Žemės ir patalpų nuomos sutarčių sudarymo tvarka Lietuvoje

Sudarant žemės nuomos sutartis, svarbu skirti žemės nuomos ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos sąvokas. Žemės nuomos sutartis Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip raštu sudarytas nuomotojo ir nuomininko susitarimas, pagal kurį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

Žemės nuomos sutarties ypatumai

Prieš nuomos sutarties sudarymą nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į tą daiktą (įkeitimą, servitutą, uzufruktą ir kt.). Tačiau Žemės įstatyme numatytas privalomas valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Privačios žemės nuomos sutarties atveju šios sutarties registravimas nėra privalomas, bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

Svarbūs aspektai sudarant žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį

Ūkininkams ir bendrovėms, sudarant privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, privalu vadovautis Civilinio kodekso 6.550 straipsniu, kuris apibrėžia, kas sutartyje turi būti nurodyta ir aptarta:

• žemės nuomotojas;
• žemės nuomininkas;
• žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešajame registre;
• žemės nuomos terminas;
• pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
• išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, taip pat naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;
• išnuomojamoje žemėje esančių požeminio ir paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams;
• žemės naudojimo specialiosios sąlygos;
• žemės naudojimo apribojimai;
• žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;
• užmokestis už žemės nuomą (į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė);
• kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
• atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.

Sudarant sutartį, svarbu įsitikinti ir patikrinti nuomotojo ir nuomininko tapatybes arba, jei tai juridiniai asmenys - jų įregistravimo dokumentus bei juridinį asmenį atstovaujančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, suteikiantį teisę juridinio asmens vardu sudaryti civilinius sandorius.

Jei sudarant sandorį dalyvauja fizinis asmuo, svarbu įsitikinti jo veiksnumu šioje srityje, t. y. ar jis gali sudaryti civilinius sandorius. Pasirinkus žemės ūkio paskirties žemės arba žemės nuomos sutartį tvirtinti notariškai (tai nėra privaloma), notaras patikrins abiejų sandoryje dalyvaujančių šalių veiksnumą ir tapatybes.

Jei sandorį sudarytų asmuo, esantis neveiksnus šioje srityje, tokį sandorį teismine tvarka būtų galima pripažinti negaliojančiu. Sudarant žemės nuomos sutartį visada reikia turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Sudarant žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų reikalauti iš nuomotojo žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Asmens tapatybės ir žemės nuosavybės dokumentuose nurodytų asmenų duomenys turi sutapti.

Svarbu dar ir tai, kad jei išnuomojama žemė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, žemė gali būti išnuomojama, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka.

Pasirašant sutartį labai svarbu kuo smulkiau aptarti nuomojamą objektą. Tam gali padėti savininko-nuomotojo pateikti nuosavybę įrodantys dokumentai, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodoma nekilnojamasis daiktas; unikalus jo numeris ir adresas (vietovė); pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, žemės sklypo plotas jį detalizuojant (nurodoma žemės ūkio naudmenų plotas, iš jų ariamos žemės, sodų, pievų, vandens telkinių ir kt.); žemės ūkio naudmenų našumo balas, atliktų matavimų tipas, žemės sklypo vertė (indeksuota ir vidutinė rinkos vertė, jos nustatymo būdas ir data).

Taip pat šiame išraše pateikiami nustatyti juridiniai faktai bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė yra nuomojama iki trejų metų - žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

Rekomenduojama prieš pasirašant sutartį nuomotojui kartu su nuomininku apžiūrėti nuomojamą žemės sklypą, įvertinti jo būklę, patikrinti riboženklius ir besiribojančius šalia esančius sklypus, įvertinti jų būklę.

Svarbu aptarti ir sutarties galiojimo terminą, kuris gali būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko bendru susitarimu. Šalys gali sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį.

Civilinis kodeksas numato galimybes tiek nuomotojui, tiek nuomininkui nutraukti sutartį anksčiau termino. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas turi atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Įstatymo leidėjas taip pat yra numatęs galimybę žemės nuomininkui pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį, pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, jei kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys. Tačiau yra įtvirtintas reikalavimas, kad pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi teisę nuomininkas tik tada, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Taip pat tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėtų žinoti, kad po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties norės atsisakyti, tai jie turės atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius.

