Skirtumai tarp nuomos ir apuso: išsamus gidas

Kiekvienas žmogus, turėdamas vienokio ar kitokio turto, jaučiasi laimingas. Tačiau neverta užmiršti, kad kartu su turtais bei laime, esame „apdovanoti“ ir atsakomybės našta. Gavote dovanų, o gal patys įsigijote namą ar dar tik ketinate tai padaryti? Renkantis būstą Lietuvoje, svarbu suprasti, kas laikoma gyvenamosiomis patalpomis, kuo jos skiriasi nuo negyvenamųjų patalpų ir kokie aspektai gali turėti įtakos jūsų pasirinkimui.

Namas. Šaltinis: aruodas.lt

Gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos: pagrindiniai skirtumai

Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad butas - tai patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.

Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv.m. (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas).

„Ne viskas yra butas, kas butu vadinasi“, - taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį, nes tai, kas atrodo kaip butas, Registrų centro (RC) duomenų bazėje gali būti įregistruota kaip negyvenamosios paskirties patalpos.

Pagrindinis kriterijus - sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto.

Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai. Taip daroma norint išvengti su sklypo naudojimo būdo keitimu susijusių procedūrų arba kai sklypo naudojimo būdo pakeisti neįmanoma.

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

"Apartamentai" - kas tai?

Apartamentai - rinkodaros triukas. Nors teisiškai apartamentų formuluotė nėra griežtai apibrėžta, ji dažniau taikoma poilsio paskirties patalpomis, tuo tarpu paprastas butas įvardijamas gyvenamosios paskirties patalpomis.

Ir studija ar kūrybinės dirbtuvės, ir poilsio ar svečių apartamentai teisiškai nėra butai. Formaliai šios iš pirmo žvilgsnio nuo butų niekuo nesiskiriančios patalpos, kurių teisinį statusą parodo įrašas RC duomenų bazėje, yra negyvenamosios patalpos.

Priežastys, dėl kurių pastatas statomas kaip negyvenamasis, gali būti įvairios. Pavyzdžiui, nėra kur įrengti vaikų žaidimų aikštelių, nepakanka vietų automobiliams, aukštesni užstatomo ploto ir intensyvumo reikalavimai - visa tai gali lemti, kad „tame pačiame pastate dalis patalpų būna gyvenamosios, o dalis - įvairios kitos paskirties“.

Dėl tos pačios priežasties nuo įprastų butų nesiskiriančios patalpos formaliai įregistruojamos kaip negyvenamosios paskirties ir tada, kai jos įrengiamos gamybinės paskirties žemėje konvertuojant buvusias gamyklų teritorijas.

Akivaizdžių skirtumų gali nebūti. Kad tipiškame daugiabutyje esančios patalpos nėra butai, dažniausiai sužinosite tik iš RC pažymos - užėję nepastebėsite jokių skirtumų, nes kuo patalpos viename projekte vienodesnės, tuo mažiau rūpesčių turi plėtotojas.

Tarkim, nuo 2018 m. vilniečiai, gyvenantys negyvenamosios paskirties patalpose, negali įsigyti iš savivaldybės metinio abonemento statyti automobilį gatvėje.

Kurortuose, kur didelė žmonių kaita ir pastatus mėgstama registruoti kaip svečių namus, šie negyvenamosios paskirties būstai nuo įprastų butų gali skirtis gerokai labiau. „Kadangi jie skirti trumpalaikiam gyvenimui, juose gali būti koridorinė sistema, patalpos mažesnės, o bendrųjų patalpų planas bei būstų įrengimas labiau primena viešbutį negu daugiabutį. Tarkim, virtuvės juose gali būti gerokai mažesnės arba jų gali ir visai nebūti numatyta“.

Gyvenamosioms patalpoms taikomi aukštesni kokybės standartai. Statant gyvenamosios paskirties pastatus į minimalią infrastruktūrą turi būti įtraukiama automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, poilsio vietos neįgaliesiems ir vyresniems žmonėms. Nustatyti ir minimalūs gyvenamosios paskirties patalpų plotai, naujai projektuojami daugiabučiai turi atitikti apsaugos nuo triukšmo standartus ir daugelį kitų reikalavimų, kurie negyvenamosioms patalpoms visai nekeliami arba yra gerokai mažesni.

