Preliminariosios sutarties institutas Lietuvoje yra palyginti naujas. Senasis, 1964 m. civilinis kodeksas, šio instituto nereglamentavo, o tiesiogiai įstatyme preliminariosios sutarties institutas buvo įtvirtintas tik naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - LR CK), įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d.
Nepaisant to, pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktika preliminariosios sutarties aiškinimo klausimais buvo pakankamai išplėtota ir iki naujojo LR CK įsigaliojimo. Šiame magistro baigiamajame darbe būtent ir bus aptariamos pagrindinės preliminariosios sutarties aiškinimo problemos, su kuriomis susiduriama tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų valstybių teisės sistemose.
Visų pirma, šiame darbe bus aptariami aiškinimo metodai ir principai, kuriuos pasitelkus preliminariąją sutartį galima identifikuoti, išskirti ją kaip savarankišką teisinį instrumentą ikisutartinis teisinis santykis etape, atribojant ją nuo kitų panašių dokumentų.
Šiame darbe bus analizuojami šie klausimai:
- Preliminariosios sutarties atribojimas nuo panašių dokumentų.
- Sutarties vykdymo bei pažeidimo pasekmių kvalifikavimas.
- Kiti susiję klausimai.
Preliminariosios sutarties atribojimas nuo panašių dokumentų
Vienas iš preliminariosios sutarties aiškinimo probleminių aspektų yra šios sutarties kaip atskiro instrumento ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose identifikavimas. Šis ikisutartinis teisinis santykis samprata, kadangi būtent šiame etape paprastai kyla šios sutarties identifikavimo problemos, ir, antra - apžvelgus kitų ikisutartinių dokumentų rūšis įvairovę bei teisinę reikšmę, taip pat ir į preliminariąją sutartį panašius institutus, surasti skiriamuosius šių dokumentų ir preliminariosios sutarties kriterijus.
Remiantis daugelio autorių pozicija, ikisutartiniai santykiai yra neatsiejami nuo derybų. Derybos yra suprantamos kaip asmeniniai susitikimai, derėjimasis telefonu, pasikeitimas pranešimais ir komentarais dėl projekto faksu, elektroniniu paštu ir t.t.
Kitose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, šalis derybos vadinamos ikisutartine faze, kai tarp šalių susiklosto ikisutartiniai teisiniai santykiai.
Tam, kad būtų galima atskirti, kada šalys vis dar derasi, o kada jų derybos jau pasibaigusios ir ikisutartiniai teisiniai santykiai peraugo į sutartinius, būtina nustatyti derybų pradžios ir pabaigos momentus. Taigi ikisutartiniai teisiniai santykiai prasideda šalių tarpusavio ryšio užmezgimu ir tęsiasi dėl bendro šalių tikslo sudaryti sutartį, kuria siekiama realizuoti šalims derinant tarpusavio reikalavimus bei būsimos sutarties sąlygas.
Šis derinimo procesas, pasireiškiantis tokiais veiksmais kaip asmeniniai susirašinėjimai, derėjimasis telefonu, tam tikrų tarpinių dokumentų surašymas yra laikomas derybomis. Vadinasi, ikisutartiniai santykiai - tai santykiai, susiklostantys tarp šalių, šalims pradėjus derybas, kurių metu pasirašomi tam tikri ikisutartiniai dokumentai.
Pasirašyti įvairius ikisutartinius dokumentus, kol vyksta derybos, šalis gali skatinti įvairios priežastys.
Bendrosios teisės tradicijos teisės mokslo atstovai taip pat įžvelgia ne vieną teigiamą ikisutartinis dokumentų vaidmens derybose aspektą. Pavyzdžiui, E. A. Farnsworth teigia, jog: "paprastai šalys tikisi, jog įrašai dėl susitarimų, kuriuos jos pasiekė tam tikrame derybų etape palengvins tolesnes derybas. Tokie įrašai užkerta kelią nesusipratimams, įtvirtina tolesnių susitarimų formuluotes ir paruošia pagrindus tikslaus ir apibrėžto teksto surašymui."
Taikliai pastebi A. Schwartz bei R. Scott, jog preliminariosios sutartys dažiausiai yra bandomojo pobūdžio. Tai JAV teismų nuomone, preliminariosios sutartys atlieka naudingą funkciją rinkoje. Vienoje nagrinėtų bylų - Schwanbeck vs. Federal Mogul Corp.
Įvadas ir preliminarus sutarčių sudarymas: 1 modulis iš 6
Ikisutartiniai dokumentai
Ikisutartiniai dokumentai - tai pagrindinė šalių valios derinimo dėl būsimos sutarties priemonė. Derybų metu sudaromi įvairūs tarpiniai susitarimai, kuriuos daugelis autorių linkę vadinti įvairiai: ketinimų protokolais, tarpusavio supratimo memorandumais, preliminariosiomis sutartimis ir kt.
Kita vertus, ir ne išsisukti nuo pareigos sudaryti sandorį arba atlyginti nukentėjusiajai šaliai už derybų metu patirtas sąnaudas. Taigi kyla klausimas dėl tokių ikisutartinis dokumentų teisinės reikšmės, kaip kriterijaus, kuris lemia jų atskyrimą nuo preliminariosios sutarties. Pažymėtina, kad būtent klausimas dėl ikisutartinis dokumentų teisinės reikšmės kelia bene daugiausia problemų tiek užsienio valstybių, tiek Lietuvos teisėje.
Užsienio teisės mokslo atstovai K. M. Shelley bei J. J. Toronto svarsto, jog, viena vertus, ketinimų protokolas gali būti naudojamas kaip pagrindinis susitarimas, kuriame aptariamos visos būsimos sutarties sąlygos ir aiškiai apibrėžtos šalių pareigos.
