Šiame straipsnyje aptariami prekių ir paslaugų nuomos klausimai viešųjų pirkimų kontekste Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir teismų praktiką.
Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, kuriuos vykdo perkančiosios organizacijos, vadovaujantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir konkurencijos principais. Tačiau įstatyme numatytos ir išimtys, kada VPĮ reikalavimai netaikomi.
Nekilnojamojo turto nuoma
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 6 straipsnyje nurodyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui.
Taigi, įsigyjant (nuomojantis) žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, vadovaujamasi Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036.
Atkreipiame dėmesį, kad ši įstatymo išimtis galioja tik esamiems pastatams ar kitiems nekilnojamiesiems daiktams.
Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036.
Prekių ar paslaugų pirkimas
Pagal klausime nurodytas aplinkybes, perkamas objektas Viešųjų pirkimų įstatymo prasme turi būti laikomas paslaugų pirkimu.
Kiti pavyzdžiai: statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu) - laikoma darbų pirkimu.
Perkame informacinės sistemos sukūrimo paslaugą, kurios rezultatas veikianti informacinė sistema, t. y. nematerialaus turto vienetas, kuris bus įtrauktas į balansą. Perkančioji organizacija privalo vadovautis viešųjų pirkimų įstatymu.
Išimtys ir jų taikymas
Komentuojamame PĮ 16 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiojo subjekto vykdomiems pirkimams nėra taikomos PĮ normos, t. y. netaikoma PĮ nustatyta pirkimų tvarka.
Komentuojama išimtimi nurodoma, kad pirkimas gali būti susijęs tiek su nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, CK XXIII skyriaus 8 skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarys“), tiek su nuoma (pavyzdžiui, CK XXIX skyrius „Žemės nuoma“) ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimu.
Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys.
Išimtis taikoma nekilnojamiesiems daiktams. CK nekilnojamojo daikto samprata: žemė, esami pastatai, kiti kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamais pripažįsta įstatymas (CK 4.2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų samprata kitose valstybėse narėse turi būti aiškinama pagal tos valstybės narės teisės aktus.
Perkantysis subjektas, siekdamas pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti PĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.
Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokia kita teisine forma (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais pirkimų principams (detaliau apie pirkimų principus žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), perkantieji subjektai, net ir vykdydami pirkimus ne pagal PĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles.
Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios PĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkantysis subjektas privalo pradėti pirkimą pagal PĮ.
Laivai ir orlaiviai
Buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar galima VPĮ 6 straipsnio 1 punkto (atitinkamai PĮ 16 straipsnio 1 punkto) išimtį pritaikyti įsigyjant laivus arba orlaivius, kadangi LR CK 1.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija.
Tarnybos nuomone, laivams ir orlaiviams ši išimtis netaikoma, t.y. laivai ir orlaiviai turi būti įsigyjami vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais.
Europos Komisijos specialistai taip pat pažymėjo, jog: „Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnyje (VPĮ 6 straipsnyje ir atitinkamai PĮ 16 straipsnyje) numatytos direktyvos (įstatymo) taikymo srities išimtys, jis turi būti aiškinamas griežtai.
Kadangi direktyvoje (įstatyme) nepateikiamas „nekilnojamojo turto“ apibrėžimas ir nėra nuorodų į kitas ES teisės nuostatas ar valstybių narių teisę šiuo atžvilgiu, reikia naudoti funkcinį aiškinimą.
Direktyvos 10 straipsnyje (VPĮ 6 straipsnyje) numatytos direktyvos taisyklių taikymo išimtys tam tikrose situacijose, kai tokios taisyklės [viešųjų pirkimų] buvo laikomos nepriimtinomis arba nepritaikomomis.
Taip yra žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo ir nuomos atveju, nes tokių sutarčių apimtis yra glaudžiai susijusi su konkrečia geografine vietove tokio žemės sklypo ar pastato, kurio negalima pajudinti ar perkelti.
