Namų ūkiai Lietuvoje: statistikos apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgiama namų ūkių situacija Lietuvoje remiantis statistikos duomenimis. Aptariamas namų ūkių skaičius, jų dydis, pajamos, vartojimas ir skurdo rizikos lygis.

Lietuvos regionų žemėlapis

Namų ūkių skaičius ir dydis

Remiantis 2021 metais vykdyto surašymo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 1,22 mln. namų ūkių, o juose gyveno 2,79 mln. žmonių. 2011-aisiais šie skaičiai atitinkamai siekė 1,27 mln. ir 3,19 milijono.

„Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste - atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime - nuo 2,52 iki 2,41 asmens“, - nurodo statistikai.

Dvidešimtyje savivaldybių vidutinis namų ūkio dydis buvo didesnis nei šalies vidurkis. Didžiausi namų ūkiai - Vilniaus (2,71), Klaipėdos (2,66) ir Kauno (2,62) rajonų savivaldybėse. Mažiausi namų ūkiai - Visagino sav. (2,02), Ignalinos (2,05), Anykščių (2,08) ir Rokiškio (2,09) rajonų savivaldybėse.

Daugiau nei trečdalyje namų ūkių - 35,2 proc. - gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį išaugo - 2011 metais ji siekė 31,7 procento. Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė. Iš esmės nepasikeitė ir didžiausių namų ūkių dalis.

Daugiau nei trečdalį - 35,5 proc. - vieno asmens namų ūkių sudarė 70 metų ir vyresni gyventojai.

Per dešimtmetį padidėjo šeimų, auginančių du ir tris vaikus, dalis. Surašymo duomenimis, 53,5 proc. šeimų augino po vieną vaiką, 37,6 proc. - po du, 8,9 proc. šeimų - po tris ir daugiau vaikų. 2011 metais atitinkamai - 58,2, 33,7 ir 8,1 procento.

Palyginti su 2011 metų surašymo duomenimis, per dešimtmetį esminių vyrų ir moterų santuokinės padėties pokyčių nėra - kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs.

Namų ūkių pajamos ir vartojimas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 disponuojamosios pajamos (piniginės ir natūrinės), tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, buvo 487,4 euro, mieste - 519,5 euro (didžiuosiuose miestuose - 584 eurai), kaime - 421,8 euro.

2019 vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,17 asmens (mieste - 2,18, kaime - 2,14). Vieno asmens namų ūkiai sudarė 38,3 % visų namų ūkių, šeimos su vaikais - 29,1 %, namų ūkiai be vaikų - 32,6 %.

Aprašant namų ūkių pajamas ir vartojimą išskiriamos trys tyrimų kryptys: pajamų lygis, sandara ir raida; vartojimo lygis, sandara ir raida; pajamų ir vartojimo pasiskirstymas.

Namų ūkių pajamos ir vartojimas apibūdinami natūriniais, sąlyginiais natūriniais ir (siekiant apibendrinti) vertiniais matais.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi - mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas.

Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima. Petraitė su Petraičiu gyvena senos statybos daugiabutyje su dviem mažamečiais vaikais ir kartu laikinai apsistojusiu bedarbiu Petraitės broliu. Abu Petraičiai darbus turi ir gauna vidutinį darbo užmokestį. Vadinasi, bendros šeimos pajamos per mėnesį metų pabaigoje sudarė maždaug 1,2 tūkst. eurų arba 94 eurais daugiau negu pernai.

Optimistines Petraičių nuotaikas palaiko tikėjimas, kad ir kitąmet atlyginimai Lietuvoje augs, o augimas nebus mažesnis nei šiemet. Vidutinis darbo užmokestis šiais metais didėjo beveik 8 procentais. Tikėtina, kad atlyginimai ir toliau kils, bet nebe taip sparčiai ir ne visiems. Prielaidas augimui kitąmet sudarys didėjantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Kita Petraičių optimizmo priežastis - stiprėjanti viltis, kad Petraitės brolis pagaliau ras darbą ir išsikraustys iš jų buto. Jų viltis nėra iš piršto laužta, nes per šiuos metus šalyje išties sparčiai mažėjo nedarbo lygis ir dirbančiųjų skaičius padidėjo daugiau nei 25 tūkstančiais. Tiesa, pozityvi tendencija turi ir tamsiąją pusę - bedarbių gretas retino ne vien naujų darbo vietų kūrimas, bet ir tebesitęsianti aktyvi gyventojų emigracija.

