Nuomos Sąnaudų Apskaita: Finansinės Nuomos, Veiklos Nuomos Ir Panaudos Ypatumai

Sandorį sudarančios šalys sandorio pradžioje turi įvertinti sutarties turinį ir tinkamai ją užregistruoti apskaitoje. Apskaitoje bus registruojamas lizingas ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties pavadinimo, o nuo sudaryto sandorio ekonominės prasmės bei sutarties turinio. Esminis principas vienodas - nuomininkas naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu daiktu. Atskirti, ar apskaitoje bus registruojama nuoma, lizingas ar panauda svarbu, nes nuo to priklauso, kas - nuomotojas (davėjas) ar nuomininkas (gavėjas) - turi skaičiuoti ir pripažinti turto nusidėvėjimą.

Lizingas (Finansinė Nuoma)

Lizingas (arba finansinė nuoma) - nuomos rūšis, kai turto gavėjui kartu su daiktu perduodama ir didžioji dalis rizikos bei naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti ir neperduodama lizingo nuomos gavėjui, tačiau dažniausiai lizingo nuomos laikotarpio pabaigoje lizingo gavėjas tampa lizinguoto turto savininku.

Svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima nuomotojas ir nuomininkas, bei kiek ekonominės naudos kiekvienas iš jų gauna (remiantis 20 VAS):

• jeigu perduodama didžioji dalis su turtu susijusios rizikos (galimi įrengimų gedimai, technologinis senėjimas) ir naudos (pelnas dėl vertės padidėjimo, likvidacinės vertės realizavimo ir tiesiog pelninga veikla, naudojant įrengimus) bei turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduota, apskaitoje registruojamas lizingas;
• jeigu su turtu susijusi rizika ir nauda neperduodama turto nuomininkui, tai apskaitoje registruojama nuoma ar panauda.

Yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar turtas valdomas lizingo nuomos būdu:

• lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;
• jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji jo vertė, ir lizingo laikotarpio pradžioje numatoma, kad šia teise gali būti pasinaudota;
• lizingo laikotarpis trunka didesniąją dalį turto ekonominio tarnavimo laiko, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentai turto ekonominio tarnavimo laiko;
• lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei (arba sudaro ne mažiau 90 procentų turto tikrosios vertės), t. y. nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, per nuomos laikotarpį padengia tikrąją turto vertę;
• turtas yra specifinės paskirties (pvz., pagaminta pagal specialų užsakymą ar pritaikyta prie kitų įrengimų) ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.

Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutarties kriterijus atitinkančią sutartį, apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus. Nusidėvėjimui skaičiuoti yra taikoma tokia pati apskaitos politika kaip ir nuosavos turto.

Svarbu paminėti, kad įsigyjant turtą lizingo būdu lizingo gavėjas dar iki turto naudojimo pradžios gali patirti papildomų išlaidų, tokių kaip lizingo sutarties sudarymo mokestis, turto paruošimas naudojimui - montavimas, instaliavimas. Šios papildomos išlaidos priskiriamos turto, gauto pagal lizingo sutartį, vertei. Tačiau lizinguojamo turto vertei negali būti priskiriamos mokamos palūkanos. Taigi apskaitoje lizingo įmokos turi būti išskaidomos ir apskaitomos skirtingai:

• turto vertės dengimo suma (turto išpirkimo įmoka) mažinamos mokėtinos skolos;
• palūkanos yra priskiriamos finansinėms ir investicinės veiklos sąnaudoms;
• kitos įmokos, tokios kaip kompensuotini mokesčiai (pvz., draudimas), neapibrėžti nuompinigiai (pvz., procentas nuo pagamintos produkcijos), priskiriamos veiklos sąnaudoms.

Lizingo davėjas, perdavęs turtą pagal lizingo sutartį, savo veiklos apskaitoje registruoja po vienų metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai.

Lizingo davėjas gaunamas lizingo įmokas taip pat išskaido į skolos dengimą (turto vertės dengimo suma) ir pardavimo pajamas (palūkanos) arba kitos veiklos pajamas, jei lizingo veikla nėra pagrindinė. Kitokios patirtos lizingo sutarties sudarymo tiesioginės išlaidos (užmokestis už teisines paslaugas, rinkliavos, komisiniai ir kt.) pripažįstamos veiklos sąnaudomis lizingo laikotarpio pradžioje.