Dėl šios savybės neįmanoma laikytis direktyvos (įstatymo) taisyklių. Akivaizdu, kad visiškai kitaip yra laivų ar orlaivių atveju, todėl jiems negali būti taikomas Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies a punktas (VPĮ 6 straipsnio 1 punktas).
Mišrios sutartys
Pavyzdžiui, gali susidaryti situacija, kai dėl mišrios sutarties (plačiąja prasme) sudėtinių dalių gali atrodyti, jog sudaroma nuomos sutartis, nors dominuojantis įsigijimo objektas būtų rangos darbai. Tokiu atveju pirkimų tvarka yra taikoma.
ESTT Impresa Pizzarotti byla
ESTT Impresa Pizzarotti byloje sprendė ginčą, kuriame perkančioji organizacija paskelbė viešą skelbimą, siekdama per kuo trumpesnį laiką pastatyti naują pastatą teismų administracijai, tinkamą ir pritaikytą įkurdinti visiems Baryje esantiems teismams.
Skelbime buvo reikalaujama pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie išlaidas, kurias turėtų padengti komunos administracija ir Teisingumo ministerija, taip pat mokėjimo sąlygas.
Prie skelbimo perkančioji organizacija pridėjo gaires dėl struktūrinių, funkcinių ir organizacinių reikalavimų.
Pagal viešą skelbimą buvo atrinktas tiekėjas Impresa Pizzarotti, tačiau dėl finansavimo netekimo santykiai buvo nutraukti.
Kilus ginčui tarp perkančiosios organizacijos ir Impresa Pizzarotti, teismas kreipėsi į ESTT su klausimu, ar būsimo nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, sudaryta įsipareigojimo nuomoti šį daiktą forma, prilygsta, nepaisant nuomos sutarčiai būdingų požymių, darbų pirkimo sutarčiai.
tuo momentu, kai perkančioji organizacija gavo Impresa Pizzarotti pasiūlymą sudaryti nagrinėjamą sutartį, su ja susiję darbai dar nebuvo pradėti. Tokiomis aplinkybėmis reikia laikyti, kad pagrindinis minėtos sutarties dalykas yra šių darbų įvykdymas, o tai iš tiesų suponuoja, kad šis statinys vėliau neišvengiamai bus išnuomotas.
tam, jog būtų galima pripažinti viešojo darbų pirkimo buvimą, dar reikia, kad numatytas darbas būtų atliktas laikantis perkančiosios organizacijos nurodytų reikalavimų.
Taip yra tuo atveju, kai perkančioji organizacija ėmėsi priemonių darbų pobūdžiui nustatyti arba bent turėjo lemiamą įtaką juos projektuojant.
Taigi, perkančiajam subjektui ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkantysis subjektas turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan.
Pastaruoju atveju, yra didelė tikimybė, kad perkantysis subjektas siekia įgyti darbus, ne teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. ne nuomą.
Perkančiojo subjekto vaidmuo
Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkantysis subjektas iš tiekėjų ar atvirkščiai.
tuo atveju, kai perkantysis subjektas perduoda tiekėjams žemę, pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, yra taikomos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr.
Kitos išimtys
PĮ 16 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta išimtis perkančiojo subjekto vykdomiems radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Šio pirkimo objekto įsigijimo tvarka nėra reguliuojama ir patys perkantieji subjektai nustato tvarką.
PĮ nei Žiniasklaidos programų pirkimo apraše neapibrėžta, ką konkrečiai reiškia sąvokos „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programa“, „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų sukūrimas“, „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų gaminimas“.
Komentuojama išimtis apima arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį. Nurodytos paslaugos yra susijusios su alternatyviu komercinių ginčų sprendimu. Tai tokios situacijos, kai yra naudojami ginčo sprendimų būdai kaip alternatyva teismo procesui.
Ši išimtis nustatyta dėl to, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas) , kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti taikant viešųjų pirkimų procedūras.
