Antstoliai ir nekilnojamojo turto reketas: ar įmanoma apginti savo teises?

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl antstolių veiksmų, susijusių su skolų išieškojimu ir nekilnojamojo turto areštu. Ši tema aktuali daugeliui Lietuvos gyventojų, todėl svarbu išsiaiškinti, kokios yra antstolių teisės ir pareigos, kokie įstatymai reglamentuoja jų veiklą ir kaip galima apginti savo teises susidūrus su neteisėtais veiksmais. Panagrinėkime dažniausiai kylančius klausimus ir situacijas.

Kada antstolis gali areštuoti turtą?

Antstolis gali areštuoti turtą, jei skola yra pakankamai didelė. Jei turtas yra nekilnojamasis, skola turi būti nemaža. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši riba nustatyta turto pardavimui iš varžytynių, kai NT yra vienintelė gyvenamoji vieta, o ne turto areštui. T.y. jei skolai padengti užtektų, pvz., automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų, pvz., automobilį ir butą.

Antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas. Nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei neturite turto ar piniginių lėšų už likusią skolos dalį.

Ar gali antstolis areštuoti transporto priemonę, jei jos vertė mažesnė už skolos dydį?

Taip, antstolis gali areštuoti transporto priemonę, net jei jos vertė mažesnė už skolos dydį. Tokiu atveju, antstolis ieškos kito turto, kurį galėtų areštuoti, kad padengtų likusią skolos dalį. Jei skolininkas neturi kito turto, antstolis gali pradėti išieškojimą iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz., parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Kaip vyksta išieškojimas iš darbo užmokesčio?

Pagal LR CPK 645 str. antstolis gali areštuoti banko sąskaitas, į kurias pervedamas darbo užmokestis. Pagal CPK 736 str. 1 d. 2 p., jei nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, galima išskaičiuoti 20 % nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų. Akivaizdu, kad antstolis gauna jau atskaitymus nuo darbo užmokesčio iš darbdavio, todėl dar kartą vykdyti išieškojimą nuo banke gauto atlyginimo dalies už darbą yra jau neteisėta. Be to, dar yra toks tarp kitko CPK 668 str. , kur antstolis turi vadovautis, bet jį antstoliai pastoviai ignoruoja.

668 straipsnis nurodo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Ką daryti, jei antstolis areštavo turtą?

Visada pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų. Sėkmės! Visi daugiau ar mažiau turime žmogiškumo, tad manau Jūsų situacijoje kreditorius bus geranoriškas (jo tikslas atgauti pinigus).

Jei manote, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, galite apskųsti antstolio veiksmus per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turite pateikti ir teismui. Taip pat trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Kaip nuimamas areštas nuo turto?

Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.

Nekilnojamojo turto registravimo problemos

Viena rimčiausių kliūčių, su kuria susiduria verslo planus rengiančios firmos, yra klientų neįregistruotas nekilnojamasis turtas - žemė ir pastatai. Ypač tai aktualu smulkiesiems ūkininkams, nes jiems tai yra per brangios procedūros: reikia sklypą išmatuoti, parengti projektą, eiti pas notarą ir pan.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako manantis, kad ne tik smulkieji, bet ir bendrovės nėra įteisinusios viso savo turto. Bendrovės turto yra įregistravusios tiek, kiek to būtinai reikėjo SAPARD ar dabar ES struktūrinių fondų paramai gauti - vieną ar du pastatus įregistravo, kad gautų valdos numerį, taip ir sustota, nes tai nepakeliama našta, prakeiktai brangu.

Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Romualdas Kasperavičius į mūsų klausimą, kuo paremti paslaugų įkainiai, pateikė tokį atsakymą: Registrų centras teikia dviejų tipų paslaugas: valstybės deleguotas (monopolines) nekilnojamojo turto registravimo ir administravimo bei komercines paslaugas (pvz., kadastrinių matavimų ir turto vertinimo), kuriomis konkuruoja su kitais rinkos dalyviais. Monopolinius nekilnojamojo turto registravimo įkainius tvirtina Vyriausybė. Pasirinkta tokia įkainių formavimo sistema, kad turto įteisinimo procedūros kaina būtų priklausoma nuo turto vertės. Kuo pigesnis turtas, tuo mažesni įkainiai. Teikiant tvirtinti įkainius, būtina pateikti ir jų ekonominį pagrindimą.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius atkreipė dėmesį, kad žmonės paprastai neskiria, kuriai institucijai kokios procedūros priklauso, viskas suplakama į vieną ir RC, kaip paskutinė instancija, tampa atpirkimo ožiu. Tarkim, minėtojo gyvenamojo namo pavadinimo (paskirties) pakeitimas kainuoja tik 10 Lt, tuo tarpu ar jam reikia, ar nereikia naujo projekto, sprendžia statybų inspekcijos specialistai. Tad jiems ir turėtų būti reiškiamos pretenzijos, jie ir turėtų paaiškinti, kodėl numatyta būtent tokia tvarka. Registrų centrui tereikia, kad statybos inspekcija konstatuotų, jog pastatas, kurio paskirtis keičiama, atitinka jam keliamus reikalavimus ir pateiktų pažymą dėl paskirties pakeitimo.