Lizingo nutraukimo atveju, lizingo gavėjas apskaitoje registruoja ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas, kurios atsirado dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas. Taigi gavėjas šiuo atveju patiria nuostolį. Nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus turtą lizingo davėjui, jis veiklos apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą suma, lygia neapmokėtai turto vertės dengimo sumai.

Veiklos Nuoma

Finansinė ir operacinė nuoma (nuomininko perspektyva).

Veiklos nuoma - tai nuomos sandoris, kai asmuo moka nustatytas įmokas ir turi teisę per visą nuomos laikotarpį naudotis nuomos objektu. Pagrindinis finansinės nuomos (įprastai vadinamos lizingu) ir veiklos nuomos skirtumas yra tas, kad antruoju atveju pasibaigus sutarčiai turtas netampa kliento nuosavybe, o sugrįžta nuomotojui.

Tiesa, pasibaigus nuomos sutarčiai paslaugos teikėjas gali suteikti galimybę klientui įsigyti naudojamą turtą, pavyzdžiui, už rinkos kainą arba (ypač automobilių veiklos nuomos atveju) už likutinę vertę. Ji gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė už turto rinkos kainą. Daugeliu atvejų už naudojimąsi veiklos nuomos objektu yra nustatomas fiksuotas mokestis. Priklausomai nuo taikomų sąlygų, paslaugos teikėjas gali rūpintis ir nuomojamo objekto priežiūra bei aptarnavimu. Taigi įmonėms ši paslauga suteikia galimybę planuoti ilgesnio laikotarpio pinigų srautus.

Nuomojantis, o ne įsigyjant reikiamą turtą, jo apskaita įmonėms tampa paprastesnė. Veiklos nuomos objektai dažniausiai būna transporto priemonės, komercinė, pramoninė, technologinė įranga ir kt.

Nuoma

Kita galimybė veikloje naudoti nuosavybės teise nepriklausantį turtą - nuoma, kai nuomotojas už mokestį suteikia teisę nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą. Norint priskirti nuomos mokesčius sąnaudoms, reikia atsižvelgti į ūkio apskaitos politiką ir kokiam tikslui turtas išsinuomotas:

• jei nuomininko apskaitos politikoje numatyta, kad nuomos išlaidos priskiriamos bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (pvz., administracinio pastato nuoma), tai nuomos mokestis parodomas kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje;
• jeigu pagal apskaitos politiką nuomos mokesčio išlaidos yra tiesiogiai susijusios su paslaugų ar prekių pardavimais (pvz., pardavimo vietos nuoma), tai nuomos mokestis priskiriamas pardavimo sąnaudoms pelno (nuostolių) ataskaitoje;
• taip pat nuomos išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ar ilgalaikio turto įsigijimu (pvz., gamybinės įrangos nuomos išlaidos), gali būti priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai (jei pasirinkta produkcijos savikainos skaičiavimo metodika tai leidžia).

Nuomos sutartyse paprastai numatomos turto remonto, eksploatacinių, draudimo išlaidų kompensavimo sąlygos, tai nuomininko ir nuomotojo susitarimo dalykas. Jei išsinuomoto turto eksploatacinės išlaidos (išlaidos, skirtos būsimai ekonominei naudai gauti) nėra kompensuojamos nuomotojo ir nepriskiriamos produkcijos savikainai, tai šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis. Svarbu, kad šios patirtos remonto išlaidos turi būti nereikšmingos ir negali iš esmės pagerinti išsinuomoto turto naudingųjų savybių.

Tokios pačios sąlygos ir draudimo išlaidoms - jei jų nuomotojas nekompensuoja, tai jos pripažįstamos sąnaudomis. Tačiau jei nuomotojas sutinka kompensuoti atliktos rekonstrukcijos ar remonto vertę, draudimo išlaidas arba jomis sumažinti nuomos mokestį, tuomet nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautinas sumas.