Kainos skirtumai

Mažesnė kaina yra akivaizdus privalumas. Viešbučio paskirties būstai yra pigesni nei gyvenamosios paskirties būstai 10-20 proc.

Pavyzdžiui, viešbučių paskirties būsto su pilna apdaila Šnipiškėse pastatytame projekte kaina yra virš 20 proc. mažesnė nei naujos statybos butų tame pačiame rajone.

Mokesčiai ir išlaidos

Viešbučio paskirties būstams taikomas nekilnojamojo turto mokestis - 0,7 proc. mokestinės turto vertės.

Pavyzdžiui, 2 kambarių 37 kv.m viešbučių paskirties būsto Šnipiškėse mokestinė vertė yra 50 000 Eur, tad metinis nekilnojamojo turto mokestis bus 360 Eur. Tai nėra reikšminga suma, turint omenyje gerokai mažesnę įsigijimo kainą. Jeigu būstas įsigyjamas nuomai, nekilnojamojo turto mokestis kompensuojamas jau per pirmąjį nuomos mėnesį.

Šilumos ir karšto vandens išlaidos viešbučių paskirties būstuose gali būti didesnės dėl PVM tarifo skirtumo, tačiau deklaravus gyvenamąją vietą lengvata būtų pritaikoma ir šios paskirties turtui. Taip pat, naujuose projektuose naudojami inovatyvūs, energetiškai efektyvūs ir tvarūs sprendimai, todėl būsto išlaikymo kaštai net su didesniu PVM tarifu yra labai nedideli.

PVM tarifai

Automobilių statymo problematika

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Automobilių vietų skaičių lemia projekto vieta, užstatymo intensyvumas ir paskirtis. Senamiestyje ir centriniuose miesto rajonuose vietų automobiliams gali būti iki 2-4 kartų mažiau nei naujuose projektuose miegamuosiuose rajonuose.

Viešbučio paskirties projektuose vaikų žaidimo aikštelės nėra privalomos.

Išganytojo g. 4, Vilnius, projektinių pasiūlymų viešinimas

Banko paskola

Bankai gali reikalauti didesnio pradinio įnašo ir siūlyti trumpesnius paskolos grąžinimo terminus viešbučio paskirties būstams, todėl svarbu iš anksto išsiaiškinti paskolos sąlygas.

Negyvenamosios paskirties NT įsigijimą bankai finansuoja atsargiau, todėl pirkėjui tikriausiai teks sukaupti didesnį pradinį įnašą.

Įsigyjant pirmąjį būstą (gyvenamosios paskirties patalpas) bankai gali suteikti iki 85 proc. būsto vertės siekiančią paskolą, o įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas jie pasiūlys prastesnes finansavimo sąlygas. Dažniausiai tokiais atvejais bankai finansuoja iki 70 proc. turto vertės. Be to, paskola gali būti suteikta trumpesniam laikotarpiui negu tada, kai įsigyjamos gyvenamosios paskirties patalpos, todėl mėnesinė kredito grąžinimo įmoka gali tapti didesnė, nei tikėtasi.

Svarbūs aspektai renkantis būstą

Prieš įsigyjant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų:

• Patalpų paskirtis: Patikrinkite patalpų paskirtį Registrų centre. Ji gali turėti įtakos mokesčiams, komunalinėms paslaugoms ir galimybei deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Nekilnojamojo turto mokestis: Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas, gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nepriklausomai nuo jų vertės.
• Komunalinės paslaugos: Už šilumos energiją ir karštą vandenį negyvenamosios paskirties patalpose gali tekti mokėti daugiau.
• Patalpos paskirties keitimas: Galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją yra miglota ir gali pareikalauti nemažai sąnaudų.
• Banko paskola: Bankai atsargiau finansuoja negyvenamosios paskirties NT įsigijimą, todėl pirkėjui gali tekti sukaupti didesnį pradinį įnašą.
• Automobilių statymo problematika: statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Gyvenamojo ploto skaičiavimas

Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.

Gyvenamasis plotas - svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2.

