Rinkos ekonomika - tai ekonominė sistema, kurioje rinka yra pagrindinis mechanizmas, reguliuojantis visuomenės ekonominius santykius. Rinkos ekonomika grindžiama visų gamintojų ir vartotojų ekonominių sprendimų ir veiksmų laisvės, konkurencijos, gamybos priemonių nuosavybės formų įvairovės, stichiško rinkos kainų nusistatymo pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius, savanoriškų sutartinių santykių tarp ūkio subjektų principais.
Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė. Privačios nuosavybės teise Lietuvoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia Respublikos įstatymai. Kiekvienas laisvas žmogus gali turėti turto savo šalyje, o taip pat ir užsienyje. Turtas gali būti kilnojamas ir nekilnojamas.
Privati nuosavybė yra būtina, kad bet kurios šalies ekonomikos sistema sėkmingai veiktų. Teisė turėti nuosavybę, ja mainytis ir gauti pelno skatina asmenis ir verslo įmones išmintingai naudoti savo išteklius.
Nuosavybė apibrėžia savininko valią bei teises, susijusias su konkretaus turto valdymu, naudojimusi ir disponavimu. Turto valdymas reiškia įstatymų įtvirtintą faktinę galimybę turėti turtą savo žinioje ir fiziškai ar ūkiškai jį veikti. Tuo tarpu naudojimasis suprantamas kaip įstatymų įtvirtinta galimybė vertingąsias turto savybes pritaikyti savo nuožiūra ir kartu gauti naudą (pajamas). Disponavimas turtu suteikia galimybę savininkui savo nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, faktinį jo likimą.
Pagal visuomenės kontrolės pobūdį nuosavybė gali būti privati ir valstybinė (bendroji). Valstybės konstitucija gina piliečių teisę į nuosavybę.
Žodis kapitalizmas dažnai vartojamas kaip “rinkos ekonomikos” sinonimas. Kapitalistinėje ekonomikoje gamybos ištekliai yra privati nuosavybė. Socializmas yra ekonomikos sistema, kurioje pagrindinių gamybos išteklių savininkė yra valstybė.
19 a. įsigalėjus kapitalizmui rinkos ekonomika tapo vyraujančia ūkio organizavimo forma visame pasaulyje, bet 20 a. atsiradus jos alternatyvai planinei ekonomikai socialistinėse šalyse ekonomistai ir visuomenė nuolat ginčijasi, kuri iš šių ekonominių sistemų yra geresnė.
Rinkos ekonomikos privalumai, palyginti su planine ekonomika:
- Rinkos ekonomika yra lankstesnė, greičiau reaguoja į aplinkos pokyčius, joje gaminama daugiau ir geresnės kokybės prekių ir paslaugų.
- Visiems gyventojams ir įmonėms garantuojama ekonominės iniciatyvos ir pasirinkimo laisvė.
- Konkurencijos mechanizmas efektyviau nei centralizuotas planavimas paskirsto ekonominius išteklius.
Rinkos ekonomikos trūkumai:
- Privatūs subjektai nesugeba spręsti makroekonominių, socialinių, ekologinių, regioninių problemų.
- Pajamų paskirstymas pagal konkurencijos rezultatus didina socialinę nelygybę.
- Didėja gamybos monopolizacijos grėsmė.
- Rinkos ekonomikos plėtra yra netolygi ir cikliška, ją periodiškai nutraukia ekonominės krizės.
10 ekonomikos principų (Gregory Mankiw) | Verslo profesoriaus knyga
Socialinė Ekonomika
Socialinė ekonomika žengia į Lietuvą! Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse. Socialinė ekonomika apima milžinišką socialinę rinką ir sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP. Socialinė ekonomika pasaulyje veikia beveik nepatirdama krizių ir tvirtais žingsniais ateina į Lietuvą.
Socialinės ekonomikos paplitimas pasaulyje
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė.
Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) Europoje veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip: kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas), asociacijas ir fondus, socialines įmones. Be paminėtų subjektų socialinės ekonomikos (SE) ekosistemai taip pat gali būti priskiriamos šią ekonomiką įgalinančios organizacijos - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai ir kt., tame tarpe ir kai kurios NVO, nefinansuojamos iš vyriausybinių projektų, bet veikiančios pagal žemiau išvardintus SE chartijos principus:
- Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos chartijos principus;
- socialinių inovacijų principus;
- puoselėjančios socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes.
Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas.
Pasaulio valstybėse, kuriose dar nėra pilnai išvystyta socialinė ekonomika (SE), kaip taisyklė, pirmuosius jos žingsnius paprastai padeda žengti socialinis verslas (paprastai, tai kooperatyvai, socialinės įmonės ir SE įgalinančios NVO ). Tokiu būdu ES susiformavo tokia nauja tradicija, kad neatsiejama socialinės ekonomikos rinkos dalimi taip pat tapo ir joje kartu veikiantis socialinis verslas siekiantis kokiu tai laisvai pasirinktu būdu pasitarnauti visuomenei.
Socialinis verslas pats sprendžia kokia socialinė veikla organizacijoje bus vykdoma ir tik tai įgyvendina. Socialiniam verslui yra būdinga uždara vidinė narystė. Socialinės ekonomikos rinka per savo infrastruktūrą socialinį verslą apjungia su kitomis socialinės ekonomikos organizacijomis todėl yra reikalinga išorinė demokratinė kontrolė.
Socialinė ekonomika labiausiai veikia per jos puoselėjamus ryšius ir yra kolegiali. Socialinės ekonomikos išskirtiniai bruožai yra tai, kad ji vienija įvairių šalių visuomenes išpildydama socialinius tikslus, sušvelnina ekonomines krizes bei efektyviai skatina ES socialinius ekonominius ryšius. Socialinė ekonomika neprekiauja žmogiškais ištekliais ir jų gebėjimais, bet šviečia, moko ir ruošia visuomenę sąmoningam gyvenimui. Socialinė ekonomika viską valdo ne kapitalu, bet saugumu, patikimumu ir užsitarnautais reitingais.
Socialinė ekonomika veikia pagal visai kitus principus negu viešoji ar liberalioji rinkos ekonomikos. Pagrindinis socialinės ekonomikos veiklos principas yra socialinė atsakomybė. Tuo tikslu yra vedamas socialinės ekonomikos dalyvių registras SOCIALTOP.LT. Socialinėje ekonomikoje vartotojams, tai yra sąmoningas pirkimas, mainai, atsakingas vartojimas bei efektyvus taupymas; įmonėms ir organizacijoms, tai veikiant per įvairias vartotojų platformas, solidaraus dalinimosi ekonominio modelio pagrindu arba per tiesioginius ryšius - socialiniai ryšiai ir deklaruojami tikslai, leidimas laisvai konkuruoti savo potencialiems konkurentams, vienodų dalyvavimo sąlygų suteikimas kiekvienos ekonomikos rinkos dalyviams ir t.t.
Trys Skirtingi Finansavimo Šaltiniai
Yra trys skirtingi finansavimo šaltiniai:
- Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagrinde yra išlaikomos iš valstybės projektų ir viešųjų pirkimų.
- Socialinio verslo įmonės (SV) naudoja verslo modelius išnaudojant liberalios rinkos mechanizmą, pelno siekimą taip pat papildomai susiedamas su kokiais nors pasirinktais socialiniais tikslais ir prioritetais.
- Socialinė ekonomika (SE) naudoja socialinius modelius panaudodama socialios rinkos mechanizmą, socialinius tikslus ir žmonių apsaugą stato į pirmą vietą.
