Nuosavybės Teisės Bylų Pavyzdžiai Lietuvoje: Turto Padalijimas ir Kreditorių Klausimai

Šiame straipsnyje nagrinėjamas konkretus nuosavybės teisės bylos pavyzdys Lietuvoje, atskleidžiantis turto padalijimo ypatumus ir kreditorių interesų apsaugos aspektus.

Lietuvos regionų žemėlapis

Civilinės Bylos Apžvalga

Nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-368/2016, kurioje ieškovė R. L. kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe bei jo padalijimo. Byloje atsakovu buvo A. J.

Ieškinio Reikalavimai

Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, įskaitant:

• Gyvenamąjį namą ir turtinę teisę į žemės sklypą.
• Pastato - parduotuvės pirmąjį aukštą ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių bei šios parduotuvės rūsį ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių.
• Automobilį „Ford Mondeo“.

Taip pat, ieškovė prašė pripažinti jos asmenine prievole prievolę VĮ Turto bankui ir atsakovo asmeninėmis prievolėmis - prievoles kreditoriams UAB „Kretingos šilumos tinklai“, SĮ „Kretingos komunalininkas“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Kretingos vandenys“, AB LESTO, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Ieškovė prašė pripažinti, kad ji ir atsakovas bendrų prievolių kreditoriams neturi. Padalinti ieškovei R. L. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 277 300 Eur vertės turtą tokiu būdu: (1) nustatyti, kad bendras turtas dalinamas tokiomis proporcijomis - atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis sudaro 1/3 (92 433,33 Eur), ieškovei R. L. tenkanti bendro turto dalis sudaro 2/3 (184 866,67 Eur); (2) nustatyti, kad ieškovei R. L. tenkančios kompensacijos iš atsakovo A. J. sudaro 96 744,37 Eur ir šia suma yra didinama ieškovei tenkančio turto dalis, kuri iš viso sudaro 281 611,04 Eur (184 866,67 + 96 744,37); (3) atsakovui A. J. priteisti butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 40 300 Eur; (4) ieškovei R. L. priteisti pastato-parduotuvės, pastogės patalpas (bendras plotas 1 179,52 kv. m.), ir 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), kurių vertė 237 000,00 Eur; (5) priteisti ieškovei R. L. iš atsakovo A. J. 44 611,04 Eur (281 611,04 - 237 000) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę negu jai priklauso bendro turto dalį.

Teismui netenkinus minėtų reikalavimų, ieškovė R. L. reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo padalinti ieškovei R. L. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 617 000,00 Eur vertės turtą tokiu būdu: (1) nustatyti, kad bendras turtas dalinamas tokiomis proporcijomis - atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis sudaro 1/3 (205 666,67 Eur), ieškovei R. L. tenkanti bendro turto dalis sudaro 2/3 (411 333,33 Eur); (2) nustatyti, kad ieškovei R. L. tenkančios kompensacijos iš atsakovo A. J. sudaro 141 675,24 Eur ir šia suma yra didinama ieškovei tenkančio turto dalis, kuri iš viso sudaro 553 008,57 Eur (411 333,33 Eur + 141 675,24 Eur); (3) nustatyti, kad atsakovui A. J. tenkanti bendro turto dalis yra mažintina 141 675,24 Eur suma, kurią jis turi kompensuoti ieškovei, todėl atsakovui tenkančio turto dalis iš viso sudaro 63 991,43 Eur (205 666,67 Eur - 141 675,24 Eur) (4) ieškovei R. L. priteisti gyvenamąjį namą ir turtinę teisę į po juo esantį žemės sklypą (žemės sklypo plotas 0,2319 ha) (duomenys neskelbtini), kurių vertė 83 700 Eur, ir pastatą-parduotuvę su kitais inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini), kurių vertė 493 000,00 Eur, nustatant, kad bendra ieškovei priteisiamo turto vertė 576 700,00 Eur; (5) atsakovui A. J. priteisti butą (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovui priteisiamo turto vertė yra 40 300,00 Eur; (6) priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės R. L. 23 69,43 Eur (63 991,43 Eur - 40 300,00 Eur) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę negu jam priklauso bendro turto dalį; (7) ieškovės R. L. prievolę mokėti atsakovui A. J. 23 691,43 Eur kompensaciją pripažinti pasibaigusia įskaitymo būdu, šia 23 691,43 Eur suma sumažinant atsakovo A. J. asmeninę prievolę ieškovei R. L. pagal 2015-04-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 5.