Nuomotojo apskaitoje perleidžiamas nuomon ilgalaikis turtas registruojamas balanse prie atitinkamos ilgalaikio turto grupės, nes nuomos sutartis nekeičia turto nuosavybės teisės. Nuomos pajamas nuomotojas apskaito laikantis kaupimo principo (kada patiriamos, o ne kada apmokama) prie pardavimo pajamų, arba, jei tai ne pagrindinė jo veikla, - prie kitos veiklos pajamų.

Jei nuomotojas patiria išlaidų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu, ar kompensuoja nuomininko patirtas rekonstrukcijos, remonto išlaidas, tai tokios išlaidos pripažįstamos nuomos davėjo sąnaudomis.

Išsinuomoto turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas - nuomotojas, nuomininkas išsinuomotą turtą registruoja nebalansinėse sąskaitose ir jo nusidėvėjimo neskaičiuoja. Taigi dažniausiai nuomininko apskaitoje registruojamos išlaidos, susijusios su išsinuomoto turto išlaikymu, nes jis gaus ekonominę naudą, o nuomininko apskaitoje skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas, nes nuosavybės teisė priklauso jam.

Panauda

Tai panaudos davėjo perduota teisė panaudos gavėjui sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą. Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti panaudos būdu valdomą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ar sutartyje numatytos būklės.

Panaudos būdu valdomo turto eksploatavimo išlaidos, rekonstrukcijos ar remonto, draudimo išlaidos apskaitoje registruojamos taip pat kaip ir pagal nuomos sutartį valdomo turto patiriamos išlaidos - jei panaudos davėjas jų nekompensuoja, tai išlaidos pripažįstamos panaudos gavėjo sąnaudomis.

Panaudos davėjas, sutartimi perduodamą turtą, registruoja balanse pagal turto pobūdį, kadangi panaudos sutartis nekeičia daikto savininko nuosavybės teisės ar daikto paskirties. Jei panaudos davėjas patiria išlaidų (turto mokesčiai, draudimas, remontas, išlaidos, susijusios su sutarties sudarymu), susijusių su perduotu turtu, tai jas, kaip ir turto nusidėvėjimą, pagal išlaidų pobūdį turto savininkas pripažįsta sąnaudomis.

Taigi nesvarbu, kokiems tikslams bus naudojamas nuosavas turtas - ar jį naudos pats savininkas, ar turtas bus perduotas pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimą skaičiuoja to turto savininkas (atsižvelgiant į apskaitos politiką).

Nuomos Sandorio Perapibūdinimo Į Pardavimo Sandorį Sąlygos

Ar lizingas, ar nuoma bus registruota apskaitoje, nepriklauso nuo sutarties formos, bet priklauso nuo to, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima ir ekonominės naudos gauna nuomotojas arba nuomininkas. Lentelėje yra pateikiamos nuomos sandorio perapibūdinimo į pardavimo sandorį sąlygos pagal VAS ir pagal PMĮ. Užtenka bent vienos sąlygos, kad veiklos nuomos sandoris būtų perapibūdintas į pardavimo sandorį.

Kaip matome, VAS sąlygos retai kada sutaps su PMĮ sąlygomis. Jeigu, pagal PMĮ, veiklos nuoma mokesčių tikslais perapibūdinama į pardavimo sandorį, tai PMĮ nenaikina nuomos pajamų, kurios yra kas mėnesį. kitą kartą, kai išrašomos pardavimų sąskaitos už nuomos paslaugas, yra pripažįstamos apmokestinamos pelno mokesčiu nuomos pajamos visai sumai, nesvarbu, kad už tą patį turtą jau buvo parodytos pardavimų pajamos.

Pagal PVMĮ 4 str. 2 d. „Prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas“.

Praktinis Pavyzdys

20X4 m. spalio 29 d. įmonė A (toliau - lizingo gavėjas) pagal lizingo sutartį iš įmonės B (toliau - lizingo davėjas) įsigijo įrenginius (stakles).

