: Vakarų, Vidurio ir Rytų Europa. Vakarų Europoje išryškėjo trys kryptys: 1) sufražistinis moterų judėjimas Anglijoje, 2) organizuotas, tačiau ne toks aktyvus Norvegijos, Danijos, Švedijos moterų judėjimas, 3) visiškai neorganizuotas Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos. Šių valstybių moterys politines teises gavo tik po Antrojo pasaulinio karo.
XIX a. daugelis Vidurio ir Rytų Europos tautų buvo pavergtos, todėl prasidėję moterų judėjimai buvo susiję su tautiniais judėjimais. Tokie procesai vyko Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Ir trečiasis moterų judėjimo centras buvo carinėje Rusijoje, prasidėjęs XIX a. 7-ajame dešimtmetyje.
XIX a. pabaigoje Lietuvos tautinio judėjimo lyderiai buvo varpininkai. Jie rašė apie būtinumą moteris šviesti, kad jos galėtų dalyvauti tautiniame judėjime. 1897 metais varpininkai P. Višinskiu priešakyje ketino įkurti besimokančių mergaičių šelpimo organizaciją. P. Višinskis rašė: „Šis sumanymas turi daug šalininkų ir daug priešų. Nežinau, ar sumanymas neliks sumanymu. Aš jam labai prijaučiu“ [6,3]. Idėja nebuvo įgyvendinta, nors Lietuvos kaip ir Europos moterys visų pirma siekė šviestis.
Apie Lietuvos moterų raštingumą byloja 1897 m. gyventojų surašymo duomenų tvarkytojo L. de Dantiu pastaba: “Kauno gubernijoje lietuvių moterų raštingumas prašoko vyrų: atitinkamai 54,9 ir 51,9 procento. <…> Tai unikalus reiškinys, niekur kitur Rusijos imperijoje nepastebėtas reiškinys, nors dažniausia moterų išsimokslinimas apsiribodavo vien mokėjimu skaityti“ [2,359]. Tai patvirtina ir kiti statistiniai duomenys: 1873 m. valstybinėse pradinėse mokyklose mokėsi tik 575 merginos, o 1900 m. -jau 4313. Valstybinės vidurinės mergaičių mokyklos veikė nuo 1860 m. Vilniuje ir Kaune, o nuo 1896 m. ir Šiauliuose [14,179].
XX a. pradžioje varpininkai visuomenei toliau įrodinėjo, kad moterims reikia mokytis kaip ir vyrams. Kaip vieną iš priežasčių jie nurodė, kad išsilavinusios jos įsitraukti į tautinį judėjimą, mat tik nedaugelis jame dalyvavo ir suprato jo reikšmę. Moterims „dabartinės aplinkybės yra palankesnės nei vyrams, nes ne taip ant akių laiko <…> Tad būtinai reikia rūpintis apšvietimu mūsų dukterų, kad aiškiau suprastų savus dalykus: savo tikėjimą, savo tautą, savo kraštą, savo neprietelius ir būdą kariavimo su jais“ [4,30].
Vienos iš pirmųjų į visuomeninę veiklą ir tautinį judėjimą įsitraukė bajoraitės, baigusios gimnazijas ir įvairius aukštuosius kursus. Nenutautę Lietuvos bajorai leido į mokslus savo dukras, tačiau išsimokslinusių moterų buvo nedaug.
Anksčiausiai į visuomeninę veiklą įsitraukė bajoraitė G. Petkevičaitė-Bitė. 1878 metais ji baigė Mintaujos mergaičių mokyklą, o 1885 m. - Deltuvos bitininkystės kursus. Tėvo liepiama G. Petkevičaitė liko namuose Joniškėlyje ir „ėmė šviesti liaudį. Slapta mokė kiekvieną, kuris norėjo mokytis, ypač mergaites“ [27,114]. 1890 m. ji įkūrė pirmąją labdaros organizaciją Žiburėlis, kurios tikslas - mokyti ir šelpti gabius vaikus. 1894 m. rašytoja susipažino su J. Juškyte ir toliau jos dirbo kartu. Nuo 1903 m. Žiburėliui vadovo F. Bortkevičienė.
XIX a. pabaigoje netoli Joniškio miestelio, Kriūkų valsčiuje, Medvilionių dvare veikė slapta labdaringa mokykla, kuriai vadovavo T. Goesytės. Ji „pati apie 10 metų mokytojavo, skiepydama meilę ir pagarbą gimtajai kalbai“ [27,32 ]. 1896-1907 m. tautinio judėjimui stiprinimui ir plėtojimui buvo svarbi ir L. Didžiulienės veikla.
Moterys ne tik švietėsi, bet ir švietė kitus, įkūrė ir vadovavo labdaringoms organizacijoms, platino draudžiamą spaudą. Jos aktyviai dirbo greta vyrų. Be G. Petkevičaitės, F. Povickaitės-Bortkevičienės, šiame darbe aktyviai reiškėsi: F. Purickaitė-Kasperskienė, S. Vainienė, M. Zaunytė, J. Baltrušaitė, E. Gruzdytė-Putvinskienė, B. Cicėnaitė, V. Janulaitytė- Alseikienė, L. Didžiulienė, O. Povickienė ir kitos [27,19-174].
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje moterys dirbo pavieniui. Tai buvo nauji moterų veiklos barai greta slaptos - motinos mokyklos, veikusios nuo 1864 m. Visa tai turėjo padėti formuoti naują moters įvaizdį. Tačiau moterų išėjimas iš uždaros namų aplinkos į visuomenę ir įsijungimas į tautinį judėjimą, į visuomeninę veiklą didžiajai visuomenės daliai buvo sunkiai suprantamas.
