Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, turinti didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą. Atnaujinta 2024-10-13
Nekilnojamojo turto mokesčio pagrindai
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis, taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.
Mokesčio tipai: proporcinis ir diferencijuotas
Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams, nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio. Šis metodas leidžia atsižvelgti į skirtingus nekilnojamojo turto rinkos aspektus ir padeda užtikrinti, kad mokesčių našta būtų teisingai paskirstyta.
Kam taikomas NTM?
NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:
- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.
Savivaldybių biudžetai ir jų reikšmė
Nekilnojamojo turto mokestis yra reikšminga savivaldybių biudžetų pajamų dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose NTM sudaro net iki 50 % savivaldybių biudžetų pajamų, o tai rodo jo svarbą vietos valdžiai.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams
Nekilnojamojo turto mokestis ir jo įtaka
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra esminė finansinė priemonė, turinti didelę reikšmę tiek valstybei, tiek savininkams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja mokesčių skaičiavimo tvarka, kuri keičia tradicinius metodus, leidžiančius geriau atspindėti nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir rinkos realijas.
Naujas skaičiavimo metodas
Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą, apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis.
Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms.
Vidutiniai mokesčiai ir jų poveikis gyventojams
Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei anksčiau skaičiuojami mokesčiai, nes skirtingos savivaldybės nustato ir diferencijuoja tarifus pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas, todėl didžiajai daliai gyventojų turėtų būti mažesnė finansinė našta.
Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus, pirmosios mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką gyventojus pasieks 2026 metais. Tai suteikia galimybę visiems savininkams laiku pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Socialiai jautresnis modelis
Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.
Galimybės socialiai remtiniems asmenims
Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi, nes suteikia papildomą finansinį lankstumą atsižvelgiant į mokesčio tarifus, nustatytus vietos savivaldybių tarybų.
Asmenys, norintys pasinaudoti šia galimybe, turės pateikti prašymą savivaldybėje.
DUK
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie nekilnojamojo turto mokestį:
- Kas yra nekilnojamojo turto mokestis? Nekilnojamojo turto mokestis yra tiesioginis mokestis, taikomas nekilnojamojo turto savininkams.
- Kaip nustatomas nekilnojamojo turto mokestis? NTM gali būti proporcinis arba diferencijuotas priklausomai nuo turto paskirties. Mokesčio tarifas (mokesčio tarifas) nustatomas kaip procentas nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri periodiškai peržiūrima.
- Ar visi nekilnojamojo turto savininkai moka NTM? Ne, NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija įstatymų nustatytas ribas. Tarifus nustato vietos savivaldybės tarybos atsižvelgdamos į turto tipą ir vietą, todėl socialiai pažeidžiami asmenys turintys mažai turto - šio mokesčio nemoka.
- Kiek vidutiniškai reikia mokėti NTM? Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudaro apie 16 eurų per metus, tačiau suma gali skirtis priklausomai nuo turto vertės ir paskirties. Mokestis apskaičiuojamas progresyviai taikant skirtingus proc tarifus, pavyzdžiui, 0,06 % ir 0,1 %, priklausomai nuo vidutinės turto vertės.
- Kurioms savivaldybėms taikomas NTM? NTM renkamas į savivaldybių biudžetus, todėl jis taikomas visose savivaldybėse, kuriose yra nekilnojamojo turto savininkai. Skirtingos savivaldybės nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie gali būti proporciniai arba diferencijuoti pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas.
- Kaip NTM naudojamas? NTM pajamos paprastai skiriamos vietos infrastruktūros plėtrai, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitiems viešiesiems projektams.
- Kada bus taikoma nauja NTM skaičiavimo tvarka? Nuo 2021 m. sausio 1 d.
NT mokestis 2026 m. Lietuvoje: Naujos taisyklės
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri palies tiek Kauno, tiek kitų miestų gyventojus. Šis pokytis yra viena didžiausių pastarojo meto mokesčių reformų, kurios tikslas - užtikrinti teisingesnį NT apmokestinimą, atsižvelgiant į būsto vertę, savininko socialinę padėtį bei nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.
Apžvelgsime, kaip keisis NT mokestis 2026 m., kokios lengvatos bus taikomos šeimoms ir pirmojo būsto savininkams, ir ką apie tai turi žinoti Kauno gyventojai.
Kas yra NT mokestis ir kodėl jis keičiasi nuo 2026 m.?
NT mokestis Lietuvoje taikomas visiems fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausantį būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Iki šiol mokestis daugeliui gyventojų buvo simbolinis arba netaikomas, tačiau nuo 2026 m. įsigalios nauja, labiau diferencijuota sistema, kuri labiau atsižvelgs į turto vertę.
