Elektrinių Paspirtukų Nuomos Taisyklės ir Iššūkiai Lietuvoje

Elektriniai paspirtukai tapo populiaria transporto priemone miestuose, tačiau jų naudojimas kelia nemažai klausimų dėl saugumo, tvarkos ir reguliavimo. Šiame straipsnyje aptariamos elektrinių paspirtukų nuomos taisyklės ir iššūkiai Lietuvoje, remiantis įvairiais šaltiniais ir nuomonėmis.

Problemos ir Iššūkiai

Viena iš pagrindinių problemų - netvarkingai paliekami paspirtukai. Dėl to kyla nepatogumų pėstiesiems, trukdoma komunalininkams ir darkoma miesto vaizdas. Kaip teigė vienas kaunietis, turistai nori nusifotografuoti prie lankytino objekto, o fone - išvartyti paspirtukai. Netvarkingai palikti parpirtukai yra opi problema dėl pačių vartotojų neatsakingumo.

Neapsikentusi dėl netvarkos A. Čitavičiūtė paskambino į policiją. Bet po dviejų valandų paspirtukai vis dar nebuvo patraukti. Pasak jos, pareigūnams skambinau dar kartą. Sakiau, kad skųsiuosi vėl ir vėl, kol bus padaryta tvarka. Mano manymu, tie pokalbiai buvo siaubingi ir pademonstravo, kad įstatymai šioje šalyje eina tik po to, kai išklausoma politikų nurodymų kuriuos iš jų vykdyti, o kuriuos - ne.

Vilnių užpuolė žalias virusas - paspirtukai. Jie voliojasi svarbiausiose miesto aikštėse ir gatvėse, jų naudotojai laksto šaligatviais kaip išprotėję, spjaudami į tuos jiems leidžiamus 6km/h ir rizikuodami nusukti galvas sau bei praeiviams.

Kita problema - neatsakingas vairavimas. Dažnai paspirtukininkai važiuoja dideliu greičiu, lenkia pėsčiuosius ir nesilaiko Kelių eismo taisyklių (KET). Keliauti vienu elektriniu paspirtuku dviese - tikrai nėra gera mintis. Tą draudžia ir Kelių eismo taisyklės, tačiau dauguma atvejų nutinka greičiau dėl nežinojimo nei piktybiškai. Be to, užkrečiamas gali būti ir blogas pavyzdys kelyje, o sudrausminti tokius eismo pažeidėjus pavyksta ne taip dažnai.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovų, elektriniais paspirtukais važinėja ir išgėrę, ir keliese viena transporto priemone. Nuo šių metų pradžios Kauno apskrities VPK registruoti devyni eismo įvykiai Kauno miesto teritorijoje, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai.

Seime parlamentarai inicijuoja naują draudimą - paspirtukininkai negalės važiuoti pėsčiųjų takais. Siūloma šios transporto priemonės vairuotojams važiuoti kelio dalimi kartu su automobiliais arba dviračių takais.

Sprendimo Būdai ir Iniciatyvos

Siekiant spręsti šias problemas, įvairios organizacijos ir įmonės ėmėsi iniciatyvų. Vilniaus miesto savivaldybė primena apie inicijuotą el. paspirtukų dalijimosi bendrovių ir „Tvarkau miestą“ bendradarbiavimą, į kurį ragina įsitraukti ir miestiečius - platformoje www.tvarkaumiesta.lt pateikti pranešimą apie ne vietoje esančius el. paspirtukus.

Bendrovė „Bolt“ ėmėsi įvairių priemonių:

• Specialios statymo zonos. Nors el. paspirtuką galima palikti bet kur (su sąlyga, kad niekam netrukdo), palikti spec.
• Vertinama (realiai analizuojant naudotojų siunčiamas kelionės pabaigos nuotraukas), ar el. paspirtukas paliktas tinkamai.
• PATRULIUOJA ĮMONĖS SAMDOMI kontrolieriai, kurie perstato netinkamai paliktus el. paspirtukus.

„Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta, vertindamas situaciją, aiškino, kad bendrovė nuolat deda pastangas klientams paaiškinti, jog šie turi tinkamai parkuoti paspirtukus. Jis informavo, kad neseniai gimė dar viena iniciatyva - „Bolt Patrol“. Įmonės darbuotojai tris-penkias dienas per savaitę važinėja po Kauno miestą ir, pastebėję netvarkingai paliktus klientų paspirtukus, juos perstato, kad jie netrukdytų judėti.

Taip pat, pasak E. Baltos, „Neturime įgaliojimų bausti vartotojus už netinkamai paliktus elektrinius paspirtukus, stengiamės daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui. Žinoma, jei problema kartojasi arba vartotojas tyčia elgiasi netinkamai, svarstome galimybę blokuoti tokio kliento paskyrą laikinai arba visam laikui“.

Kaune pažymėta 71 draudžiamo parkavimo zona. Elektrinių paspirtukų nepavyks palikti daugelyje siaurų gatvių, kur tai sunkintų galimybę eiti pėstiesiems. Įmonė atsižvelgia ne tik į savivaldybės administracijos, bet ir gyventojų, verslo prašymus - kauniečiai gali kreiptis dėl probleminių vietų įtraukimo į tokias zonas.

Siekiant įvesti daugiau tvarkos ir saugumo gatvėse, jau yra įvesti el. paspirtukų greičio ribojimai - Senamiestyje ir ant tiltų el. paspirtukai važiuoja lėčiau. Visų paspirtukų greitis ribojamas iki 20 km/val. naktimis į šeštadienį ir sekmadienį. Palaikome Vyriausybės siūlymą įstatymu riboti paspirtukų greitį iki 20 km/val.

Taip pat vykdomi bendri reidai su policija, kurių metu tikrinamas paspirtukininkų blaivumas. Iš kelionės pabaigoje padarytos nuotraukos jis geba atpažinti netinkamą parkavimą ir žinute perspėja apie tai vartotoją.

Rugpjūtį Trakuose įrengėme pirmuosius elektrinius paspirtukus įkraunančius stovus, kuriuose palikęs paspirtuką naudotojas gauna nuolaidą kitai kelionei. Reklama: „Bolt“ užsuko reklamos kampaniją „Nedėk skerso“, kuria ragina naudotojus pasivažinėjus paspirtukus palikti tvarkingai.

Reguliavimo Iššūkiai

Elektrinių paspirtukų vairuotojams už padarytus KET pažeidimus taikoma tokia pati administracinė atsakomybė, kaip ir dviračių vairuotojams (LR ANK 428 straipsnis), t. y. Už KET pažeidimą, dėl kurio sugadinamos transporto priemonės, kroviniai, kelių ar kiti įrenginiai arba kitoks turtas, gresia bauda nuo 40 iki 60 eurų.

Susisiekimo ministerija savivaldybėms iš paspirtukų nuomotojų rekomendavo reikalauti gamintojo išduotos techninės šios transporto priemonės charakteristikos.

Palangos meras Š.Vaitkus per 10 minučių pateikė atsakymą į klausimą, į kurį iki šiol negali atsakyti už eismo saugumą keliuose atsakingos institucijos. Kurorto vadovo paprašyti policijos pareigūnai nustatė, kad elektriniai paspirtukai realiai važiuoja 35 kilometrų per valandą greičiu. Tokią transporto priemonę vairuojant būtinas šalmas, vairuotojo pažymėjimas bei registracijos dokumentai, nes dviračiams prilyginami tik iki 25 km/val.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindines priemones ir iniciatyvas:

tags: #nuomoti #paspirtuka #leidziama