Siekiant supaprastinti gyvenamųjų pastatų registravimo tvarką, 2003 m. priimtas specialus Vyriausybės nutarimas, kuriuo įteisinta, kad registruojant iki 1991 m. statytus ar įsigytus gyvenamuosius pastatus, iš principo pakanka išrašo iš namų knygos. Tarybiniais metais tai buvo pagrindinis dokumentas, kurį privalėjo turėti kiekvieni namai. Tad problema su gyvenamaisiais pastatais buvo išspręsta, tačiau išryškėjo kita - kaime stovi daug įvairiausių ūkinių pastatų, kurie tebėra neįteisinti, nes nėra išlikę dokumentų, paliudijančių, kad jie statyti ar įsigyti teisėtai, kad atitinka reikalavimus.

Registrų centras teisingumo ministro vardu pateikė Seimui Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimą, kuriuo numatoma absoliučiai visiems seniems pastatams taikyti supaprastintą registravimo tvarką, o Vyriausybė įpareigojama nedelsdama atrasti būdą, kaip tą padaryti kuo greičiau ir paprasčiau.

Pasak A. Petrošius sakė norintis atkreipti žmonių dėmesį į ateities pavojus, jeigu jie tebėra neįregistravę savo žemės ir teisių į ją. Žmonės gali tapti savo nežinojimo, nerūpestingumo aukomis, nes labai realu, kad prasidės antroji žemės grobimo banga, kai „gudresnieji“ mėgins pasinaudoti svetimu turtu, ypač vaizdingose vietovėse esančia žeme, jei tik ji pasirodys esanti juridiškai neįteisinta, neįregistruota.

Taigi valstybė turi būti tikra, kad imasi ginti teisėtai turimą turtą, todėl būtini dokumentai, įrodantys tą teisėtumą. Labiau pasiturinčiose šalyse įprasta, kad turtinius klausimus tvarkytų samdyti teisininkai. Lietuvoje teisininkai šiais klausimais žmones konsultuoja už 20-50 ar net 100 Lt, jei atvejis sudėtingas. Nebūtina kreiptis į advokatus, pigesnės yra teisinių konsultacijų kontoros, kurios tuo verčiasi.

Supaprastinti procedūras imasi ir pats Registrų centras. Sukurtos ir nuo 2003 m. pradėtos teikti elektroninės internetinės paslaugos, nuo 2004 m. RC kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įdiegta bendra pažymų teikimo tvarka savivaldybių socialinės rūpybos skyriams. Žmogui, kuris nori gauti tam tikrą socialinę paramą, užtenka nueiti į tą skyrių, darbuotojas iš karto peržiūri būtinus RC duomenis ir paaiškina klientui, ar parama jam gali būti teikiama. Nuo sausio 1 dienos pradėjo veikti bendra su notarais sistema, kuomet žmogus, sumanęs parduoti savo nekilnojamąjį turtą, ir privalantis eiti pas notarą sudaryti sutartį su pirkėju, gali ten pat užsisakyti dokumentus iš RC, kurių jam tokiu atveju prisireikia (pagrindinis dokumentas yra vadinamoji pažyma sandoriui).

Kol ši diena dar neišaušo, daugiau pagalbos žemdirbiams galėtų suteikti jų visuomeninės organizacijos. Galbūt vertėtų pasitelkti specialistus, kurie žmonėms išaiškintų procedūras, kaip kad yra daroma su ES investicinės ir kompensacinės paramos priemonėmis. Nėra nepajudinami ir įstatymai ar teisės aktai, kuriais taip įpratę nuo žmonių nepasitenkinimo gintis valdininkai.