Pokyčiai siejami su pastaraisiais metais sparčiai augusiomis NT kainomis, ypač Vilniuje ir Kaune, kur vidutinės mokestinės vertės pakilo daugiau nei 80 %. Dėl šių priežasčių valstybė nusprendė išplėsti mokesčio bazę ir kartu numatyti daugiau lengvatų socialiai jautrioms grupėms.
Pagrindiniai NT mokesčio pokyčiai nuo 2026 m.
- Pirmojo būsto „grindys“ - neapmokestinama suma. Nuo 2026 m. kiekvienam NT savininkui bus taikoma 10 000 eurų vertės „grindų“ lengvata. Tai reiškia, kad pirmasis būstas iki šios vertės bus visiškai neapmokestinamas.
- Lengvatos šeimoms su vaikais ir socialiai pažeidžiamiems asmenims:
- Bus taikomos specialios nuolaidos:
- 50 % lengvata pirmojo būsto daliai iki 450 000 eurų;
- 75 % lengvata šeimoms, auginančioms vaikus, bei šeimoms su neįgaliu vaiku.
- Apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimas (4 % tarifas). Jeigu NT bus pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, savininkui teks mokėti padidintą - net 4 % metinį mokestį nuo mokestinės vertės. Tai skatina miestų savininkus prižiūrėti savo objektus ir mažina apleistų pastatų skaičių.
Kaip NT mokestis paveiks gyventojus?
- Mokestinių verčių augimas Kaune ir Vilniuje. Statistikos duomenimis, Kaune mokestinės NT vertės per pastaruosius metus išaugo apie 80 %, o Vilniuje - daugiau nei 82 %. Tai reiškia, kad dalis Kauno gyventojų, iki šiol NT mokesčio nemokėjusių, nuo 2026 m. už savo būstą turės susimokėti.
- Praktiniai pavyzdžiai, kiek reikės mokėti. Butas Kaune, kurio mokestinė vertė 100 000 eurų → taikoma 10 000 eurų lengvata → apmokestinama suma 90 000 eurų. Jeigu savininkas yra šeima su vaikais, gali būti pritaikyta net 75 % lengvata, todėl mokestis ženkliai sumažės.
Kaip pasiruošti NT mokesčio pasikeitimams?
- Turto vertės peržiūra ir vertinimo atnaujinimas. Prieš įsigaliojant mokesčiui, gyventojams verta pasitikrinti Registrų centro pateiktą turto vertę ir, jei ji neatitinka realybės, inicijuoti vertinimo peržiūrą.
- Dokumentai ir deklaracijos. 2026 m. NT mokestis bus deklaruojamas metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje, todėl būtina tinkamai pasiruošti dokumentaciją.
- NT brokerio pagalba valdant mokestinę naštą. Profesionalus NT brokeris gali padėti ne tik parduoti ar išnuomoti būstą, bet ir patarti dėl mokestinių klausimų - pavyzdžiui, kaip tinkamai deklaruoti turto vertę, kad būtų išvengta permokų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Nuo kada įsigalios naujas NT mokestis? - Nuo 2026 m. sausio 1 d.
- Ar pirmas būstas bus apmokestinamas? - Iki 10 000 eurų vertės - ne. Viršijus šią ribą taikomi tarifai, tačiau yra lengvatų.
- Ar šeimos su vaikais turės mokėti mažiau? - Taip, joms taikoma net 75 % lengvata pirmam būstui.
- Kas bus, jei būstas pripažintas apleistu? - Bus taikomas 4 % metinis tarifas nuo visos būsto vertės.
- Ar galima skųsti nustatytą NT vertę? - Taip, savininkai turi teisę kreiptis dėl individualaus turto vertinimo.
- Kaip sužinoti, kiek mokėsiu mokesčio? - Registrų centras atnaujins vertes, o preliminari suma bus matoma per VMI deklaracijas.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas kaimyninėse šalyse
Pažvelkime, kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Estija
Estijoje nekilnojamojo turto mokesčio sistema yra viena paprasčiausių Europoje, nes apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Dažniausiai NT mokestis yra mokamas kartą per metus, tačiau kai jo suma viršija 100 eurų, mokestis mokamas dviem dalimis. Pirmoji mokesčio dalis turi būti apmokama kovo 31 d., o antroji dalis - iki spalio 1 d.
Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus. Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.
Siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio šuolio po vertės perskaičiavimo, Estijoje galioja apribojimas: mokestis negali augti daugiau nei 50 proc. per metus. Tačiau yra išimtis - jeigu tas 50 proc. padidėjimas sudaro mažiau nei 20 eurų, tuomet mokestis vis tiek didinamas 20 eurų.