XX a. pradžioje moterys siekė dalyvauti ir slaptųjų būrelių veikloje, nors sekėsi sunkiai. Visuomenė jomis nepasitikėjo, baiminosi, kad išplepės apie būrelio pasikalbėjimus“ [23, 13].
Nors moterys Dvylikos apaštalų būrelio susirinkimuose nedalyvavo, tačiau aktyviai reiškėsi įvairiose jo organizuojamuose renginiuose Vilniuje, skleidė lietuvybę. Viena jų veiklos kryptis buvo lietuviškų giesmių giedojimas Vilniaus bažnyčiose. Iki pat 1905 metų Bortkevičių namas buvo Vilniaus lietuvių inteligentų susibūrimų ir tautinio judėjimo centras [27, 131]. Jis buvo ir neorganizuoto moterų judėjimo centras. E. Vileišienė, S. Smetonienė, M. Piaseckaitė (Šlapelienė), Brazaitytė, B. Šėmaitė (Biržiškienė), Damaševičienė, F. Purickaitė-Kasperskienė 1904-1905 metais slaptai rinkdavosi į susirinkimus pas F. Bortkevičienę, aptarti visuomenines ir moterų veiklos problemų [27, 136]. F. Bortkevičienė ragino moteris mokytis lietuvių kalbos ir jungtis į tautinį judėjimą.
XX a. pradžioje tautinis judėjimas perėjo į politinės sklaidos etapą, kai pradėjo kurtis partijos. 1896 m. įsteigta Lietuvos socialdemokratų partija į programą įrašė abiejų lyčių politinį lygiateisiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis pradėti kalbėti apie moterų vietą visuomenėje.
1904-1905 m., smarkiai pasikeitus socialinei ir politinei padėčiai Rusijos imperijoje, keitėsi ir moterų padėtis. Jos ne tik stebėjo, vertino, bet ir pačios pradėjo aktyviau reikštis visuomeninėje ir politinėje veikloje. Lietuvoje išsilavinusios merginos būrėsi į kuopeles, domėjosi krašto istorija, politikos ir visuomenės mokslais. Spaudoje dažnėjo teiginių, kad ir sodžiuje turėtų atsirasti moterų inteligenčių, dirbančių visuomeninį darbą [27,1].
Aktyvus Lietuvos moterų judėjimas, viešesnė jų visuomeninė ir politinė veikla prasidėjo tik 1905 metų pavasarį. 1905 m. birželio 13 d. išsilavinusios Socialdemokratų ir Demokratų partijų narės surengė pasitarimą Šiauliuose, kuriame priėmė nutarimą įkurti Informacinį centrą. Centras turėjo rinkti medžiagą apie kitų kraštų moterų judėjimus, parengti ir sušaukti pirmą visos Lietuvos moterų susirinkimą. Susirinkimas vyko 1905 m. rugsėjo 22-23 dienomis. Jame buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas, išrinkta valdyba, į kurią įėjo: F. Bortkevičienė, O. Pleirytė-Puidienė ir S. Landsbergaitė.
Susirinkimas parengė ir priėmė susivienijimo programą, kurioje buvo numatyta: 1. Iškovoti autonomiją Lietuvai etnografinėse ribose su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, slaptu, tiesioginiu balsavimu; 2. Iškovoti lygias moterų ir vyrų teises; 3. Susivienijimo nariais gali būti ir moterys, ir vyrai [7,9]. Įkūrus Lietuvos moterų susivienijimas aktyviai dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose: platindo atsišaukimus, siuvo vėliavas, dalyvavo mitinguose.
Moterys, surinkusios 230 parašų, išsiuntė į Maskvą protestą prieš Valstybės dūmos rinkimų įstatymą. Jame pakartojo savo programos 1-ąjį punktą [15,643]. Kadangi lietuvių ir jiems prijaučiančių lenkų Vilniuje buvo nedaug, todėl moterys ypač aktyviai veikė, kad išryškėtų lietuvių veikla ir didėtų jų įtaka visuomenėje.
Tai liudija 1905 m. antrojo pusmečio partijų ir moterų judėjimo lyderių veikla, susijusi su 1905 m. spalio 17 d. caro Nikolajaus II išleistu manifestu, leidusiu susirinkimus ir organizacijas. Lietuvos inteligentai, 1905 m. spalio 19 d. susirinkę Vilniaus žinių redakcijoje, nutarė pasinaudoti paskelbtomis pilietinėmis laisvėmis ir sušaukti lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Į organizacinį suvažiavimo komitetą įėjo dvi moterys: F. Bortkevičienė ir O. Sapkauskaitė.
Didžiajame Seime dalyvavo G. Petkevičaitė, F. Bortkevičienė ir O. Sapkauskaitė, O. Brazauskaitė, K. Jonelytė ir kitos. O. Brazauskaitė išdėstė moterų ir vyrų lygybės principus, kurie turėtų būti įgyvendinti nepriklausomoje Lietuvoje [7, 6].
Didžiojo Seimo metu buvo įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga. Jos Centro komiteto reikalų vedėja buvo F. Bortkevičienė. Šios moters iniciatyva sąjunga Seimui pasiūlė į rezoliuciją įtraukti punktą, kuriame būtų įteisintas visiškas abiejų lyčių politinis lygiateisiškumas. Valstiečių sąjungos pasiūlymu 1-ajame Lietuvos autonomijos punkte buvo numatyta: „Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, slaptu, tiesiu balavimu, neskiriant lyties, tikėjimo, tautybės“ [3, 341].
tags: #norvegijoje #geriausiai #buti #moteriai