Renovacija - tai ne tik būsto atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose. Ši parama yra itin svarbi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir socialiai remtiniems asmenims, tačiau ja gali pasinaudoti ir kiti gyventojai, jei atitinka tam tikrus kriterijus.
Nuo Ko Pradėti Namo Renovaciją?
Norint renovuoti namą, pirmiausia reikia turėti namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų rašytinį pritarimą, kuriame išreiškiamas noras/valia renovuotis namą. Kai butų ir kitų patalpų savininkai turi daugumos pritarimą renovuoti namą, tuomet yra perkamas energetinio naudingumo sertifikatas ir investicinis projektas.
Gyventojams pristatomi du investicinio projekto variantai. Tai vienas iš svarbiausių renovacijos reikalavimų - kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris ruošiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Investicinio plano kokybė labai svarbi, nes nuo to priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.
Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę.
Kompensacija Už Renovaciją: Kas Tai Yra?
Kompensacija už renovaciją - tai valstybės arba savivaldybės finansinė parama, skirta gyventojams, dalyvaujantiems daugiabučių ar individualių namų modernizavimo projektuose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties.
Kompensacijų administravimu užsiima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su savivaldybėmis.
Kaip Gauti Kompensaciją Už Renovaciją?
Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Kompensacija taikoma tik tiems renovacijos projektams, kurie prisideda prie energijos vartojimo mažinimo. Tai reiškia, kad darbai turi būti susiję su šilumos izoliacijos įrengimu, langų, durų, šildymo sistemų ar stogo atnaujinimu.
Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pateikus dokumentus, savivaldybės specialistai per kelias savaites įvertina jūsų pajamų lygį ir pateikia sprendimą.
Kompensacija dažniausiai taikoma automatiškai, t. y. kompensacijos gyventojui dažniausiai nėra pervedamos tiesiogiai. Jos pervedamos administruojančiai įmonei (pavyzdžiui, namo bendrijai ar renovacijos administratoriams), kuri sumažina ar visiškai panaikina gyventojo mokėjimus.
Svarbu žinoti, kad kompensacija taikoma nuo to mėnesio, kai pateiktas prašymas. Galutinę kompensacijos sumą lemia keli svarbūs veiksniai. Pirmiausia, ji priklauso nuo gyventojo pajamų lygio ir šeimos sudėties - kuo mažesnės pajamos, tuo didesnė kompensacijos dalis gali būti suteikta.
Dar vienas kriterijus - energijos sutaupymo rodikliai, pasiekti po atnaujinimo. Kuo didesnis šilumos energijos sutaupymas, tuo daugiau pagrindo valstybės paramai, nes projektas labiau prisideda prie energinio efektyvumo tikslų.
Tinkamai panaudota kompensacija sumažina ne tik finansinę naštą, bet ir sąskaitas už šildymą ateityje.
Dažniausios Klaidos Teikiant Prašymus
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą:
- Nepateikiami visi reikalingi dokumentai: Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kai kuriais atvejais gyventojai pateikia senus duomenis, kurie nebeatitinka aktualios situacijos.
- Neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams: Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės.
- Informacijos apie pajamų pokyčius nepranešimas: Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą.
- Pasitikėjimas administratoriais: Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje. Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
Buto renovacija per 30 dienų
DUK: Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Kompensacijas
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie kompensacijas už renovaciją:
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją? Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija? Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
- Kokius dokumentus reikia pateikti? Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
- Kiek kompensacijos galima gauti? Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
- Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man? Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.
- Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai? Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.
- Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo? Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.
- Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos? Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
Naujausios Naujienos ir Pakeitimai
Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų. Darbus reikės atlikti per ateinančius ketverius metus. Nuo 2024 m. liepos 24 d. APVA kvietimui skirta 20 mln. Eur, paraiškos bus priimamos kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.
APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Svarbu žinoti
Modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.
Reikalingi Dokumentai Paraiškai Teikti
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.
- Namo 4 foto: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją. Visus atliekamus darbus fotografuokite.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais: Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje.
- Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Paskola (Kreditas) ir Mokėjimai
Renovacijos kredito mokestis pradedamas skaičiuoti atlikus namo renovacijos darbus ir kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas išduoda statybos užbaigimo aktą. Šį mokestį sudaro: klientų įmokos, susidariusių įsiskolinimų administravimas, tarpininkavimas su kredito davėju (banku), sąskaitų paruošimas ir išsiuntimas.
Paskola (kreditas) yra suteikiamas 20 metų laikotarpiui su 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paskola (kreditas), palūkanos ir atidėtos palūkanos (tai banko priskaičiuotos palūkanos nuo namo renovacijos darbų pradžios iki šių darbų pabaigos, kurių mokėjimas prasideda užbaigus renovacijos darbus) turi būti grąžinamos bankui tokiomis dalimis, kuriomis nurodyta paskolų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafike.