Tam tikrais atvejais Estijoje yra taikomos ir kitos lengvatos. Pavyzdžiui, Taline gyventojai atleidžiami nuo žemės mokesčio, jei jų žemės plotas nesiekia 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Tuo metu jei žemė priklauso keliems savininkams, lengvata yra taikoma proporcingai jų turto daliai.
Latvija
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc. Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų. Jei kažkuri savivaldybė nepaskelbia tarifų iki nurodyto laikotarpio, tuomet taikomas standartinis 1,5 proc. tarifas. Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams.
NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai - greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos.
Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas. Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės. Jei būstas vertinamas iki 56 915 eurų, taikomas 0,2 proc. tarifas. Turto vertei nuo 56 915 iki 106 715 eurų taikomas 0,4 proc. tarifas, o vertei virš 106 715 eurų - 0,6 proc.
Latvijoje iki 3 proc. NT mokestis taikomas nedirbamai žemei, kuri yra tinkama naudoti žemės ūkio veiklai. Jei žemei yra pritaikyti ūkinės veiklos apribojimai dėl reikalavimų neatitikimo, savivaldybės gali pridėti dar 1,5 proc., tad tarifas gali išaugti iki 4,5 proc.
Kai kuriais atvejais yra suteikiamos lengvatos. Pavyzdžiui, jei gyvenamosios paskirties NT priklauso įmonei, gali būti taikomas mažesnis tarifas - nuo 0,2 iki 0,6 proc. Tačiau ši lengvata įsigalioja tik tuo atveju, jei būstas išnuomotas, o nuomos sutartis tinkamai įregistruota Latvijos žemės registre.
Lengvatos numatytos ir aplinkai draugiškiems pastatams - 50 proc. NT mokesčio lengvata suteikiama naujai pastatytiems arba visiškai atnaujintiems pastatams, priduotiems nuo 2023 metų, jei jie turi tarptautinius tvarumo sertifikatus ir jų įvertinimas yra ne mažesnis kaip 55 proc.
Dar 2025 m. Latvija planuoja pereiti prie universaliosios vertės, kuri tiksliau atspindės rinkos kainas ir taps pagrindu mokesčių skaičiavimui. Ji bus apskaičiuota pagal sandorių duomenis nuo 2012 metų pradžios iki 2022 metų vidurio ir neviršys 80 proc. vidutinio nekilnojamojo turto kainų lygio. Ši vertė taps pagrindu ne tik pagrindiniu įrankiu NT mokesčių skaičiavimui, bet ir bus naudojama kitų mokesčių, finansinių ataskaitų bei apskaitos dokumentų rengimui, ypač padalytos nuosavybės atvejais.
Lenkija
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus.
Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose.
Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus. Fiziniai asmenys šį mokestį moka keturiomis lygiomis įmokomis: iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d. Jei metinė mokesčio suma neviršija 100 zlotų, visa suma turi būti sumokėta iki pirmosios įmokos termino, t. y., iki kovo 15 d. Juridiniai asmenys ir organizacijos, neturintys juridinio asmens statuso, moka šį mokestį kas mėnesį, proporcingai mokesčio trukmei.
Lenkijoje taikoma nemažai NT mokesčio lengvatų, priklausomai nuo turto paskirties, savininko statuso ar specifinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pirmasis (pagrindinis) gyvenamasis būstas dažniausiai yra apmokestintas simboliniu tarifu, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste). Pensininkai ir žmonės su negalia gali būti atleidžiami nuo NT mokesčio arba jiems taikomos lengvatos, jei jų pajamos neviršija nustatytų ribų. Kiekviena savivaldybė turi teisę papildomai taikyti vietines lengvatas pagal savo sprendimus - jos gali būti taikomos, pavyzdžiui, daug vaikų auginančioms šeimoms, ar verslams, investuojantiems į vietinę infrastruktūrą ar kuriantiems naujas darbo vietas.
Kada nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio parduodant nekilnojamąjį turtą?
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu.
- Jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų.
- Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite.
Kaip skaičiuojamas mokestis parduodant NT?
15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Rekomendacijos
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę. Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
- Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
- Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
- Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį. Pavyzdžiui, jeigu patalpose ketinama gyventi, geriau įsigyti gyvenamąsias patalpas, jeigu patalpose ketinama vykdyti tam tikrą veiklą, tai jas rinktis tokias, kad norimos vykdyti veiklos vykdymas tam tikros paskirties patalpose teisiškai būtų galimas.
- Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.