Kitaip tariant, tokiais atvejais įgyvendinamas intuitu personae (liet. dėl asmens) principas, kuris komentuojamais atvejais nedera su viešųjų pirkimų procedūrų esme - atrinkti tiekėją konkurencingai. Todėl nurodytų paslaugų įgijimui VPĮ tvarka netaikoma.
PĮ 16 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pirkimų reikalavimai netaikomi, įgyjant teisines paslaugas. Svarbu tai, kad PĮ netaikomas ne visų teisinių paslaugų įgijimui, o tik šioms paslaugoms: teisinis atstovavimas klientui tarptautinio arbitražo ar taikinimo instancijoje, valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose ar institucijose, taip pat teisinės konsultacijos, teikiamos rengiantis nurodytiems procesams arba esant jų tikimybei; notaro teikiamų dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugos; patikėtinių, globėjų (rūpintojų) teikiamų teisinių paslaugos ar kitos teisinės paslaugos, kurių teikėjus skiria teismas arba tribunolas arba jie skiriami įstatymuose nustatytais pagrindais vykdyti specialių teismo prižiūrimų užduočių; kitos teisinės paslaugos, susijusios su viešosios valdžios funkcijų atlikimu pirkimams.
Ši išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta PĮ 16 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis (detaliau žiūrėti PĮ 16 straipsnio 3 punkto komentarą). Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai (pirkimo procedūrų atveju perkantysis subjektas turėtų atskleisti jau vien ginčo faktą). Šios savybės lemia, kad pirkimų procedūra yra netinkama paslaugos teikėjo atrankai, nes jų prigimtis susijusi su asmeniniu (subjektyviu) ryšiu tarp perkančiojo subjekto ir paslaugos teikėjo. Komentuojama išimtis yra bene vienintelis teisinio reguliavimo atvejis, kada toks ryšys įstatymų leidėjo yra leidžiamas.
Teisinio atstovavimo paslauga komentuojamos normos tikslais reiškia gynybą ir atstovavimą bylų (civilinių, administracinių, mokestinių, baudžiamųjų) procese, kai tai daroma už atlyginimą.
Taigi, bendros teisinio atstovavimo paslaugos kitose srityse, jeigu tai nesusiję su atstovavimu bylų procese, pavyzdžiui, deryboms dėl komercinės sutarties sąlygų su kontrahentu, negali būti perkamos, taikant komentuojamą PĮ išimtį. kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje. Valstybė narė komentuojamos išimties tikslais suprantama kaip ES valstybė narė. Teismo ar tribunolo sąvoka turi būti aiškinama plečiamai.
Teismo ar tribunolo nustatymo kriterijai: institucija įsteigta teisės aktais, jos veikla nuolatinė, proceso metu sprendžiamas ginčas, ji taiko teisės norminius aktus ir yra nepriklausoma.
teisinės konsultacijos yra reikalingos rengiantis atstovavimui arbitražo, taikinimo, teisminiame procese, pavyzdžiui, teisinės konsultacijos dėl arbitražinės išlygos taikymo, dėl teismingumo klausimo, dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo, dėl civilinio, baudžiamojo, administracinio ar kitokio ginčo esmės ir pan.
Svarbu paminėti, kad, kaip nurodyta įstatyme, nurodyta išimtis taikoma ne bendrai dėl konsultacijų įgijimo, o įgyjamas konsultacijas tiesiogiai siejant su jų objektu - konsultacijos dėl pasirengimo teisiniam ginčui teisminiame procese.
yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Vertinant, ar šios teisinės konsultacijos atitinka išimties sąlygas, būtina nustatyti konkrečius požymius dėl ikiteisminės stadijos ar didelę tikimybę, kad klausimas bus sprendžiamas teisminiu būdu. Pavyzdžiui, perkantysis subjektas yra gavęs trečiojo asmens pretenziją dėl jo teisių ir teis...