Atėjus šiltam metų sezonui meškeriotojus užgulė atviro vandens sezono rūpesčiai ir nauji mėgėjų žvejybos taisyklių ribojimai. Žvejų mėgėjų bendruomenė - daugialypė, todėl atsiradusios (ir ateityje numatomos) naujovės tenkina ne visus.
Aktualūs klausimai Aplinkos ministerijoje svarstyti balandžio mėnesį, o rugsėjyje problemų svarstymas pratęstas Lietuvos Respublikos Seime. 2023 m. gruodžio 19 d. iškilusios problemos aptartos Mėgėjų žvejybos tarybos (MŽT) posėdyje. Minėtuose renginiuose daugiausia diskutuota apie poreikį padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas ir griežčiau saugoti dideles, trofėjinėmis vadinamas, žuvis.
Daug abejonių iššaukė Gamtos tyrimų centro (GTC) vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Astos Audzijonytės LR Seime išsakytas siūlymas 30 proc. gėlavandenių ir jūrinių žvejybos plotų paversti saugomomis teritorijomis, drausti jose bet kokia žvejybą, o žuvaujant likusiuose plotuose saugoti dideles žuvis ir įvesti maksimalaus dydžio limitą.
Žvejai siūlymui dėl klimato kaitos drausti žvejybą trečdalyje Lietuvos žvejybos plotų prieštaravo. Kilo „migla“ ir dėl trofėjinių žuvų apsaugos. Dėl mokslinių tyrimų stokos neaišku, kokia šiuo metu yra didelių žuvų būklė Lietuvos vandenyse ir kokią įtaką joms daro žvejai mėgėjai bei dažnai griežtinamos mėgėjų žvejybos taisykles.
Šiuo metu draudimas paimti dideles žuvis taikomas vandens telkiniuose, kur didelių žuvų padėtis tikrai bloga ir atlikti tyrimai nerodo žuvų išteklių būklės gerėjimo tendencijų. Nepritariantys naujam draudimui žvejai mano, jog efektyvesnė jau esamų draudimų kontrolė, pastangos žuvų išteklių atkūrimui, atneštų geresnių rezultatų ir nevaržytų žvejų mėgėjų naujais ribojimais. Tad priešprieša tarp atskirų žvejų mėgėjų grupių ir asociacijų - akivaizdi. Apie tai diskutuojama viešoje erdvėje ir Mėgėjų žvejybos taryboje (MŽT).
Socialiniuose tinkluose pastebime, kaip pažangiais save laikantys, žuvis paleidžiantys, žvejai gėdina, pagal mėgėjų žvejybos taisykles daugiau ar didesnių žuvų, sugavusius. Kol kas, kaip elgtis su teisėtai sugautu laimikiu, kiekvienas meškeriotojas sprendžia pats. Jis gali paįvairinti pietų stalą, arba, žuvis paleidęs, ieško jų parduotuvėje ar prekyvietėje.
Supratus, kad žvejybos draudimo trečdalyje vandens telkinių idėja per daug griežta ir skubota nuslopo, o didelių žuvų apsaugos siūlymas niekur nedingo. Asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovai, pasitarę su kitais idėjai pritariančias žvejais, pateikė Mėgėjų žvejybos tarybai tokį siūlymą, kurį įgyvendinus ne tik mažas, bet ir per dideles žuvis būtų privaloma paleisti.
Siūlomi žuvų dydžio apribojimai
Pagal pernai gruodį vykusiame tarybos posėdyje pateiktą siūlymą, paimti būtų leidžiama:
- Lydekas: nuo 50 iki 80 cm
- Sterkus: nuo 50 iki 65 cm
- Šamus: nuo 75 iki 120 cm
- Ešerius: nuo 15 iki 30 cm
- Kiršlius: nuo 30 iki 37 cm
- Salačius: nuo 50 iki 70 cm
Taip pat pagal pasiūlymą būtų privaloma paleisti visus sugautus marguosius upėtakius, ūsorius, lašišas ir šlakius. Papildomai siūlyta įvesti leidžiamų paimti ešerių skaičiaus limitą - 15 vnt.