Ieškovės Argumentai

Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat, prašė atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniams priklausiusi A. J. individuali įmonė bankrutavo dėl tyčinių atsakovo veiksmų. Ieškovė laiko, kad tyčia sužlugdydamas šeimos verslą, neprisidėdamas prie vaikų išlaikymo, rizikuodamas vaikų finansine gerove, nes įmonei turint daug neįvykdytų prievolių buvo kilusi grėsmė, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievolės bus išieškotas iš šeimos turto ieškovė iš savo asmeninių lėšų įvykdė bankrutavusios įmonės prievoles kreditoriams viso 168 903,54 Eur.

Ieškovė tvirtino, kad ginčo pastato (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir įrengimui jos tėvai padovanojo pinigų sumas, kurios yra jos asmeninės lėšos, todėl šis pastatas turėtų būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Analogiškai, ieškovė teigė, kad egzistuoja sąlygos gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes šio pastato statybai ir įrengimui taip pat jai padovanojo tėvai.

Automobilio „Ford Mondeo“ ieškovė prašė neįtraukti į dalintino turto masę, nes automobilis jos nuosavybėn buvo perduotas įvykdžius banko lizingo sutartį iš jos asmeninių lėšų. Ieškovės teigimu ji yra asmeninė atsakovo kreditorė 119 153,99 Eur sumai. Šios asmeninės atsakovo prievolės atsirado po santuokos nutraukimo pagal 2015-04-21 ir 2015-05-22 reikalavimo perleidimo sutartis bei 2012-07-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad dalijant santuokoje įgytą turtą taip pat turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, kad atsakovas 2012-08-17 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 metais iš ginčo pastato (duomenys neskelbtini), katilinės pavogė ten stovėjusį 8 210,758 Lt vertės šildymo katilą.

Teigia, kad atsakovas be jos žinios ir sutikimo neteisėtai panaudojo bendrą šeimos turtą, t. y. 2007 metais iš A. J. individualios įmonės sąskaitos apmokėjo 10 869,76 Eur jo artimos draugės A. N. namo statybos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butu (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas, todėl jam priteisiant butą turėtų tekti ir visi įsipareigojimai bei skolos susiję su išlaidų apmokėjimu už šildymą, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kitus komunalinius patarnavimus.

Atsakovo Atsikirtimai

Atsakovas A. J. prašė netenkinti ieškinio pagal ieškovės pateiktus reikalavimus. Nurodo, kad dalijant turtą neprieštarauja, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo ir jam tektų mažiau turto nei ieškovei, todėl prašo ginčo butą (duomenys neskelbtini), paskirti jo nuosvybėn, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), padalinti pusiau su ieškove ir jam tekusius 212 kvadratinių metrų perkelti į ginčo pastatą (duomenys neskelbtini), priteisiant jo nuosavybėn visą šio pastato pirmąjį aukštą. Visas kitas šio pastato patalpas paskirti ieškovei.

Teigia, kad jam paskirtą parduotuvės pirmąjį aukštą galimai nuomotų. Sutinka, kad automobilis „Ford Mondeo“ būtų paskirtas ieškovės nuosavybėn. Nurodo, kad nepripažįsta jokių įsipareigojimų pagal ieškovės nurodytas reikalavimų perleidimo sutartis bei kitus sandorius, kurie sudaryti po santuokos nutraukimo su ieškove. Tvirtina, kad nieko nežino apie ieškovės gautas pinigines sumas iš jos tėvų. Nurodo, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas padedant jo paties tėvui statybinėmis medžiagoms. Teigia jog ginčo turtą įgijo santuokoje su ieškove iš pajamų dirbdamas pagal darbo sutartis taip pat ir neoficialiai.