Buto/patalpų savininkai gali grąžinti visą ar dalį paskolos (kredito) anksčiau laiko nei nurodyta paskolos, palūkanų ir atidėtų mokėjimo grafike ne vėliau kaip iki kalendorinio mėnesio 5 dienos. Taip pat privalo sumokėti iki visos paskolos (kredito) ar jos dalies grąžinimo dienos priskaičiuotas faktines palūkanas, atidėtas palūkanas, delspinigius (jei tokie buvo).
Vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus daugiau kaip 60 kalendorinių dienų ir neapmokėjus skolos bankui per 14 kalendorinių dienų bei nesikreipus į administratorių dėl šios skolos išdėstymo ir taikos sutarties pasirašymo, bus pradėtos teisminės skolos išieškojimo procedūros.
Renovacijos Privalumai
Renovavus daugiabutį namą sumažės ne tik šildymo, daugiabučio namo remonto darbų sąskaitos bet ir pasikeis namo išvaizda, pagerės gyvenimo kokybė ir pakils būsto vertė. Apšiltinus namą ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra patalpose tampa komfortiškesnė - temperatūrą galima reguliuoti pagal individualius gyventojų poreikius ir galimybes.
Atliekant renovacijos darbus, Valstybė kompensuoja 30 proc. išlaidų, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir k.t.
Renovacijos procesas trunka 24 mėnesius. Pasikeitus buto savininkui visi įsipareigojimai dėl būsto renovacijos atitenka naujam savininkui.
Valstybės Parama ir Kompensacijos
Siekiama sumažinti naštą gyventojams, todėl valstybė padengia dalį modernizavimo išlaidų. Tuo metu butų savininkams, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja. Nepasiturintiems žmonėms išlaidos dengiamos 100 proc. Asmenims, gaunantiems kompensacijas už šildymą, padengiamos visos renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito įmokos už atliktus statybos rangos darbus ir palūkanos už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokos. Tačiau valstybės parama šiems gyventojams skiriama tik tais atvejais, kai jie dalyvauja daugiabučio renovacijoje.
„Norėdami gauti paramą būsto atnaujinimui, nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo ir jam pritarti. Jei asmuo nedalyvauja priimant sprendimą ir dėl šios priežasties nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono neskiriama, bet ne ilgiau kaip trejus šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Galiojančiame kvietime taikomas fiksuoto įkainio modelis. Taikomas valstybės paramos būdas priklauso nuo paskelbto kvietimo sąlygų. Šiuo metu, pagal iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygas, taikomas fiksuoto įkainio modelis. Įkainis apskaičiuojamas pagal daugiabučio naudingojo ploto kvadratūrą ir susideda iš dviejų dalių: paslaugų įkainio, kuris apima projekto rengimą, administravimą, techninę priežiūrą, bei įkainio energiją taupančioms priemonėms - tokioms kaip langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan. bei gyvenimo sąlygas gerinančioms priemonėms (balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas).
„Valstybės parama, taikant fiksuoto įkainio modelį, apskaičiuojama pagal nustatytą įkainį, kuris dauginamas iš atnaujinamo pastato naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, kuriai kategorijai priskiriamas pastatas ir kokios energinio naudingumo klasės siekiama renovacijos metu. Net jei paslaugos įsigyjamos už mažesnę kainą, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma. Sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti - tai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, - sako A. Bartkevičienė.
Svarbu atitikti kvietime nustatytus reikalavimus
Pasibaigus renovacijai, valstybė projektą finansuoja tuo atveju, jei daugiabutis pasiekė ne mažesnę kaip kvietime nustatytą pastato energinio naudingumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Šiuo metu paskelbto ir iki š. m. spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlyga - po daugiabučio atnaujinimo pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę.
Gyventojams, įgyvendinantiems daugiabučių atnaujinimo projektus, valstybė kompensuoja iki 100 proc. projekto parengimo išlaidų: investicijų plano rengimą, energinio naudingumo sertifikatą, techninį darbo projektą, projekto vykdymo priežiūrą bei ekspertizę. Taip pat finansuojamos projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidos.
Butų savininkai taip pat gali gauti lengvatinę iki 20 metų paskolą, kuriai penkerius metus taikomos 3 proc. fiksuotos metinės palūkanos. Paskolai nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, laidavimo ar papildomų garantijų. Ją arba jos dalį galima grąžinti anksčiau nei numatyta, be jokių papildomų mokesčių.
Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas pradedami tik po rangos darbų pabaigos ir gavus valstybės paramą. Paskola gali būti naudojama padengti energinio efektyvumo didinimo bei kitų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių ir PVM išlaidoms.
Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Mitai Apie Renovaciją
Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.
Mitas Nr. 1: Renovacija kainuoja labai brangiai
Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Mitas Nr. 2: Po renovacijos įsiveis pelėsis
Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.
Mitas Nr. 3: Į finansinę paramą gali pretenduoti tik jauni žmonės
Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms.
Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
Mitas Nr. 4: Po renovacijos nebesutaupysiu
Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.
Mitas Nr. 5: Mano namas sandarus, todėl renovuoti nereikia
Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas - nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas - sandarus. Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.
Mitas Nr. 6: Paskolos negalima grąžinti anksčiau
Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai - vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyti iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami.
Vis tik neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.
Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.