Turimos finansinės atsargos - dar viena priežastis Petraičių šeimai jaustis labiau užtikrintai dėl ateities. Lietuvos namų ūkių einamosiose sąskaitose ir indėliuose kaupiamos santaupos per metus padidėjo 5,6 procento. Jei Petraičiai vadovaujasi 10 proc. taisykle ir tokią dalį savo pajamų kas mėnesį atideda taupymui, vadinasi, šiemet jiems pavyko sutaupyti beveik 1,5 tūkst. eurų (palyginimui, pernai metais šeimos sutaupyta suma siekė kiek daugiau nei 1,3 tūkst.

Kita vertus, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities gyventojus skatina ir kiek plačiau atverti pinigines. Remiantis statistika, vienas Lietuvos namų ūkis, taip pat ir Petraičiai, šiemet kas mėnesį vartojimui išleido maždaug 96 eurais daugiau nei pernai. Infliacija šalyje išsilaikė neįprastai žema, todėl galime daryti prielaidą, kad gyventojai buvo linkę įsigyti didesnės vertės pirkinius ar daugiau lėšų skirti kasdieniams poreikiams.

Ar tokios optimistinės Lietuvos namų ūkių nuotaikos išsilaikys ir ateinančiais metais? Greičiausiai taip, tačiau visiškai atsipalaiduoti neturėtume. Nors darbo užmokestis augs ir kitąmet, tačiau šalies ekonomistai prognozuoja, kad sulauksime infliacijos. Skaičiuojama, kad kitais metais ji bus trigubai didesnė nei šiemet ir gali siekti 3 procentus. Infliacijos augimui įtakos turės brangstančios paslaugos ir augančios žaliavų kainos, kurios pabrangins daugelį vartojimo prekių. Tad nors ir baigiame metus optimistiškai, neskubėkime ištuštinti savo finansinių rezervų. Visada po kojomis jausti tvirtą finansinį pagrindą - to norėtųsi palinkėti visoms Lietuvos šeimoms Naujųjų metų proga.

Skurdo rizikos riba

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 eurai - namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Už skurdo ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gavo 20,6 % Lietuvos gyventojų.

2020 skurdo rizikos riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Namų ūkių tyrimų metodika

Duomenys apie namų ūkius gaunami tyrimais, kurių pagrindas - imties metodas. Imties vienetas yra namų ūkis, imties kriterijus - namų ūkio (šeimos) dydis ir jo tolygus išsidėstymas teritoriniame vienete.

Atliekant namų ūkių tyrimus pagal specialias anketas apklausiami gyventojai. Europos šalyse tokie tyrimai atliekami asmeninės ar telefoninės apklausos, savistabos, tiesioginio stebėjimo būdais, atitinkančiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat reikalavimus.

Lietuvos statistikos departamentas namų ūkių biudžetų tyrimus atlieka nuo 1996.

Namų ūkiai suskirstomi į grupes. Kiekvienos grupės imties dydis turi būti proporcingas gyventojų skaičiui.

Skiriamos šios namų ūkių pagrindinės socialinės ekonominės grupės:

• samdomi darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo valstybiniame ar privačiame sektoriuje),
• dirbantys sau,
• darbdaviai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš nuosavo verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos),
• žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš asmeninio žemės ūkio),
• pensininkai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš pensijos),
• kiti (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš įvairių pašalpų, stipendijų, alimentų, turto, laimėjimų, draudimų ir kito).

Imtis formuojama taikant nevienodus metodus. Pvz., penkiuose didžiuosiuose miestuose taikomas vieno etapo paprastosios atsitiktinės imties būdas. Namų ūkiai atrenkami iš Gyventojų registro.

Skurdo rizikos riba Lietuvoje 2010-2021 m.

Žemiau pateikta lentelė, kurioje apibendrinamos vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2016 metais.

Pastaba: Lentelės duomenys nėra pilnai pateikti dėl informacijos trūkumo.

tags: #nuosavu #namu #skaicius