Žvejyba paleidžiant žuvis yra gana populiari. Pagal žvejų mėgėjų apklausos duomenis, pateiktus Aplinkos ministerijos užsakytoje Vidaus vandenų studijoje (2020 m.), 38 proc. apklaustų žvejų propaguoja žuvų paleidimą, 49 proc. vartoja žuvis maistui, 11 proc. dovanoja ir 2 proc. parduoda.
Tad paleidžiančiųjų žuvis žvejų skaičius gana nemažas, nors iš apklausos duomenų nėra aišku, ar jie paleidžia visas ar tik tas žuvis, kurių menkesnė kulinarinė vertė ir nemalonus jų dorojimas. Nepaisant to, galima teigti, kad nemažai sugautų žuvų sugrįžta atgal į vandens telkinius.
Iki šiol toks savanoriškas žuvų paleidimas buvo skatinamas, o prievolė paleisti tik mažas, dar nespėjusias išneršti žuvis, įteisinta atsižvelgiant į moksliniais tyrimais pagrįstą jų brandos amžių. Be to, reglamentavimo priemonės taikytos specializuotai, konkretiems vandens telkiniams, atsižvelgiant į juose gyvenančias žuvis ir jų biologiją.
Įvedus draudimą paimti dideles žuvis, už tokį pažeidimą grėstų administracinė atsakomybė ir būtų skaičiuojama žala gamtai.
Mėgėjų žvejybos leidimų kainos
Būtinybė keisti nuo 2012 m. galiojančias mėgėjų žvejybos leidimų kainas pirmą kartą aptarta 2023 m. balandžio 14 d. Aplinkos ministerijoje organizuotoje konferencijoje „Mėgėjų žvejyba - pasiekimai ir ateitis“.
Nuo šių metų sausio 1 d., Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams įsigaliojus, nustatytos didesnės mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už žvejo mėgėjo bilietą, suteikianti teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, už metinį bilietą dabar mokama 30 Eur (buvo 14 Eur), mėnesinį - 10 Eur (buvo 5 Eur), dviejų parų trukmės - 3 Eur (buvo 1,4 Eur). Tad bilietų kainos padidėjo dvigubai.
Lygiai tiek pat (30 Eur metams, 10 Eur mėnesiui ir 3 Eur dviem paroms) kainuoja ir leidimai žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose. Taip yra todėl, kad lėšas už žvejybos leidimus renka vandens telkinių nuomininkai, kiekvienas už savo nuomojamą vandens telkinį.
Meškeriotojų manymu, Mėgėjų žvejybos įstatyme įteisintas ir ne visai pavykęs reguliavimas, nes siekiant sudaryti galimybę pigiau žvejoti tiems, kas paleidžia sugautas žuvis, įteisinta dar viena nauja žvejybos leidimo rūšis - leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautų žuvų. Tokio leidimo kaina mėnesiui - 10 Eur, metams - 25 Eur.
Idėja nebloga, tačiau svarstant įstatymo projektą ir sumažinus planuotą įprasto žvejo mėgėjo bilieto kainą nuo 50 Eur iki 30 Eur metams ir nuo 15 Eur iki 10 Eur mėnesiui, neatsižvelgta, kad liko nepakeista nuostata dėl pigesnių leidimų, nesuteikiančių teisės paimti sugautas žuvis, todėl dabar abiejų rūšių mėnesiniai leidimai kainuoja po 10 Eur, o metinis leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuoja tik 5 Eur pigiau už įprastą žvejo mėgėjo bilietą.
Dėl to gali nutikti, kad bus žvejų, kurie per neapsižiūrėjimą įsigis ne tos rūšies leidimą.
Vandens telkinių nuomos sąlygos
Neretai žvejams kyla klausimų, kodėl privatūs asmenys - vandens telkinių nuomininkai turi teisę organizuoti mėgėjų žvejybą ir rinkti už ją lėšas, juk paprasčiau būtų visur žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą?
