Dalis ūkininkų, verslo atstovų ir gyventojų susiduria su nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiuo klausimu viskas gana aišku, nes vieni iš pagrindinių Lietuvos Konstitucijos principų yra tai, kad nuosavybė neliečiama, o iš savininko nuosavybė gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.
Žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taip pat žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Teisinis reglamentavimas
Privačios žemės paėmimą reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai, t. y. Žemės įstatymas ir specialus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kuris skirtas reglamentuoti žemės paėmimo procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, tokius kaip „Rail Baltica“, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir panašius visai Lietuvai svarbius objektus. Šis įstatymas numato pagreitintą žemės paėmimo procedūrą.
47 straipsnis:
- Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams.
- Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.
- Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar įrenginiai yra įkeisti, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimai.
- Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą - kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas.
- Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
- Teismas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį žemės savininkas ir (ar) kiti naudotojai, atsisakę sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, turi pateikti rašytinį atsiliepimą į institucijos pareiškimą.
- Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
- Priėmęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės.
- Kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
- Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys ir (ar) įrenginys žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teise, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos prašyme nurodomas ir šio statinio ir (ar) įrenginio patikėtinis - vienas iš šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, atsižvelgiant į subjekto vykdomą veiklą, nustatytą jo steigimo dokumentuose ir (ar) teisės aktuose.
- Visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių patikėtinis gali būti keičiamas, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos vadovo sprendimu perduodant visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise kitiems šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams.
Žemės paėmimo procedūra
Tokia procedūra susideda iš keleto pagrindinių etapų (pastarieji dar skaidomi į smulkesnius etapus). Dėl paskutinių etapų, t. y. įstatymas numato, kad sklypo savininkui per įstatymu nustatytą terminą savo noru nepasirašius turto perdavimo akto, visa procedūra persikelia į teismą.
Atlyginimo būdai
Antrosios procedūros atveju, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais. Šiuo antruoju minėtos procedūros atveju, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę. Atlyginimas gali būti pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu.
Taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais atlyginama žemėje esančių augalų, negauto derliaus, žemėje esančių objektų ir kt. vertė ir visi nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
Nuostolių įrodinėjimas teisme
Todėl jeigu žemės savininkas mano, kad jam skirta kompensacija apskaičiuota netinkamai, nereikėtų skubėti pasirašyti turto perdavimo akto. Pradėjus procedūrą teisme, turto savininkas turi pareigą ir teisę pateikti savo poziciją ir kartu įrodinėti visus savo realius nuostolius, patiriamus dėl žemės ir (ar) kito turto paėmimo.
Žemės savininkui turi būti atlyginta ne tik pačios paimamos žemės vertė. Todėl, jeigu žemės savininkas mano, kad jo nuostoliai buvo įvertinti neteisingai (pvz., netinkamai apskaičiuota žemės vertė, netinkamai apskaičiuotas negautas derlius ir kt.), patirtus nuostolius verta įrodinėti teisme ir apginti savo teisę į teisingą nuostolių atlyginimą.
Dėl nuostolių įrodinėjimo gali kilti daugiausia klausimų. Pavyzdžiui, įstatymas aiškiai ir konkrečiai neapibrėžia, kaip tiksliai turi būti apskaičiuotas dėl paimamo sklypo negautas derlius (už kokį laikotarpį), kaip tiksliai turi būti apskaičiuotos investicijos į sklypą (už kokį laikotarpį reikėtų skaičiuoti investuotus pinigus), už kokį laikotarpį skaičiuoti nutrauktos ekonominės veiklos (pvz., sklypo nuomos) nuostolius.
Vis dėlto net ir dabar galima vadovautis teismų išaiškinimais panašiose bylose, kurie numato, kad savininko nuostoliai turi būti atlyginti visiškai ir teisingai. Vadinasi, tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika suteikia galimybių žemės savininkui savo nuostolius įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Savininkui turi būti sudaryta galimybė savo nuostolius pagrįsti teikiant alternatyvius turto vertinimus, prašant teismo skirti ekspertizę nuostoliams įvertinti, teikiant tiesioginius įrodymus apie savo nuostolius (įrodymai apie investuotas sumas į turtą ir pan.), teikiant savo nuostolių apskaičiavimą ir kt.
Įvairių situacijų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl žemės sklypo savininkams tikslinga įsivertinti savo realius nuostolius ir dėl konkrečių klausimų pasikonsultuoti su specialistais ar teisininkais, pasitarti su turto vertintojais.
"Rail Baltica" projektas
Daug atgarsių pastaruoju metu sulaukė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo nuo Kauno iki Lietuvos- Latvijos valstybių sienos projektas ir jo įgyvendinimo eiga. Įgyvendinant šį projektą, nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijos ir jos infrastruktūros objektų statybai, kurie sudarys bendrą 1 244 ha žemės plotą (iš jų 341 ha užima miškai). Privatūs žemės sklypai, kurių dalį arba visą žemės sklypą numatyta išpirkti visuomenės poreikiams, sudaro net 1 200 žemės sklypų (bendras jų plotas 945,35 ha). Valstybės žemės sklypų - 57 (bendras plotas - 187,06 ha). Nemažą dalį sklypų sudaro dirbama žemės ūkio paskirties žemė. Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendras privačios žemės savininkų skaičius sudaro net 1 700 asmenų.
Žemės įsigijimo pradžiamokslis – 5 dalykai, kuriuos privalote žinoti | VestRight
Kalbant apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, projektą vykdanti institucija yra nusamdžiusi profesionalius turto vertintojus, kurie turi nustatyti šiam projektui įgyvendinti valstybės paimamų sklypų rinkos vertę ir kartu apskaičiuoti savininkų nuostolius dėl paimamos nuosavybės. Verta atkreipti dėmesį, kad turto vertinimo procedūros atliekamos dar iki akto dėl turto perėmimo parengimo, todėl, esant galimybei, turto savininkams pravartu patiems aktyviai įsitraukti į turto vertinimo procedūrą.
Kada žemės savininkas gali nesutikti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams?
Taigi, nepaisant to, kad susikūrėte savo svajonių namus ant jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir galvojote, kad visą gyvenimą ten nugyvensite, gali atsirasti priežasčių, dėl kurių jums priklausantis žemės sklypas bus paimtas visuomeniniams poreikiams. Tokiais atvejais geriausia būtų kreiptis į teisininkus ir jie padės apginti savo teises.
tags: #nuosavybes #paemimas #visuomenes #poreikiams #kompensacija