Sutartyje nurodyta įrenginių vertė - 42 400 Eur ir numatyta, kad lizingo laikotarpio pabaigoje turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Lizingo laikotarpis - 3 m. (36 mėn.), mėnesinė įmoka - 1 009 Eur. Pradinė įmoka - 20 % įrenginių vertės. Metinė palūkanų norma - 4,5 %. Sutarties sudarymo mokestis - 424 Eur.

Įrenginių įsigijimo savikaina - 42 824 Eur, nustatyta likvidacinė vertė - 824 Eur, naudingo tarnavimo laikas - 5 metai (60 mėn.). Įrenginių nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, mėnesinė nusidėvėjimo suma - 700 Eur ((42 824 Eur - 824 Eur) : 60 mėn.)

Pradinė įmoka už gaunamą turtą ir sutarties sudarymo mokestis sumokėti 20X4 m. spalio 15 d., t. y. 20X4 m. spalio 29 d.

Registruojant 20X4 m. lapkričio-gruodžio mėn. D 4401 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašių įsipareigojimų einamųjų metų dalis (už 20X4 m.

Praėjus 14 mėnesių, lizingo gavėjas kartu su lizingo davėju nusprendžia nutraukti lizingo sutartį ir naudoti turtą pagal nuomos sutartį. Lizingo gavėjas yra visiškai atsiskaitęs su lizingo davėju už laikotarpį nuo 20X4 m. lapkričio 1 d. iki 20X5 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigojimų, susijusių su turtu ar palūkanomis, neturi.

Pagal naujai sudarytą nuomos sutartį staklės išnuomojamos už 450 EUR per mėnesį. Nuomos sutartis sudaryta 2 metams.

Registruojant 20X6 m. sausio mėn.

Nekilnojamojo Turto Nuomos Pajamų Deklaravimas Lietuvoje 2023 Metais

Jeigu turite nekilnojamojo turto Lietuvoje ir gaunate pajamų iš jo nuomos, būtina suprasti mokestines prievoles ir taisykles, susijusias su nuomos pajamų deklaravimu Lietuvoje. 2023 metais Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija pristatė naujas gaires ir taisykles, kuriomis turi vadovautis nekilnojamojo turto savininkai, pranešdami apie nuomos pajamas.

Ką Svarbu Žinoti?

Nuomos pajamos Lietuvoje yra apmokestinamos, o nekilnojamojo turto savininkai privalo tiksliai pranešti apie savo uždarbį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI). Pajamos, gautos iš gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpų nuomos, priskiriamos prie „kitų pajamų“ ir yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Deklaruoti nuomos pajamas privalo visi, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje ir nuomojantys jį nuomininkams, nepaisant to, ar jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, ar ne. Tai apima fizinius asmenis, korporacijas ir kitus juridinius asmenis.

Nuomos pajamos apima visus mokėjimus, gautus iš nuomininkų už naudojimąsi jūsų turtu. Tai apima mėnesinę nuomą, komunalines paslaugas ir visas kitas nuomininkams teikiamas paslaugas, kurios generuoja pajamas. Be to, jei iš nuomojamo turto gaunate bet kokią kitą finansinę naudą, pvz., užstatą ar mokesčius už pavėluotą mokėjimą, jie taip pat turi būti deklaruojami.

Gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Laimei, nekilnojamojo turto savininkai gali iš apmokestinamųjų nuomos pajamų atimti tam tikras su nuomojamu turtu susijusias išlaidas ir taip sumažinti bendrą mokestinę prievolę. Išskaitomos išlaidos gali būti:

• priežiūra ir remontas: išlaidos, patirtos už turto priežiūrą, įskaitant remontą, dažymą ir kitą būtiną priežiūrą;
• nekilnojamojo turto valdymas: mokesčiai nekilnojamojo turto valdymo įmonėms už su nuomininku susijusių klausimų tvarkymą, nuomos mokesčio surinkimą ir turto priežiūrą;
• draudimas: įmokos, sumokėtos už turto draudimą;
• paskolų palūkanos: palūkanos, mokamos už paskolas, paimtas nuomojamam turtui įsigyti ar atnaujinti;
• vietiniai mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis ir kiti atitinkami vietiniai mokesčiai, susiję su nuomojamu turtu;
• nusidėvėjimas: dėl turto konstrukcijos ir įrangos nusidėvėjimo galima reikalauti nusidėvėjimo išlaidų.