Socialinės ekonomikos pajamų šaltiniai: kooperacija, savitarpio paramos veikla, asociatyvi veikla, solidarus dalijimasis, mainai, taupymas ir fondų veikla. Naujoji SE tendencija Europoje - neįgaliųjų, jaunimo, pažeidžiamų asmenų socialinės įmonės. Socialinė ekonomika, siekdama bendruomenių ir visuomeninės naudos, taip pat veikia per įvairias rungimosi dėl vartotojų platformas, kurių pagrindas yra reitingai ir solidarus dalinimasis. Šių dienų Lietuvos aktualijos yra tos, kad valstybei siekiant įgyvendinant naująsias ES programų gaires socialinė ekonomika tampa privaloma ir Lietuvai.
Socialinės Ekonomikos Naujoji Specifika Lietuvoje
Kiekviena iš kitų dviejų išvardintų ekonomikų (liberalioji rinkos ir viešoji) taip pat turi įmonių ir organizacijų, kurios, gali būti laikomos kaip veikiančiomis socialinėje ekonomikos rinkoje - tai joje nusprendęs dalyvauti socialinius tikslus deklaruojantis verslas bei socialinius tikslus turinčios viešojo sektoriaus asociacijos (žr. žemiau, svetainė SOCIALTOP.LT). SE organizacijoms yra taikoma Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos principų chartija (žr. žemiau), o socialiniam verslui, dalyvaujančiam šioje rinkoje, ši chartija, beje, negalioja. SV tereikia veikti nepažeidžiant LR įstatymų ir laikantis šios rinkos taisyklių.
Socialinės ekonomikos naujasis modelis Lietuvoje remiasi gerosios pasaulio praktikos pavyzdžiais: apskrituoju socialinės ekonomikos stalu (Kanada); socialinės ekonomikos įstatymų projektas (Ispanija); dalinai solidaraus dalinimosi ekonominiu modeliu (Pietų Amerika) ir t.t.
Pažymėtina, kad kiekviena iš trijų aukščiau išvardintų ekonomikų aktyviai veikia per pagrindinius savo veiklos instrumentus - specializuotas biržas. Į Lietuvą naujai ateinanti socialinė ekonomika šiuo metu pradeda veikti per savąją Socialinės biržos inovaciją - VšĮ Socialinė birža.
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Idėja Lietuvai” buvo pasiūlyta mūsų VšĮ Socialinė birža socialinė inovacija. Valstybinio ir privataus kapitalo sektoriai tapo visiškai susiformavę ir gerai atstovaujami, o pilietinis sektorius sektorius iki šiol neturėjo aiškesnės apibrėžties ir kokio tai vadovaujančio centro. Mūsų organizacija tai pasiūlė įgyvendinti būtent per socialinę ekonomiką. Socialinė ekonomika (SE) - tai nauja sistemiškai veikianti ekonomika, kurioje visų trijų sektorių dėmesys kreipiamas į iškėlimą ir rūpinimąsi žmonių ar bendruomenių socialiniais poreikiais per socialinės ekonomikos ryšių organizacijas, Socialinės biržos inovaciją ir socialinį verslą.
Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje pasižymi savo naująja rinkos infrastruktūra, pasižymi socialios demokratijos principais grįstu valdymu - rato principu veikiančiu grįžtamojo ryšio principu, kai visi yra atsakingi visiems. Turime priminti, kad liberalus valdymo principas, kartais dar vadinamas piramidiniu, veikia iš viršaus į apačią. Socialinės ekonomikos infrastruktūra taip pat yra pritaikyta veikti vienoje bendrystės ekonomikoje kartu su liberaliąją (kapitalistinės rinkos) ekonomika.
Pagrindiniai socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūros veiklos įrankiai:
- Socialinės ekonomikos institutas (SEI - švietimas, registrai, veiklos formos, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST) ir kt.);
- Socialinė birža (SB - solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST);
- Socialinės ekonomikos (SE) skatinimo taryba (SEST - SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra).
Pagal visame pasaulyje priimtą skirstymą socialinė ekonomika (SE) veikia per savo ryšius, švietimą ir apima šias juridines formas: kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nutarusios viešai veikti pagal Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos (SE) principų chartiją taip pat gali būti priskirtos SE, jei yra viešai pareiškusios kokiomis sąlygomis taps SE subjektais.