Teismo Sprendimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl Turto Padalinimo ir Kreditorių

Byloje dėl santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl nurodytų priežasčių teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktus duomenis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Šioje byloje teismo buvo paskirta ginčo pastatų - buto, gyvenamojo namo ir parduotuvės rinkos vertės nustatymo ekspertizė, todėl šio dalijamo turto vertė nustatytina pagal teismo ekspertizės išvadas (15 t., 38-39 b. l., ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad ekspertizė byloje dėl dalijamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo buvo paskirta atsakovo iniciatyva. Šalys nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė, kuri buvo nustatyta ir konstatuota ekspertų nekilnojamojo turto ekspertizės akte, teismo sprendimo priėmimo dieną buvo pasikeitusi.

Teismas, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus apie santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro:

• 64,82 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė - 40 300,00 Eur;
• 0,2319 ha žemės sklypas ir 424 kv.m. gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 83 700,00 Eur;
• 2680,59 kv. m. bendro ploto pastato - parduotuvės ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė - 493 000,00 Eur (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 135).

Taigi bendra ieškovei ir atsakovui dalintino turto vertė sudaro 617 000,00 Eur. Byloje nėra duomenų bei įrodymų apie bendrus sutuoktinių turėtus įsiskolinimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sutuoktinių turto balansą sudaro tik turto aktyvas.

Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais.

Pagrindiniai šalių ginčo objektai yra pastatas - parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes ginčo pastato (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir įrengimui jos tėvai G. L. ir E. L. padovanojo 20 000 Lt ir 386 000 Lt sumas, kurios yra jos asmeninės lėšos, bei egzistuoja sąlygos gyvenamąjį namą Pušyno 29, Raseiniuose pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes 48 000 Lt šio pastato statybai ir įrengimui taip pat jai padovanojo tėvai.

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Byloje esančiuose pinigų dovanojimo ieškovei rašteliuose nurodyta, kad jos tėvai dovanojo aukščiau nurodytas ieškovės sumas parduotuvės ir gyvenamojo namo įsigijimui (6 t., 38, 43-61 b. l.), tačiau juose nėra nurodyta, kad turtą ieškovė įsigys būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, byloje nėra paneigti atsakovo argumentai, kad jis nieko nežino apie pinigų dovanojimą ieškovei, o parduotuvės ir gyvenamojo namo įsigijimui buvo panaudotos ne ieškovės asmeninės, bet buvusių abiejų sutuoktinių bendros piniginės lėšos. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-29 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie minėtus pinigų dovanojimo sandorius ieškovei taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad parduotuvė ir gyvenamasis namas ieškovės įsigyti asmeninėn nuosavybėn (6 t., 62-74 b. l.).

Turto konfiskavimas

Teismas atmetė ieškovės prašymą pripažinti gyvenamąjį namą ir parduotuvę jos asmenine nuosavybe. Taip pat, nebuvo patenkintas reikalavimas dėl automobilio „Ford Mondeo“ neįtraukimo į dalintino turto masę.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas nusprendė padalinti turtą tarp ieškovės ir atsakovo, priteisiant atitinkamas kompensacijas. Konkretūs sprendimai dėl turto padalinimo ir kompensacijų dydžio priimti atsižvelgiant į ekspertų vertinimus ir šalių argumentus.

Šioje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip teismas vertina įrodymus dėl asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant turtą santuokos metu, taip pat į kreditorių interesų apsaugą dalijant turtą.

Turto Padalijimo Principai

Dalijant turtą, įgytą santuokos metu, taikomi šie pagrindiniai principai:

• Bendroji jungtinė nuosavybė: Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
• Lygių dalių prezumpcija: Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.
• Turto padalijimas natūra: Turtas padalijamas natūra, jei tai įmanoma.
• Kompensacija pinigais: Jei turto padalijimas natūra neįmanomas arba netikslingas, vienam iš sutuoktinių priteisiama kompensacija pinigais.

Šie principai užtikrina teisingą ir proporcingą turto padalijimą skyrybų atveju, atsižvelgiant į kiekvienos šalies indėlį ir interesus.

Lentelė: Turto Padalijimo Pavyzdys

tags: #nuosavybes #teise #bylos