Ką daryti, jei užpylė kaimynai: žingsnis po žingsnio instrukcija

Daugiabučių namų gyventojams gana dažna problema - buto užliejimas. Tai gali įvykti ne tik dėl kaimynų kaltės, bet ir dėl prakiurusio stogo ar trūkusio vamzdžio. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei jus užpylė kaimynai, kaip įvertinti žalą ir kokios yra galimybės gauti kompensaciją.

Pirmas ir esminis patarimas: nenuleiskite rankų. Nevertėtų gaišti laiko svarstymams, kas dėl ko kaltas ar nekaltas. Svarbiausia - nedelsiant imtis veiksmų.

Kaip elgtis iškart po užliejimo?

Pastebėjus, kad užliejo jūsų butą, pirmiausia pasirūpinkite, kad vanduo nustotų tekėti. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.

Svarbu:

• Išjunkite elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo. Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute.
• Surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą.
• Nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Naudokite gerai sugeriančius audinius arba specialius skysčių siurblius.
• Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
• Praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.
• Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą.

Jei trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, rekomenduojama turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Žalos fiksavimas

Žalos fiksavimas yra labai svarbus etapas, siekiant gauti kompensaciją. Štai ką reikėtų daryti:

1. Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala.
2. Pasikvieskite antstolį. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią.
3. Atlikite drėgmės matavimus. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
4. Įvertinkite elektros instaliaciją. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.
5. Išsikvieskite defektų matavimo specialistą. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.

Mūsų žalų ekspertai užliejimo padarytą žalą įvertina, kai drėgmės nebelieka, bet akivaizdžiai matosi nelaimės padariniai. Todėl, kai skubate gelbėti užlietą turtą, apie įvykį mums galite pranešti ir šiek tiek vėliau - per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos registruokite patirtą žalą savitarnoje.

Kaip gauti kompensaciją už užlietą butą?

Yra kelios galimybės gauti kompensaciją už užlietą butą:

• Draudimas. Jeigu esate apsidraudę savo turtą, kreipkitės į draudimo kompaniją. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
• Geranoriškas susitarimas su kaimynu. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai.
• Kreipimasis į teismą. Jeigu kaimynas nesutinka atlyginti žalos geranoriškai, jį galima paduoti į teismą. Paprastai tokios bylos yra visada laimimos - kaltininkai padengia ne tik butui padarytą žalą, bet ir bylinėjimuisi skirtas išlaidas.

Svarbu: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Taigi, kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai? Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose.

Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.

Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje.

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti.

Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį.

Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Kaip prisiteisti didesnę sumą?

Dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakoja:

„Pats esu gynęs klientę nuo draudimo kompanijos. Mano klientė buvo kaltininkė. Draudimo kompanija aklai išmokėjo nukentėjusiajam pagal jo prašymus pinigus ir tą pačią sumą teisėsi iš mano klientės. Aš gyniau ją, kad negali būti ir tas baldas tiek vertas, ir ta žala išvis ne nuo to užliejimo, o nuo kažko kito yra ir pan. Tai labai tą sumą sumažino teismas, gal 40 proc.“

Jis pridūrė, kad ta suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą.

Drėgmės šalinimas po užliejimo

Kuo ilgiau laukiama, tuo drėgmės daroma žala Jūsų būstui bus didesnė. Apie pelėsio žalą net neverta kalbėti. Jis yra labiausiai pavojingas vaikams bei senyvo amžiaus asmenims. Kovoti su juo yra būtina visais atvejais.

Optimali drėgmė patalpose turi būti nuo 40 iki 55 procentų. Užliejus būstą ji dažniausiai pakyla net iki 90 procentų, kartais ir daugiau.

Bene pats geriausias ir svarbiausia greičiausias drėgmės šalinimo būdas yra pramoniniai (statybiniai) drėgmės surinkėjai. Svarbiausia, kad jie padeda veikti iš karto, labai efektyviai, tad jau po pirmos valandos bus matomas kur kas mažesnis oro drėgnumas.

Jeigu esate sudaręs sutartį su draudimu, drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas jums atlygins draudimas. Jeigu neturite draudimo - tuomet nuomos paslaugas turėtų atlyginti asmuo, kuris užliejo Jūsų butą. Taigi, jums tai galiausiai nieko nekainuos.

Labai dažnai po užlieji reikia keisti grindis. Visgi, jeigu to nedarysite, nuimkite plintusus. Taip pat dėl oro cirkuliacijos bus tinkamai išdžiovinama drėgmė po laminatu arba parketu.

Jeigu namuose yra kilimine danga - drėgmės surinkėjas gan greitai ja visa išsausins.

Galiausiai, baigus darbus verta patikrinti - ar patalpos tikrai gerai išsausinamos. Patikrai rekomenduojame nuomotis sausintuvus, kurie patikrins santykinę oro drėgmę.

Kaip atsikratyti pelėsio po potvynio garantuotai - 4 paprasti žingsniai

DĖMESIO!!! Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose.

Civilinė atsakomybė

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija - reikalavimu atlyginti žalą - tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką.

Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas. Tuo atveju, kai reiškiant pretenziją dėl užpylimo padaryti buto apgadinimai jau yra ištaisyti, kartu su pretenzija reikia pateikti buto apgadinimų ištaisymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pvz. statybų bendrovės išrašytą sąskaitą už atliktus remonto darbus, remontui skirtų medžiagų ir priemonių įsigijimo dokumentus - čekius).

Kartu su pretenzija taip pat reikėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas (pvz. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, buto įsigijimo ar kitus dokumentus).

Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Patarimai perkant būstą

Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.

Santechnikos avarijos metai iš metų yra vienos dažniausių, dėl kurių į namo administratorių kreipiasi daugiabučių namų gyventojai. Pasak D. Kaminsko, įvykus avarijai tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas.

Taigi laiku ne vietoje pradėjęs tekėti vanduo nėra pastebimas. Jo skaičiavimu, avarinės tarnybai greitai patekti į butą ir sklandžiai lokalizuoti avariją pavyksta apie 70-80 proc. visų atvejų.

Ko imtis, kad atostogų nesudrumstų skambutis iš avarinės tarnybos, negalinčios patekti į jūsų butą, kuriame įvyko avarija? Taip pat verta pasidomėti ar namą administruojančios įmonės turimas jūsų kontaktas nėra pasenęs ir jį atnaujinti. Kaip tą padaryti?

Prevenciškai, bent du kartus per metus, vandens ventilius reikėtų pramankštinti juos uždarant ir vėl atidarant ir taip užtikrinti, kad esant poreikiui gyventojui pavyks tinkamai užsukti vandenį.

Nors vamzdynai daugiabučių butuose privalo būti atviri, toli gražu nedažnas gyventojas laikosi šios taisyklės. Atviras priėjimas prie vamzdyno (estetikos sumetimais vamzdžius įprasta paslėpti vonios spintelėse) padėtų išvengti ne tik didesnių nuostolių remonto atveju. Didesnių avarijų iš viso nekiltų, jei gyventojai pastebėtų po truputį besisunkiantį vandenį.

Tikimės, kad šis straipsnis padės Jums tinkamai reaguoti į užliejimo situaciją ir apsaugoti savo turtą.

tags: #nuomotojai #uzpyle #kaimynus