Nuomos Sutartis Trečiojo Asmens Naudai: Teisiniai Aspektai ir Teismų Praktika Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama nuomos sutartis trečiojo asmens naudai, remiantis Lietuvos teismų praktika ir teisės aktais. Nagrinėjama byla, kurioje ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti UAB „Kautra“ laimėtoju viešajame pirkime, ir ar UAB „Kautra“ privalėjo išviešinti lizingo davėjus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Ginčo Esme

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimo II-IV dalių laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą - panaikino skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymo pripažinimo Pirkimo II-IV dalių laimėtoju.

Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškinio argumentą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo savo pasiūlyme išviešinti autobusų lizingo davėjus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.

Teisinis Reglamentavimas

VPĮ (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3258 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

VPĮ 49 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant pagrįsti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs bei vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

Lizingo Sutarties Ypatumai

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kautra“, kaip lizingo gavėja, lizingo (finansinės nuomos) pagrindu įgis nuosavybės teise daiktus - autobusus. UAB „Kautra“ ir techninės registracijos liudijime nurodytus lizingo davėjus (lizingo bendroves) sieja prievoliniai santykiai, transporto priemonės trečiajam asmeniui perduotos valdyti ir naudoti verslo tikslais.

Tik sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.567 straipsnio 1 dalis). Nutraukus lizingo sutartis, kaip ir kitų sutartinių daikto valdymo ir naudojimo pagrindų atveju (nuomos, panaudos), trečiasis asmuo prarastų valdymo ir naudojimo teises į daiktus ir galimybę remtis kitų ūkio subjektų ištekliais.

Apeliacinio Teismo Išvados

Teisėjų kolegija, remdamasi Pirkimo sąlygų, kuriose tiesiogiai įtvirtinta pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonių, kurios nėra tiekėjo nuosavybė, valdymo ir naudojimo teisinį pagrindą, bei kasacinio teismo išaiškinimais, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo savo pasiūlyme atskleisti autobusų lizingo davėjus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.

Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelės 4 reikalavimą, jei sąrašuose nurodytos transporto priemonės nėra teikėjo nuosavybė, kartu pateikiamos nurodytų transporto priemonių turimos ar galimos pasitelkti nuomos sutartys, preliminarios sutartys ar kiti transporto priemonių nuomos ar panaudos galimybes, kitokį galimą disponavimą transporto priemonėmis patvirtinantys dokumentai.

Nurodytas reikalavimas iš esmės įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.

Kasacinio Skundo Argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą arba priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalių materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) pareigą išviešinti tam tikrus subjektus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi grįsdamas atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui.

Teismas neatskleidė (nenustatė) teisinio santykio tarp tiekėjo ir lizingo davėjų esmės bei turinio, nors būtent šis aspektas leidžia įvertinti, kuris iš šių subjektų realiai turi reikalaujamą pajėgumą.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai bylos aspektai:

Ieškovės Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Transrevis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d.

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo išviešinti lizingo davėjus, įrodyti jų pajėgumo prieinamumą, o atsakovė - patikrinti lizingo davėjų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Toks reikalavimas buvo aiškiai nustatytas Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelėje, 3 lentelės 4 reikalavimu, Bendrųjų pirkimo sąlygų 29, 34 punktais.

VPĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos ir kasacinio teismo praktika nustato aiškų reikalavimą išviešinti kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais yra remiamasi, neatsižvelgiant į teisinio ryšio pobūdį, įrodyti trečiųjų asmenų pajėgumų prieinamumą viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Priešingai nei teigia trečiasis asmuo UAB „Kautra“, VPĮ 49 straipsnyje nenustatytas reikalavimas, kad tiekėjas, grįsdamas kito ūkio subjekto pajėgumo prieinamumą, privalo pateikti kokį nors tokio subjekto sutikimą dalyvauti Pirkime.

Tai, kad lizingo sutartys buvo sudarytos anksčiau nei paskelbtas Pirkimas, nesudaro pagrindo nesivadovauti VPĮ 49 straipsniu. VPĮ reguliavimas ir kasacinio teismo praktika nėra suformavę jokios išimties dėl kitų ūkio subjektų neišviešinimo, jeigu susitarimas su juo sudarytas anksčiau nei paskelbtas Pirkimas. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad kitas ūkio subjektas ir teisinis ryšys su juo turi būti išviešinti teikiant pasiūlymą, o pati galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu turi būti atsiradusi prieš pasiūlymų pateikimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m.

Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ netinkamai kvalifikuoja lizingo sutartį kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kurios neva esminis tikslas yra objekto įsigijimas, o ne jo naudojimas savo veikloje. Pagrindinis lizingo sutarties tikslas yra ne nuosavybės įsigijimas, o turto naudojimas savo veikloje, gaunant ekonominę naudą, todėl ji savo prigimtimi yra artimesnė nuomos teisiniams santykiams, kai objektas naudojamas ekonominei naudai gauti. Be to, sutartyje galima nustatyti, jog lizingo sutarties pabaigoje objektas nepereis lizingo gavėjo nuosavybėn (CK 6.567 straipsnio 1 dalis); taip pat sutartyje gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kurie draustų turtą naudoti tam tikroms veikloms (CK 6.574 straipsnis).

Menamas sunkumas gaunant iš lizingo davėjų (bankų) Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD) ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus negali būti pagrindas netaikyti šio instituto.

Teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, nes ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, pripažinus, kad trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymas buvo įvertintas netinkamai, ir panaikinus atsakovės sprendimą jį pripažinti laimėtoju.

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Viešieji pirkimai

tags: #nuomos #sutartis #gali #atitikti #sutarties #treciojo