Insultas, dar vadinamas smegenų infarktu ar smegenų kraujotakos sutrikimu, yra gyvybei pavojinga būsena, kai smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų dėl sutrikusios kraujotakos. Tai gali įvykti dėl užsikimšusios ar plyšusios smegenų kraujagyslės. Insultas yra viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje, tačiau greita reakcija ir skubi medicininė pagalba gali žymiai sumažinti jo pasekmes. Būtent todėl žinios apie insulto požymius, pagalbą, gydymą ir reabilitaciją yra svarbios kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.
Kas yra kraujospūdis ir kaip jis veikia smegenis?
Kraujospūdis apibūdina jėgą, kuri tenka arterijoms (didžiosioms kraujagyslėms, kurios išnešioja kraują pagrindiniams organams), širdžiai varinėjant kraują mūsų kūnuose. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Kraujo spaudimą apibūdina du skaičiai - pirmasis apibūdina sistolinį kraujo spaudimą - slėgį į arterijų sieneles širdies susitraukimo metu. Antrasis skaičius - apibūdina diastolinį kraujo spaudimą, kuris matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į arterijų sieneles tarp širdies susitraukimų.
Padidėjęs kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Tai yra susirūpinimą kelianti būklė - pagrindinė insulto ir širdies smūgio priežastis pasaulyje: PSO duomenimis, hipertenzija serga 1,13 mlrd.
Lietuvos statistika:
- atitinkamai 56,4 proc. ir 70,3 proc. vyrų ir moterų, sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresni turi aukštą kraujospūdį;
- atitinkamai 19,3 proc. ir 18,8 proc. vyrų ir moterų, 15-64 metų amžiaus grupėje turi aukštą kraujospūdį.
2019 m. duomenimis 29,9 proc.
Kraujospūdžio rodikliams įtaką daro fizinis krūvis, stresas, skausmas ir didelis karštis ar šaltis. Tačiau toks kraujo spaudimo padidėjimas yra laikinas ir greitai grįžta į normalų. Taigi, jei tik vieną kartą matuojamas kraujospūdis ir jis būna aukštas, tai nebūtinai reiškia, kad jis visada yra per aukštas. Norint gauti patikimus rodiklius, kraujospūdis matuojamas keletą dienų iš eilės ir būtinai esant ramybės būsenoje.
Yra keli būdai, kaip aukštas kraujospūdis veikia galvos smegenis. Laikui bėgant aukštas kraujospūdis sukuria didelį arterijų sienelių įsitempimą, dėl kurio jos ima standėti, siaurėti ir plonėti. Prie kraujagyslių siaurėjimo taip pat gali prisidėti kraujyje aptinkami riebalai. Šis procesas yra vadinamas arterioskleroze. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles - arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.
Aukštas kraujospūdis yra svarbiausias insulto rizikos veiksnys. Dažniausia insulto priežastis - į galvos smegenis vedančios arterijos užsiblokavimas, susidarius trombui (išeminis insultas), kurį dažniausiai sukelia arterijų užkalkėjimas. Kita svarbi insulto priežastis - kraujo išsiliejimas į galvos smegenis trūkus arterijai galvos smegenyse (vad. hemoraginis insultas).
Kraujagyslių susiaurėjimas, ypač giliai galvos smegenyse, ne visada yra vieno insultinio įvykio priežastis. Šiose mažose, giliai esančiose kraujagyslėse gali susidaryti trombai arba, suplonėjus jų sienelėms, jos gali pradėti kraujuoti. Pradžioje asmuo net gali nesuprasti, kad kažkas nutiko, tačiau laikui bėgant ir įvykus vis daugiau tokių pakitimų galvos smegenyse, jie pradeda būti matomi vaizdiniuose tyrimuose.
Insulto tipai ir priežastys
Insultas gali būti skirtingų tipų - priklausomai nuo to, kokia priežastis sukelia kraujotakos sutrikimą smegenyse.
- Išeminis insultas pasitaiko dažniausiai ir sudaro apie 80-85 % insulto atvejų. Jį sukelia smegenų arterijos užsikimšimas trombu (kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu) arba embolu (krešulio atplaiša iš kitų kūno vietų, dažniausiai širdies ar kaklo kraujagyslių). Dėl to nutrūksta kraujo ir deguonies tiekimas tam tikrai smegenų daliai, o šio proceso pasekmės priklauso nuo pažeistos vietos. Išeminio insulto atveju ypač svarbu laiku pradėtas gydymas, nes smegenų ląstelės labai greitai žūsta be deguonies.
- Hemoraginis insultas sudaro apie 10-15 % visų insulto atvejų ir yra pavojingiausias dėl didesnio mirtingumo bei dažnesnių sunkių komplikacijų. Šį insultą sukelia kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenų audinį (intracerebrinis kraujavimas) arba tarp smegenų dangalų (subarachnoidinis kraujavimas). Hemoraginio insulto simptomai dažnai pasireiškia staiga ir labai ryškiai: ūmus stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, paralyžius. Pasekmės priklauso nuo to, kur ir kiek kraujo išsiliejo.
- Mikroinsultas arba „mini insultas“ mediciniškai vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu (TIP, angl. TIA - transient ischemic attack). Tai laikinas, trumpiau nei 24 valandas trunkantis smegenų kraujotakos sutrikimas. Mikroinsulto požymiai (silpnumas, tirpimas, kalbos ar regos sutrikimai) visiškai išnyksta per parą ir nepalieka ilgalaikių pažeidimų. Tačiau mikroinsultas yra rimtas perspėjimas - po jo rizika patirti tikrą insultą ženkliai padidėja.
Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi insultas nuo infarkto. Abu terminai žymi audinių žūtį dėl kraujotakos sutrikimo, tačiau infarktas reiškia širdies raumens pažeidimą (miokardo infarktas), o insultas - galvos smegenų. Kitaip tariant, infarktas paveikia širdį, o insultas - smegenis.
Sveika nuo galvos iki kojų: kraujospūdis ir insultas
Kaip atpažinti insultą: F.A.S.T. metodas
Galvos smegenų insultas dažniausiai ištinka staiga, tačiau kai kurie artėjančio insulto požymiai ar ankstyvieji simptomai gali padėti laiku atpažinti pavojų ir suteikti pagalbą. Viena svarbiausių priemonių, padedanti laiku atpažinti pirmuosius insulto požymius - F.A.S.T.:
- Veidas (angl. Face): paprašykite žmogaus nusišypsoti. Ar pastebite veido asimetriją, vienos pusės nukarimą?
- Rankos (angl. Arms): paprašykite pakelti abi rankas. Ar viena ranka silpsta ir krenta žemyn?
- Kalba (angl. Speech): paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Ar kalba nerišli, sunkiai suprantama?
- Laikas (angl. Time): jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Insulto simptomai gali skirtis priklausomai nuo lyties. Insulto požymiai moterims dažnai būna netipiniai - staigus nuovargis, sumišimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skausmas krūtinėje, pykinimas, sąmonės netekimas. Dėl šių skirtumų moterys kartais pavėluotai kreipiasi į gydytojus.
Mikroinsulto simptomai / požymiai yra labai panašūs į tikro insulto simptomus - trumpalaikis galūnių silpnumas ar tirpimas, laikinas regėjimo ar kalbos sutrikimas. Tačiau mikroinsultas yra rimtas perspėjimas - po jo rizika patirti tikrą insultą ženkliai padidėja.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insultų, koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims. Tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, rizika susirgti insultu 3,8 karto, koronarine širdies liga - 2,2 karto ir širdies nepakankamumu - 4 kartais didesnė nei tiems, kurių kraujospūdis normalus.
Hipertenzija gali atsirasti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Dažniausiai liga diagnozuojama sulaukus 40-ties metų, bet pasitaiko ir kur kas jaunesnio amžiaus pacientams. Liga „jaunėja“ dėl gyvenimo įpročių, sumažėjusio fizinio aktyvumo, didelio streso lygio, nesubalansuotos mitybos, poilsio trūkumo ir genetikos. Vis dėlto dažnai liga gali būti nediagnozuojama dėl simptomų neatpažinimo iki pat sunkaus širdies smūgio.
Insulto priežastys gali būti labai įvairios. Kai kurie veiksniai, pvz., aukštas kraujospūdis ar cholesterolio kiekis, yra kontroliuojami.
Gyvenimo būdo reikšmė šioms ligoms išsivystyti - milžiniška. Pagrindiniai arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra:
- rūkymas;
- antsvoris;
- nejudrus gyvenimo būdas;
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
- gausus druskos ir alkoholio vartojimas.
Nors stresas retai būna tiesioginė insulto priežastis, jis yra reikšmingas rizikos veiksnys. Lėtinis emocinis ir fizinis stresas skatina aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, blogina miego kokybę ir gali paskatinti nesveikus įpročius (rūkymą, netaisyklingą mitybą, fizinio aktyvumo stoką). Visa tai didina išeminio ar hemoraginio insulto riziką.
Pakeitus gyvenimo būdą, galima normalizuoti kraujo spaudimą ir smarkiai sumažinti riziką susirgti infarktu, insultu. Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (po 30-45 min. kasdien), druskos vartojimo sumažinimas iki 4,7-5,8 g per dieną ir alkoholio vartojimo sumažinimas taip pat padeda sumažinti kraujo spaudimą.
Ką daryti, jei kraujospūdis per aukštas?
Jeigu jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas - koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti. Taip pat aukštas kraujospūdis gali būti kontroliuojamas saugiais ir efektyviais receptiniais vaistais.
Gydymas ir reabilitacija
Sėkmingas insulto gydymas priklauso nuo to, kaip greitai jis pradedamas. Geriausi vaistai po insulto gydytojo parenkami individualiai: kraujo skystinimui (antitromboziniai), kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolei, nervų sistemos stiprinimui.
Insulto padariniai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos ir masto. Nepaisant to, dauguma žmonių po insulto gali atgauti savarankiškumą, jei yra laiku ir tinkamai gydomi, reabilituojami, gauna profesionalų bei artimųjų palaikymą.
Vaistai kraujospūdžiui reguliuoti:
- Kraujospūdį reguliuojantys medikamentai vadinami antihipertenziniais vaistais.
- Statinai veiksmingai mažina išeminio insulto (insultas, kurį sukelia užsikimšusi kraujagyslė) riziką, nepriklausomai nuo cholesterolio lygio.
- Kraują skystinantys vaistai sumažina kraujo krešulių formavimosi riziką.
- Antitrombocitiniai vaistai (dar vadinami trombocitų agregacijos inhibitoriais) stabdo krešulių susiformavimo.
- Antikoaguliantiniai vaistai (antikoaguliantai) stabdo krešulių formavimąsi kraujyje. Taip pat prie šių vaistų priskiriamas ir varfarinas.
Jei gydytojas jums skyrė vaistų, vartokite juos tiek laiko, kiek paskirta. Savavališkai nutraukti vaistų vartojimą ar pakeisti jų dozę gali būti pavojinga.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pajutote šiuos simptomus, verta kreiptis į specialistą, juk širdis yra pats svarbiausias žmogaus kūno raumuo, kuris reikalauja ypatingos priežiūros. Pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra per aukštas, viršija 140/90 mmHg, patartina kreiptis į gydytoją. Būtent jis ir įvertins bendrą kardiovaskulinę riziką, nuo kurios priklauso gydymo strategija.