Jeigu žemę nuomojosi juridinis asmuo, kuris buvo reorganizuotas, tai pagal sutartį visos juridinio asmens turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.

Pasirašydamas žemės nuomos sutartį, nuomininkas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išsinuomotame žemės sklype jam yra draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis.

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės; žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą; žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas privalės savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka; taip pat saugoti apsauginius ir kitus ženklus; užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nebus numatyta kitaip.

Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdys, tai nuomotojas turės teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius. Taip pat nuomininkas privalės nuomotojui atlyginti atsiradusius nuostolius, jei žemės ūkio naudmenas naudos netinkamai.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti yra išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Sutartyje turėtų būti aptartas nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka. Rekomenduojama įrašyti punktą, numatant, kokios sankcijos bus taikomos nuomininkui, jei jis laiku neatsiskaitys su nuomotoju.

Nuomotojas (jei tai fizinis asmuo) turėtų žinoti, kad pajamos, gautos už išnuomotą žemę pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra apmokestinamos 15 proc. tarifu. Pajamas privalu deklaruoti, o mokesčius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarka

Nuomojant patalpas, nesvarbu, ar tai būtų komercinės, ar gyvenamosios patalpos, svarbu turėti aiškų teisinį pagrindą. Patalpų nuomos sutartis yra viena iš svarbiausių dokumentų, užtikrinančių tiek nuomotojo, tiek nuomininko teises ir pareigas.

Kas yra patalpų nuomos sutartis?

Patalpų nuomos sutartis yra teisinis dokumentas, kuriuo viena šalis (nuomotojas) perduoda patalpas naudotis kitai šaliai (nuomininkui) už tam tikrą mokestį ir sutartą laikotarpį.

Tokia sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau praktikoje labiau rekomenduojama raštiška forma, nes ji suteikia didesnę teisinę apsaugą.

Svarbiausios nuomos sutarties sąlygos

Kiekvienoje patalpų nuomos sutartyje turi būti aiškiai nurodyti šie elementai:

• Nuomojamų patalpų aprašymas: būtina tiksliai nurodyti nuomojamų patalpų vietą, plotą, paskirtį ir būklę.
• Nuomos kaina ir atsiskaitymo tvarka: turi būti aiškiai nurodyta, kokia yra nuomos kaina, atsiskaitymo periodiškumas ir būdai (pvz., bankinis pavedimas).
• Sutarties terminas: būtina nurodyti, kiek laiko galios sutartis. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, priklausomai nuo susitarimo.
• Nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos: čia svarbu apibrėžti, kas atsako už patalpų priežiūrą, remontą, komunalinių paslaugų apmokėjimą ir pan.
• Pratęsimo ir nutraukimo sąlygos: svarbu aiškiai nurodyti, kokiomis sąlygomis galima pratęsti arba nutraukti sutartį. Pavyzdžiui, ar yra numatytas išankstinis pranešimas.

Teisinės garantijos ir nuomininko apsauga

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja nuomos santykius ir suteikia nuomininkui tam tikras teises. Viena iš svarbiausių nuomininko teisių - patalpų naudojimas pagal sutartą paskirtį ir be nepagrįstų trikdžių.

Taip pat nuomotojas negali savavališkai padidinti nuomos kainos be išankstinio abiejų šalių susitarimo.

Nuomotojas taip pat turi užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų tinkamos naudoti pagal sutartą paskirtį. Jei patalpos tampa netinkamos naudoti dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos kainą arba net nutraukti sutartį.

Sutarties sudarymo tvarka ir rekomendacijos

Sudarant patalpų nuomos sutartį, rekomenduojama atidžiai peržiūrėti visas sąlygas ir pasikonsultuoti su teisininku. Štai keletas rekomendacijų, kurios gali padėti sudarant nuomos sutartį:

1. Visada pasirašykite raštišką sutartį, net jei tai yra trumpalaikė nuoma.
2. Užtikrinkite, kad visos svarbiausios sąlygos būtų aiškiai apibrėžtos sutartyje (pvz., nuomos kaina, terminai, mokėjimo tvarka).
3. Apžiūrėkite patalpas prieš pasirašant sutartį ir įtraukite į sutartį patalpų būklės aprašymą. Tai padės išvengti ginčų ateityje dėl galimos žalos.
4. Nepamirškite nurodyti sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygų.
5. Pasirūpinkite, kad sutartis būtų sudaryta taip, kad apsaugotų jūsų teises tiek kaip nuomotojo, tiek kaip nuomininko.