Nekilnojamojo turto vertinimas

Nekilnojamojo turto vertinimas yra esminis žingsnis, siekiant išsamiai suprasti turto vertę bei priimti informuotus sprendimus dėl jo pirkimo, pardavimo ar netgi nuomos. Ši paslauga taikoma situacijose, kai reikia parduoti ar įsigyti nekilnojamąjį turtą, gauti paskolą arba apmokestinti turtą. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas siekiant gauti objektyvią turto vertę, kuri atitiktų rinkos realijas. Vertinimas svarbus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, taip pat bankui ar finansiniam institutui, teikiančiam paskolą.

Turto vertinimas - tai paslauga, kuri leidžia sužinoti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertę. Nepriklausomas turto vertintojas nustato vertę pagal situaciją rinkoje, atsižvelgia į svarbius veiksnius, statistinius duomenis, tendencijas. Turto vertinimas yra įstatymais reglamentuota paslauga, reikalinga užtikrinti, kad su turtu susijusios finansinės operacijos yra atliekamos rinkos sąlygomis, t.y. Nekilnojamojo turto vertinimas reikalingas ne tik asmenims, norintiems įsigyti ar parduoti būstą, bet ir tiems, kurie planuoja investuoti, gauti paskolą ar atlikti kitus finansinius veiksmus, susijusius su turtu. Nekilnojamojo turto vertė gali keistis laikui bėgant, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus veiksnius. Lietuvos nekilnojamojo turto vertę lemia ne tik vidaus, bet ir tarptautinės rinkos pokyčiai.

Kodėl naudinga įvertinti nekilnojamąjį turtą?

Vertinimo rezultatai padeda nustatyti tinkamą pirkimo ar pardavimo kainą, padeda išvengti pervertinimo ar nepakankamo įvertinimo ir apskaičiuojant turto vertės apmokestinimą. Turto vertinimas ne tik padeda numatyti finansinius sprendimus, bet ir suteikia saugumo, kad jūsų investicija bus protinga ir atitiks realią rinkos situaciją.

Kaip vyksta turto vertinimas?

Nepriklausomas vertinimas pradedamas nuo vertinimo tikslų apibrėžimo ir turto apžiūros. Tada renkama visa susijusi informacija ir dokumentai, turtas gali būti fotografuojamas. Preliminariai nekilnojamąjį turtą gali įvertinti ir brokeriai, tačiau tikslią vertę pateiks tik nepriklausomas sertifikuotas turto vertintojas, kuris įvertins visus su turtu susijusius aspektus.

Duomenų rinkimas. Pirma, vertintojas turi rinkti įvairius duomenis apie nekilnojamąjį turtą, tokius kaip dydis, tipas, būklė, vietovė ir kitos svarbios charakteristikos. Taip pat verta surinkti informaciją apie rinką, kurioje yra turimas turtas. Taikomi keli skirtingi metodai, tačiau visada privalu laikytis įstatymų numatytų reikalavimų. Turto ir verslo vertinimo metodika apibrėžia taikytinus metodus ir kitus aspektus.

Pagrindiniai nekilnojamojo turto vertinimo metodai

Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka sertifikuoti vertintojai, kurie vadovaujasi tam tikrais kriterijais bei metodais:

• Palyginamoji analizė: Vertintojas analizuoja panašių turto objektų pardavimo kainas toje pačioje vietovėje. Šis metodas remiasi turto vertinimu pagal panašių arba vienodų turto objektų pardavimo kainas rinkoje. Remiantis palyginimo metodu, galima įvertinti, kaip panašūs objektai buvo įvertinti ir parduoti ankstesniais laikotarpiais.
• Pajamų metodas: Šis metodas dažniau taikomas komerciniam nekilnojamajam turtui, tokiam kaip verslo patalpos ar nuomos namai. Pajamingumo metodas remiasi turto vertinimu pagal potencialų pajamų srautą, kurį galima gauti iš turto, atsižvelgiant į nuomos tarifus ir rinkos sąlygas.
• Kaina, atstatymo vertė ar panašios vertės metodai: Kai kuriais atvejais, kai nėra pakankamai panašių pardavimo duomenų arba pajamingumo metodas yra neveiksmingas, galima taikyti kitus metodus. Pavyzdžiui, naudingas atstatymo vertės metodas, kai nustatoma, kiek kainuotų atkurti turto objektą iš naujo.
• Turto būklė ir amžius: Gerai prižiūrėtas ir moderniai įrengtas turtas paprastai vertinamas aukščiau.