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą, kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė - vedlys, kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu gautos pajamos deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede 23 pajamų rūšies kodu.

Pelno Mokesčio Įstatymo Pakeitimai Nuo 2025 Metų

Iki šiol lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas iš pajamų nebuvo ribojamas, tačiau nuo 2025 m. sausio 1d. LR Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimais bus apribotas ir netaršių automobilių (pvz.: elektromobilių) nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams (maksimali iš pajamų atskaitoma išlaidų suma - 75 tūkst. Eur). Ribojimas bus taikomas visiems lengviesiems automobiliams, kurie bus įsigyti po 2025-01-01.

Pavyzdžiui, jeigu lengvojo automobilio CO2 kiekis ne didesnis kaip 200 g/km, o įsigijimo kaina yra 50 tūkst. Eur, apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų bus galima atimti tik 25 tūkst. Eur sumą, t. y. pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais pajamos bus mažinamos tik 25 tūkst. Eur suma, bet ne 50 tūkst. Nuomos atveju, ribojimas netaikomas, kai nuoma yra trumpalaikė (bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 d. Jeigu iki 2025 m. Nuo 2025 m. - atsižvelgiant į PMĮ 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą, kuris taikomas lengviesiems automobiliams.

Pavyzdžiui - jeigu įmonė nuomosis lengvąjį automobilį, kurio CO2 emisija ne didesnė kaip 200 g/km, ir tokiam automobiliui (jei jis yra įmonės turtas) pagal PMĮ 1 priedėlį būtų taikomas 6 m. nusidėvėjimo normatyvas, jo mėnesio nuomos sąnaudos turėtų būti lyginamos su 347 Eur riba ((25 000 Eur / 6 metai) /12 = 347,22 Eur).

Pagal PVMĮ 62 str. lengvojo automobilio PVM atskaita negalima, todėl neleidžiamiems atskaitymams bus priskiriamos ir PVM sumos, apskaičiuotos nuo neleidžiamų atskaitymų t.y. nuo PMĮ 30-2 str. 1 d.

Pavyzdžiui - už 108 900 Eur įsigijus lengvąjį automobilį (kaina be PVM - 90 000 Eur, pirkimo PVM suma - 18 900 Eur), kurio CO2 kiekis - 127 g/km, iš pajamų gali būti atskaitoma ne daugiau kaip 50 000 Eur automobilio įsigijimo išlaidų, todėl tik nuo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, t. y.

Parduodant automobilį ir apskaičiuojant pardavimo rezultatą, apskaitinis ir mokestinis perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostolis skirsis. CO2 kiekis nustatomas automobilio registracijos metu. CO2 kiekis nurodomas automobilio techninio paso V.7 grafoje.

Ką Svarbu Žinoti:

1. Įstatymas galioja tik lengviesiems automobiliams (nesvarbu varomi benzinu, elektra ar kitu kuru).
2. Įstatymas galioja tik lengviesiems automobiliams įsigytiems 2025 metais ir vėliau. Automobiliams, kurie buvo įsigyti iki 2025 metų niekas nesikeičia.
3. CO2 kiekis nustatomas pirminės automobilio registracijos metu.

Automobilio nuomos sąnaudoms taip pat taikomas šis apribojimas. Kokia nuomos sąnaudų dalis gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams kas mėnesį bus apskaičiuojama proporcingai.

Šie apribojimai netaikomi:

1. Trumpalaikei nuomai iki 30 dienų per įmonės mokestinį laikotarpį (dažniausiai mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais);
2. Automobilio nuomai naudojantis elektronine sąsaja (platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone).

Pavyzdžiui, nuomojatės automobilį, kurio CO2 emisija iki 130 g/km, mėnesinė nuomos kaina 1000 Eur. Toks automobilis jei priklausytų jūsų įmonei, būtų nudėvimas per 6 metus. Mėnesinė leidžiama nuomos sąnaudų dalis būtų 50 000 Eur / 6 metų / 12 mėn = 694.44 Eur.

tags: #nuomos #sanaudos #imoneje