Pažymėtina, kad preliminariąją sutartį nuo kitų ikisutartinių dokumentų galima atskirti vadovaujantis teisinis pasekmių sukėlimo kriterijumi - preliminarioji sutartis visuomet sukelia teisines pasekmes.
Jeigu ikisutartinis dokumentas yra dviprasmiškas, neaiškus, sprendimas, ar šalys ketino sudaryti sutartį, turi būti grindžiamas įvertinant visas aplinkybes, kuriomis vyko šalių diskusijos, nustatant fakto, bet ne teisės klausimus.
Svarbu paminėti, jog teisėjas kvalifikuoja atitinkamą situaciją remdamasis nacionalinės teisės taisyklėmis bei procedūromis. Todėl, anot J. Esseris, teisėjas turi būti įsitikinęs, ar ašalis ketino šiuo dokumentu prisiimti tam tikras pareigas, t. y. ar šalys ketino, kad šis dokumentas sukeltų teisines pasekmes.
Pavyzdžiui, esama daug prieštaravimų, susijusių su sutartimi dėl derybų (a contract to negotiate). Lordo Wright priimtam sprendimui, kuriuo reikalavimas pripažinti sutartį dėl derybų byloje Hillas and Co. vs. vs. Tolaini Bros. Joks teismas negalėtų įvertinti nuostolių todėl, kad niekas negalėtų pasakyti, ar derybos būtų buvusios sėkmingos, ar ne; ir jeigu sėkmingos, tai koks būtų rezultatas.
Sutartis dėl derybų, kaip ir sutartis dėl sutarties sudarymo, nėra sutartys, žinomos teisėje. Ikisutartinis dokumentų esama įvairis rūšis. Kaip matyti 1 lentelėje pateikts duomenis - vieni ikisutartiniai dokumentai yra procedūrinio pobūdžio, t.y. numatantys tam tikrs derybų metu pasiekts tarpinis susitarims įtvirtinimą ikisutartiniame dokumente.
2 lentelėje pateikts duomenis vėl gi matome, jog autoriai linkę atskirti, jog procedūriniai ikisutartiniai dokumentai nesukelia teisinis pasekmis.
Taigi ikisutartinis dokumentų pavadinimai gali skirtis, bet iš esmės visi minėtieji 1 ir 2 lentelėse ikisutartiniai dokumentai skirti palengvinti derybų procesą, fiksuoti jo metu atliekams veiksms bei pasiekts tarpinis susitarims rezultatus, kurie daro šalis ikisutartinius teisinius santykius aiškesnius ir apibrėžtesnius, padeda kryptingai eiti link vienintelio tikslo - sudaryti pagrindinę sutartį.
Preliminariosios sutarties sudarymo tikslas - ateityje sudaryti kitą sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, dėl kurios buvo deramasi ikisutartiniame etape. Šiai sudaryti, t.y. laiko aspektu, šie dokumentai ankstesni už preliminariosios sutarties sudarymą. Jie yra pagalbiniai ir skirti kryptingai vesti šalis link preliminariosios sutarties sudarymo baigiamajame ikisutartinis santykis etape.
Šiose preliminariosios sutarties - kaip sutarties dėl sutarties sudarymo ateityje - institutą. Šios preliminariosios sutarties sudarymo procesą. Be preliminariosios sutarties kaip specifinio ikisutartinis teisinis santykis dokumento atskyrimo nuo kitų ikisutartinis dokumentų problematikos, pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje kyla ir šios sutarties atribojimo nuo panašių teisės institutų, tokių kaip sutartis su atidedamąja sąlyga ir sutartis su atidedamuoju terminu, klausimas.
Pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė „preliminariąją sutartį su atidedamąja sąlyga“. Teismas taip kvalifikavo ieškovo ir atsakovo susitarimą, kadangi buvo sutarta, jog sutartį šalys pasirašys po to, kai atsakovas paruoš žemės sklypo pardavimui būtinus sklypo atidalijimo dokumentus.
Akivaizdu, kad teismas neatskyrė šių dviejų skirtingų, nors tam tikra prasme panašių institutų, todėl apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą panaikino, konstatuodamas, kad „LR CK 6.30 ir 1.66 str. apibrėžiama atidedamoji prievolės atsiradimo sąlyga vertintina kaip šalių susitarimas, jog tam tikra prievolė atsiras tik tuo atveju, jeigu ateityje atsiras konkreti šalių nurodyta sąlyga, tuo tarpu CK 6.165 str. apibrėžtos preliminarios sutarties, kaip civilinės teisės instituto, tikslas - nustatyti terminą, per kurį šalys privalo įvykdyti esminę prievolę - sudaryti pagrindinę sutartį, t.y.
Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis su atidedamąja sąlyga - viena iš sąlyginio sandorio rūšis. Sandoriai, sudaryti su atidedamąja sąlyga yra tokie, kai šalys sandoriu nustato teisių ir pareigų atsiradimą priklausomai nuo tam tikros aplinkybės, kurios atsiras arba neatsiras.
Šiuo atveju sudarant sandorį, šalims jokios teisių ir pareigų neatsiranda, jos atsiras tik tada, kai atsiras sandoryje numatytos sąlygos (kurios nežinoma, ar atsiras//įvyks). Taigi preliminariosi...
| Ikisutartiniai dokumentai | Pobūdis | Teisinės pasekmės |
|---|---|---|
| Ketinimų protokolai | Procedūrinis | Nesukelia |
| Tarpusavio supratimo memorandumai | Procedūrinis | Nesukelia |
| Preliminariosios sutartys | Esminis | Sukelia |
tags: #notaro #patvirtintos #zemes #sklypo #pirkimo #sutarties