Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Nuosavybės teisės apsaugos principas yra vienas bet kurios valstybės ir jos jurisdikcijoje esančių asmens teisių ir laisvių garantų, todėl neišvengiamai buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmenims garantuojamų teisių ir laisvių sąrašą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija jau dešimt metų 23 straipsnio normomis, sudarančiomis vientisą visumą, nustato tris pagrindines taisykles, kuriomis valstybė yra įpareigota laiduoti nuosavybės teisės absoliutų neliečiamumą ir apsaugą įstatymais.
Konstitucinio Teismo Pozicija
Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad nuosavybės neliečiamybės principas turi būti įgyvendinamas ne gramatiškai, o sistemiškai aiškinant Konstituciją, nes negali būti įgyvendinamas atsietas nuo pagarbos kitoms žmogaus teisėms ir laisvėms ir įstatymų laikymosi principų. Socialinės filosofijos įtaka taip pat lėmė absoliučios nuosavybės teisės koncepcijos atsisakymą.
Atsižvelgiant į šias tendencijas svarbu nustatyti nuosavybės teisės apribojimo galimybes, visų pirma teisinius pagrindus bei kriterijus, taip pat valstybės galimybių nustatyti nuosavybės teisės apribojimus ribas. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išdėstęs tik apribojimų principus, tačiau visiškai nėra nagrinėjęs konceptualių dalykų, tokių kaip nuosavybės teisės sąvoka, jos turinys, apribojimų formos, kurios tam tikrais atvejais gali lemti de facto nusavinimą, ir kitų klausimų, darančių įtaką asmenų teisių ir interesų gynimo priemonėms ir būdams pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Kartu Konstitucinis Teismas vis dar visapusiškai neįvertina tarptautinių sutarčių įtakos konstitucinei nuosavybės teisės apsaugai. Todėl šiame straipsnyje siekiama glaustai pateikti Konstitucinio teismo poziciją nuosavybės teisės apribojimų legitimumo klausimu, gretinant juos su vienos iš efektyviausių regioninės tarptautinės sutarties žmogaus teisių gynimo srityje - 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo praktikos suformuluotais nuosavybės teisės ribojimo principais.
Seimo Darbo Tvarka
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Seimo narys netenka Seimo nario mandato.
Seimo kontrolieriai tiria pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejus. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas.
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas valstybės biudžetas, nustato įstatymas. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.
Prezidento Įgaliojimai
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus. Respublikos Prezidentas renka rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Teismų Sistema
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Asmuo gali kreiptis į teismą, jei mano, kad buvo pažeistos jo teisės. Valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik tuo atveju, jei asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Santuoka ir Šeima
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį.
Sveikatos Priežiūra
Valstybė teikia nemokamas medicinos paslaugas žmogui susirgus.
Švietimas
Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.
Savivalda
Savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.
Valstybės Gynyba
Už valstybės gynybą atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Gynybos tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Į Gynybos tarybą įeina Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Kariuomenės vadas skiriamas Respublikos Prezidento.
Nepaprastoji Padėtis ir Karo Padėtis
Karo atveju turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. Seimas gali įvesti nepaprastąją padėtį.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas | 1990 m. |
| Pleibiscitas dėl nepriklausomybės | 1991 m. vasario 11 d. |
| Konstitucijos priėmimas | 1992 m. spalio 25 d. |
tags: #nuosavybe #yra #sventa #ir #nelieciama