Pasiruošimas vertinimui

Pasiruošimas vertinimui padės užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai ir suteiktų tikslią informaciją:

• Turto paruošimas: Įsitikinkite, kad turtas yra tvarkingas, nes tai gali turėti įtakos vertinimui.
• Atsakykite į vertintojo klausimus: Vertintojui svarbu suprasti turto istoriją, priežiūros būklę bei galimus papildomus patobulinimus.

Jei norite parduoti savo sklypą, butą ar namą, teks atlikti savo turto vertės analizę. Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pabandykite paieškoti parduodamų butų ar namų, esančių šalia jūsų arba analogiškoje vietoje. Turėkite omenyje, kad namas Vilniaus rajone bus kur kas brangesnis, nei namas Kupiškio rajone.

Jei būsto kvadratūra nelabai panaši, skaičiuokite vieno kvadrato kainą. Tai vienas iš objektyviausių būdų vertinti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, panašus namas tame pačiame kaime parduodamas už 50 000 eurų. Jo plotas - 150 kv. m. vadinasi vieno kvadratinio metro kaina - 50 000 : 150 = 333,33 euro už kv. m.

Jei jūsų namas yra 250 kvadratinių metrų, tai už jį galite prašyti 333,33 x 250 = 83 333 eurų. Taip pat turėkite omenyje, kad kuo kvadratūra didesnė, tuo įrengimo kaina už 1 kv. m dažniausiai būna mažesnė, dėl to reiktų objektyviai įvertinti savo pageidaujamą galutinę kainą.

Gautą sumą suapvalinkite, bet tik įvertinę kitus kriterijus. Jei jūs namas yra ekonomiškas, šildomas šiuolaikiškomis sistemomis, galima drąsiai pridėti tūkstantį kitą. Jei namas yra šalia parduotuvės, darželio, mokyklos ar kitų socialinės traukos objektų - taip pat kaina gali didėti.

Jei turite butą daugiabučių kvartale, galima patikrinti, už kiek buvo parduoti panašios kvadratūros butai jūsų kaimynystėje. Yra keli interneto portalai, siūlantys už pinigus nusipirkti duomenis apie šalia vykusius NT sandorius, ir taip galite nustatyti preliminarią vertę, matydami REALIUS kaimynų pardavimus.

Pavyzdys: Butas Vilniuje S. Stanevičiaus g., 67m2, reikalingas remontas, kaina 55 000 eur. Jei Jūsų butas toje pačioje gatvėje ir visiškai sutvarkytas, remontas kainavo apie 30 000 eur., tai prašyti galima apie 85 000-95 000 eur.

Kai analizuosite skelbimus ir sandorius atkreipkite dėmesį į laiką. Jei NT objektas pardavinėjamas ilgai, reiškia kaina užkelta.

Turto vertinimo kaina

Daugeliui kyla klausimas, kiek kainuoja turto vertinimas, tačiau tai lemia keletas veiksnių. Tai priklauso ir nuo paties turto, taip pat skiriasi ir įkainiai, kuriuos taiko turto vertintojai Kaune, Vilniuje ar mažesniuose miestuose. Pasak A. Lisauskienės, turto vertinimo kaina priklauso nuo miesto, kuriame turto vertinimas daromas: „Jeigu kalbant apie Vilnių, tai apie 170 eurų ar 200 eurų gali kainuoti.“ Norint sužinoti preliminarią kainą, geriausia pateikti užklausą, pagal kurią turto vertintojas galės įvertinti darbų apimtį.

Turto vertinimo kaina priklauso nuo vertinamo objekto sudėtingumo, vienetų kiekio ir turto paskirties. Juk buto vertinimo kaina gali kardinaliai skirtis nuo žemės sklypo įvertinimo. Turto vertinimas ir sumokama kaina nustatoma, atsižvelgiant į bendrą darbų krūvį bei pageidavimą gauti turto įvertinimą kuo skubiau.