Nuomos sutarties pažeidimai ir jų pasekmės

Pažeidus nuomos sutartį, gali kilti įvairių teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų (pavyzdžiui, laiku nemoka nuomos mokesčio), nuomotojas gali reikalauti nutraukti sutartį ir iškeldinti nuomininką iš patalpų.

Tuo tarpu, jei nuomotojas nesilaiko sutartyje nustatytų įsipareigojimų (pavyzdžiui, neatsako už patalpų remontą), nuomininkas gali reikalauti sumažinti nuomos mokestį arba net nutraukti sutartį.

Svarbu pažymėti, kad bet kokie ginčai dėl nuomos sutarties vykdymo turėtų būti sprendžiami pagal sutartyje nustatytą tvarką, o prireikus - per teismus ar arbitražą. Dėl šios priežasties labai svarbu aiškiai apibrėžti ginčų sprendimo mechanizmus pačioje sutartyje.

Patalpų nuomos sutarties nutraukimo priežastys

Nuomos sutartis gali būti nutraukta dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Abiejų šalių susitarimas.
• Nuomininko įsipareigojimų nevykdymas (pvz., nemokamas nuomos mokestis).
• Patalpų netinkamumas naudoti dėl nenuspėjamų aplinkybių (pvz., gaisras).
• Sutarties termino pabaiga ir nepavykęs jos pratęsimas.

Kai sutartis nutraukiama dėl šių priežasčių, svarbu užtikrinti, kad abi šalys laikytųsi įsipareigojimų iki pat sutarties nutraukimo dienos, kad būtų išvengta papildomų teisinių ginčų.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

Atsakant į klausimą dėl gyvenamojo būsto nuomos sutarties, tikslinga apžvelgti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formos ir turinio reikalavimus bei jos registracijos klausimą.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis - tai susitarimas, kuriuo nuomotojas įsipareigoja už mokestį suteikti gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Norminis teisės aktas, reglamentuojantis nuomos teisinius santykius - tai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK), o CK XXXI skirsnis nustato būtent gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką.

Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Turinys

Įmonių, įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu.

Įprastai sutarties tekstą pasiūlo viena iš sutarties šalių, todėl rekomenduotina pasiūlytą tekstą kitai sutarties šaliai įdėmiai perskaityti ir įsitikinti, kad sutartis bus sudaroma nurodžius joje visus būtinus elementus bei remiantis tik šalių sutartomis sąlygomis.

CK numatytos tam tikras sąlygas, kurias reikia nurodyti gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje:

• Išnuomojamų patalpų adresas
• Kambarių ir kitokių patalpų skaičius
• Plotas
• Patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga
• Priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos
• Nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai
• Atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka

Sudaromoje sutartyje taip pat gali būti numatytos ir kitos pageidaujamos sąlygos. Be to, patartina nurodyti kuo įvairesnius ir išsamesnius nuomotojo bei nuomininko kontaktinius duomenis tam, kad kilus ginčui būtų galima lengviau vykdyti reikiamus veiksmus ginčui spręsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojas privalo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės.

Šio dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis, todėl nuomininkas turi teisę reikalauti šių dokumentų iš jų nedavusio nuomotojo.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma ir registracija

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.

Jei gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra terminuota, ji turi būti sudaroma raštu, nepaisant to, kas yra jos šalis (fizinis ar juridinis asmuo). Rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo.

CK nenumato reikalavimo tvirtinti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties notarine forma, todėl šią sutartį sudarant raštu pakanka, kad abi sutarties šalys sutartį ją pasirašytų, tuomet ji bus laikoma sudaryta bei galios.

Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.585 straipsnis). Priešingu atveju nuomininkams reikės palikti nuomojamas patalpas.

Atsižvelgiant į susiklostančią praktiką nuomos teisiniuose santykiuose, rekomenduojama sudaryti rašytinės formos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir taip išvengti galimų klaidų bei galinčių kilti nesutarimų su kita sutarties šalimi.

Taip pat rekomenduojama įregistruoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre ir taip apsaugoti nuomininko interesus. Šiai registracijai pakanka, kad viena iš sutarties šalių pateiktų sudarytą sutartį VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrui.

Svarbu atsiminti:

tags: #nuomos #sutarties #pasirasymas