Pirmiausia, ne visus vandens telkinius galima išsinuomoti. Didžiausi, rekreacijai svarbūs vandens telkiniai yra nenuomojami, jie įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nenuomojamų vandens telkinių sąrašą. Likusius vandens telkinius galima išsinuomoti, tačiau nuoma yra ne vien lėšų rinkimas už žvejybos leidimus, tai kartu ir nemaža atsakomybė.
Vandens telkinių nuomininkai įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, kuris pirmą sykį nustatomas aukciono būdu ir gali būti labai įvairaus dydžio, priklausomai nuo to, ar yra daug norinčių vandens telkinį nuomotis asmenų (aukcioną laimi didžiausią nuomos mokestį pasiūlęs dalyvis). Jei nuomininkas 10 metų laikėsi įsipareigojimų ir pažeidimų nepadarė, jis įgyja teisę toliau nuomotis vandens telkinį be aukciono.
Priėmus sprendimą išnuomoti vandens telkinį, asmuo, kuriam priimtas sprendimas, įsipareigoja vandens telkinį įžuvinti pagal 10 metų (visą nuomos laikotarpį) galiojantį žuvų įveisimo planą. Nuomininkai privalo organizuoti vandens telkiniuose mokslinius tyrimus, kurie reikalingi norint įvertinti, kaip keičiasi vandens telkinio žuvų ištekliai, pasirinkti tinkamiausią žuvų atkūrimo planą. Nuo praėjusių metų sudaryta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims sužinoti informaciją apie planuojamus ir atliktus įžuvinimus ir juose dalyvauti, nes informacija pateikiama likus kelioms dienoms iki suplanuoto įžuvinimo datos. Informacija teikiama ne tik apie žuvų įveisimą išnuomotuose vandens telkiniuose, bet ir valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie įžuvinami valstybės lėšomis.
Leidimai naudoti žvejybos plotus (leidimai, suteikiantys teisę nuomotis vandens telkinius) pradėti išduoti 2013 metais. Kadangi vandens telkiniai yra išnuomojami 10 metų laikotarpiui, pernai daugelyje jų nuoma baigėsi, netrukus kai kurie iš jų vėl buvo išnuomoti.
Pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. didesnių kaip 1 ha ežerų ir tvenkinių. Nuo 2013 m. iki 2023 m. pabaigos 758 vandens telkiniai buvo išnuomoti, o šiuo metu tokių vandens telkinių yra 561.
Žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę žvejoti vandens telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Limituota žvejyba gali būti organizuojama tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose. Kortelių kainos žvejybai neišnuomotuose vandens telkiniuose nuo šių metų taip pat padidėjo: parą galiojančios kortelės dabar kainuoja 5 Eur (buvo 2,5 Eur), savaitę galiojančios - 15 Eur (buvo 8 Eur), mėnesį - 30 Eur (buvo 14 Eur).
Nuo vasario 9 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose naikinamos (nuo 2013 m. egzistavusios) limituotos žvejybos sąlygos. Jos reiškė, kad žvejyba buvo ribojama griežčiau, nei leido Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.
Mėgėjų žvejybos įstatymas numato, kad limituota žvejyba - tai saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama, arba žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką.
Panaikinus limituotos žvejybos sąlygas Nemuno deltoje galioja įprasta mėgėjų žvejybos tvarka, leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, per žvejybą sužvejoti 5 kg žuvų. Tiesa, išliko reikalavimas saugoti neršiančius karšius, juos ir toliau bus draudžiama žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo balandžio 20 d.
Kiti planuojami pokyčiai
Kiti pokyčiai kol kas tik projektuose. Jie 2023-12-19 viešai paskelbti svarstymui MŽT posėdyje. Jame Aplinkos ministerijos atstovai pristatė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą.