Socialinė ekonomika Europoje yra labai populiari ekonomika dėl savo patikimumo, puoselėjamų pastovių ryšių ir didelio pasitikėjimo, kuris susideda iš daugelio dalių. Gerosios praktikos pavyzdžiais taip pat nenuginčijamai įrodytas socialinės ekonomikos dalyvių indėlis į pilietinės visuomenės stiprinimo procesą. Esančios arčiau piliečių, šios organizacijos geriau jaučia ir atliepia socialinius poreikius, kuria aukštos kokybės darbo vietas. Socialinė ekonomika vaidina svarbų vaidmenį vietinio regioninio lygmens vystymuisi, kviesdama ir įtraukdama socialinius partnerius strateginiam dialogui ir socialinei atsakomybei.
Strateginiam dialogui ir švietimui apie socialinę ekonomiką (SE) veikiančią per jos ryšius SE infrastruktūros organizacijos papildomai yra numačiusios „Apvalųjį socialinės ekonomikos stalą“ (ASES) bei atitinkamus mokymus. Daugiausiai komunikacijos klaidų socialinės ekonomikos požiūriu yra padaroma dėl elementarių ASES ryšių nebuvimo.
Socialinės ekonomikos modelis, pradėjęs veikti Lietuvoje, visuomenei naujai siūlo sąmoningai veikti socialiai atsakingoje socialinėje rinkoje. Priimta tvirtinti, kad ES ekonomika yra bene labiausiai socialiai atsakinga visame pasaulyje. Lietuvoje pradėjęs veikti naujasis Socilinės ekonomikos modelis šią ES privalumo kartelę iškelia dar aukščiau.
Socialinės Ekonomikos Rinkos Reikalavimai
Socialinės ekonomikos (SE) bendrieji reikalavimai: ES socialinės chartijos principai, ES socialinių inovacijų principai ir vadovavimasis socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybėmis į pirmą vietą iškeliančiomis asmens pirmenybę rinktis. Be šių išvardintų reikalavimų liberaliajai rinkos ekonomikai norinčiai praplėsti savąją rinką per socialinę ekonomiką taip pat neišvengiamai galioja: vienos bendrystės ekonomikos, socialinės ekonomikos pripažinimo; laisvanoriškas savos rinkos atvėrimo principai.
Socialinė Inovacija
Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
SI požymiai yra šie:
- Veikimas atviras - dalijamasi turimomis žiniomis.
- Tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą.
- Dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai.
- Atliepia paklausą.
- Individualaus atvejo svarba - sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.
Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos bendrojo gėrio labui. Daugelis jos novatoriškų idėjų, kaip antai etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, tapo visuotinai paplitusiomis. Apvalusis socialinės ekonomikos stalas yra skirtas sektoriams bendrai spręstų bendras problemas.
Socialinės Biržos Inovacija
Socialinė birža (toliau - SB) - tai socialinės ekonomikos rinkoje veikianti socialinės pagalbos bei teikiamos paramos birža, veikianti pagal pačios visuomenės nustatytas jai naudingas „žaidimo taisykles“. SB siekia sisteminių pokyčių tiesiogiai veikdama per vartotojų platformą bei „Solidaraus dalinimosi ekonominį modelį“ (SDEM), naudojanti vieną iš dažniausiai praktikuojamų socialiai atsakingų sprendimų - piniginių lėšų skyrimą socialiniams tikslams pasiekti. SB inovacija iš esmės įkūnija visai naują socialinį ekonominį bendrosios rinkos sisteminį požiūrį. Šios, dabar jau drįstame tarti, naujosios lietuviškos inovacijos daug metų ilgokai ieškojo daugelis pasaulio šalių Europoje, JT ir net Vatikanas.
Pirmas žingsnis, yra pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt). Antras žingsnis, tai yra pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu. Nestabiliojoje globalioje rinkoje tai yra ypač aktualu tvariai veikti nusprendusioms įmonėms, aktualu atskiroms Europos šalims ir tai tampa nauju pranašu...