Sodo namelių registracijos ypatumai

Registrų centro duomenimis, 2019-2023 m. visoje Lietuvoje kasmet buvo įregistruojama vidutiniškai po 2 tūkst. naujų sodo namelių (tiksliau - nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis mėgėjų sodų). Tačiau 2024 m. šis skaičius šoktelėjo daugiau kaip dukart - pernai buvo įregistruota 5 tūkst. Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus teigia, kad šis augimas neabejotinai yra sietinas su pernai lapkritį įsigaliojusiais Statybos techninio reglamento pakeitimais.

2024 m. lapkričio 1-ąją įsigaliojo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, pagal kurį I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų sodo namų plotas sumažintas nuo anksčiau leistinų 80 kv. m iki 50 kv. m.

Anot J. Ravinio, sodų bendrijos pačios rūpinasi savo aplinka, savivaldybės ar seniūnijos mažai teprisideda, o sumažinus leistiną sodo namelių kvadratūrą gyvenimas soduose dar labiau pasunkėja. „Tai buvo lyg lengvata, kad žmonės, kurie tiesiog negali įsigyti būsto, galėtų statytis iki 80 kv. m namus supaprastintomis sąlygomis. Staiga buvęs aplinkos ministras sugalvojo, kad reikia tai uždrausti ir palikti 50 kv. m, nes sodo namelių užtenka, čia gyventi nereikia - tegul perka kotedžus, ima paskolas.

Vis dėlto kai kurie šalies architektai mano, kad anksčiau, pasinaudojus galimybe statyti namus iki 80 kv. Remiantis Registrų centro duomenimis, šiais metais naujų sodo namelių registracija, regis, grįžo į iki tol buvusį tempą - per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota beveik 1,5 tūkst.

J. Ravinio aiškinimu, iš esmės tai yra mokestis už norą sodų bendrijoje pasistatyti namą, o infrastruktūros mokesčio suma priklauso nuo savivaldybės. Pavyzdžiui, statytojai pasakojo, kad turi sumokėti po 2 tūkst. eurų nuo namo, o už tą sumą norėtų, kad būtų padarytas šaligatvis, atvestos komunikacijos ir šiuo atveju žmonės kalba konkrečiai apie Vilnių.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu sodų nameliuose nuolatinę savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 38,5 tūkst. asmenų, tačiau sodų bendrijos Lietuvoje šiandien labai skiriasi.

Anot J. Ravinio, sodininkai, kurie registruoti sodų bendrijose kaip nuolatiniai gyventojai, moka gyventojų pajamų mokesčius savivaldybėms, kurioms priklauso jų sodai, bet grąžos iš jų gauna nepakankamai.

Pasak J. Ravinio, su naujos Vyriausybės darbo pradžia buvo siejama ir daugiau vilčių dėl įvairių pokyčių, pavyzdžiui, dėl degalų akcizo atšaukimo. Klausimas dėl 80 kv. m namelių vėl bus keliamas, nes reikėtų būti sąžiningiems: arba reikia suvienodinti sąlygas su gyvenvietėmis, jų gyventojais ir tada lieka 50 kv. m riba, o visiems didesniems statiniams reikia leidimų, arba leidžiate žmonėms tvarkytis patiems ir neprašote tokių pinigų, kuriuos imate iš gyventojų.

Lietuvoje sodų bendrijos keičia savo veidą, pabrėžia J. Ravinis: „Sodininkystė pereina į poilsio funkciją, tai jau ir įstatyme pakeista, leista soduose registruotis žmonėms.

J. Ravinis pasakoja, kad būta verslininkų, kurie norėjo įkurti sodų bendriją, pristatyti joje namų ir parduoti, bet jiems nebuvo leista to daryti. Naujoms sodų bendrijoms neleidžia kurtis, o kitos bendrijos tiesiog natūraliai išnyksta, nes nėra kam rūpintis, nėra pirmininkų. Iš pradžių nustojama teikti ataskaitas Registrų centrui, o paskui - rinktis į susirinkimus.

Pasak Registrų centro atstovo žiniasklaidai M. Samkaus, sodo namelių rinkoje didelių pokyčių nevyksta - pirkimo-pardavimo tendencijos atitinka bendrą šalies NT rinkos dinamiką: „Kiekvienais metais įregistruojama po 700-800 sodo namelių pardavimo sandorių, pastaraisiais metais pikas buvo pasiektas 2021-aisiais, kai buvo parduota beveik 1 tūkst.

tags: #notarai #ir #nekilnojamo #turto #reketas