Vertinimo ataskaitos parengimas

Vertintojas, atlikęs tyrimą ir apskaičiavimus, parengia oficialią vertinimo ataskaitą. Joje pateikiami: turto aprašymas, naudoti metodai, duomenų šaltiniai ir vertinimo rezultatai. Vertinimo ataskaita yra svarbi ir patikima informacija tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.

Vertinimo ataskaitos peržiūra ir patvirtinimas

Kai vertinimo ataskaita yra parengta, ji gali būti peržiūrėta ir patvirtinta tiek pačio vertintojo, tiek ir kitų suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, bankų ar teisėsaugos institucijų.

Ar turto vertinimas atsiperka?

Daugelis klientų svarsto, ar turto vertinimo procesas yra atsiperkanti paslauga. Mes, kaip specialistai, atsakome - vienareikšmiškai taip! Galimybė sužinoti realią turto vertę rinkoje. Prieš atliekant bet kokias, su turto įsigijimu susijusias, operacijas, verta bent jau pasikonsultuoti ir pasitarti su nepriklausomu turto vertintoju. Tik taip galima įsitikinti, kad nepermokate. Kadangi turto vertintojai glaudžiai bendradarbiauja su bankais ir kreditoriais, Jums atsiranda galimybė gauti geresnes finansavimo galimybes. Norint įsigyti komercinį turtą - turto vertintojo darbas dar svarbesnis, kadangi yra suteikiama papildoma profesionali nuomonė dėl finansinės grąžos. O šis rodiklis labai svarbus kiekvienam verslininkui.

Kiek laiko galioja turto vertinimas?

Keičiantis situacijai rinkoje ir bėgant laikui, turto vertė kinta - tai visiškai normalus procesas. Dėl to turto vertinimas turi ribotą galiojimo laiką. Turto vertinimo ataskaitų galiojimo laikas dažnai nėra tiksliai apibrėžtas, nes ekspertai negali prisiimti atsakomybės. Nekilnojamojo turto vertė nuolatos keičiasi. Tai viena iš priežasčių, dėl ko turto vertintojo pažyma galioja vos 3-5 mėnesius.

Jei norite parduoti savo NT, pakaks ir paprasto turto vertinimo iš viešai prieinamų šaltinių. Jei turto vertinimas reikalingas politiko deklaracijai, bankui ar kitai oficialiai institucijai, reikalingas profesionalus turto vertinimas, kurį atlieka turto vertintojai.

Pastaba: Jis kainuoja 30-200 eurų priklausomai nuo to, ar reikia detalaus, ar pakanka bendrojo. Nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudų suvedimas nealokuojamų sąnaudų metodu

Kada dar reikalingas turto vertinimas?

Turto vertinimas yra labai plati sąvoka, tačiau labai dažnai mes suprantame, kad, jei jau vertinimą, tai būtinai tai yra NT vertinimas. Taip, NT vertinimas yra bene labiausiai paplitusi turto vertinimo sritis, bet juk turto įvertinimas gali būti ir paslauga, teikiama ir ne vien tik nekilnojamam turtui vertinti. Turto vertintojai nustatinėja ne tik nekilnojamo turto vertę, bet ir vertina rinkos kainą kilnojamiems objektams.

Jei automobilio vertinimas yra gana paprasta procedūra, tai verslo vertinimas vyksta daug sudėtingiau. Kada jo reikia? Verslo vertinimas būtinas verslo pardavimo, įsigijimo, restruktūrizavimo, reorganizavimo, susijungimo atvejais, prekinio ženklo ar kelių ženklų vertei ar vertėms nustatyti. Verslas yra turtas ir jis taip pat vertinamas.

Retrospektyvinis turto vertinimas - tai toks pat nekilnojamo turto, kilnojamo turto ar verslo vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto vertė.

Siekiant gauti tikslius ir aktualius skaičius, verta pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto ekspertais, kurie nuolat seka rinkos tendencijas ir gali suteikti profesionalią pagalbą.

Nekilnojamojo turto vertinimas - puiki galimybė sužinoti, ar nurodoma kaina atitinka tikrąją turto vertę. Būsto pirkimas išlieka populiaria investicija. Ir tai - ne tik butai, bet ir kitų paskirčių būstai, pavyzdžiui - viešbučio paskirties.

tags: #nuomas #and #apus