Taisyklių pakeitimo projekte numatoma atsisakyti draudimo nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejoti nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti MŽT siūlymą atsisakyti išimčių, koreguojančių žvejybos draudimų pradžios ir pabaigos datas šventinėmis dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimai negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.
Žvejus mėgėjus džiugina Aplinkos ministerijos finansuojami ir vykdomi žvejams mėgėjams svarbūs žuvivaisos ir žuvų mokslinių tyrimų projektai. 2024 m. žuvų įveisimui skirta 250,4 tūkst. Eur. Kuršių marioms tyrinėti skirta 19, 8 tūkst. Eur, ežerų tyrimams - 70 tūkst. Taip pat 28,4 tūkst. Eur skirta „rekomendacijų dėl mėgėjų žvejybos reglamentavimo priemonių nustatymo parengimui“.
Draudimas paimti dideles lydekas ir sterkus jau yra nustatytas vandens telkiniuose, kurių ekologinę būklę norima pagerinti. Todėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse numatyta, kad draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm ir didesnes nei 90 cm lydekas ir sterkus Alytaus r. Alovės ežere, Telšių r. Biržulio ir Lūksto ežeruose, Elektrėnų sav. Ilgės ežere, Molėtų r. Ilmėdo ir Kiemento ežeruose, Kaišiadorių r. Kalvių ir Švenčiaus ežeruose, Skuodo r. Mosėdžio I tvenkinyje, Alytaus r. Neveiglo ežere, Šilalės r. Paršežerio ežere, Vilniaus r. Riešės ir Širvio ežeruose, Švenčionių r. Švento ežere, Lazdijų r. Veisiejo ežere.
Labai panašios žvejybos sąlygos nustatytos ir ežeruose, kuriuose organizuojama plėšriųjų žuvų limituota žvejyba: tai Zarasų r. ežeras Auslas, Trakų r. Didžiulis, Alytaus r. Gudelių ežeras, Molėtų r. ežeras Kertuojai, Varėnos r. Nedzingis, Lazdijų r. Seirijis, Molėtų r. Vastapas, Kaišiadorių r. Žaslių ežeras, Molėtų r. Žvernas. Šiuose ežeruose žvejoti leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 lydeką, ne mažesnę kaip 65 cm ir ne didesnę kaip 90 cm, ir 1 sterką, ne mažesnį kaip 60 cm ir ne didesnį kaip 80 cm. Tikslas - išsaugoti gausesnę plėšriųjų žuvų populiaciją, dideles žuvis, kurios suteiktų malonumo spiningautojams.
Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtame derinimui Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekte numatoma, kad reikės paleisti didesnius kaip 30 cm ešerius, didesnes kaip 80 cm lydekas, didesnius kaip 65 cm sterkus ir visus marguosius upėtakius. Sterkų apatinė riba padidinama nuo 45 cm iki 50 cm. Šis Aplinkos ministerijos akibrokštas MŽT nariams ir daugumos meškeriotojų nuomonei sudrumstė ramybę.
Patarimai, kaip pasirinkti tinkamą žvejybos vietą
Ežerų nuoma: nuo idėjos iki verslo
Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų. Euras už hektarą.
Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų.
Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos.
Per pastaruosius 3-4 metus ežerų nuomotojų įvaizdis ir jų savivertė labai pasikeitė. Anksčiau ežerą išsinuomoję žmonės jausdavosi kunigaikštukais. Tačiau 2013-aisiais daug kas pasikeitė. Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų.
„Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.
Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT).
Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi. Tačiau meluoja ir tie nuomotojai, kurie tikina vandens telkinius išsinuomojantys tik iš idėjos, o ne dėl pinigų ar kitų tikslų.
2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ žino, kaip tai daryti. Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis.
Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai?
„Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi. Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja.
Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų. Žvejų verslininkų pranašystės, kad jų naudotus ežerus užkariaus smulkios ir menkavertės žuvys, nepasitvirtino.
Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas: Ežerai - visų nuosavybė. Nori nuomoti, tai sudaryk sąlygas jame žvejoti žvejams mėgėjams, nesugebi ar nenori - traukis.