Nuosavybės teisė yra vienas pagrindinių civilinės teisės institutų, užtikrinančių asmenų galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Šiame straipsnyje apžvelgsime nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą reglamentavimą Lietuvoje, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
Nuosavybės Teisės Samprata ir Turinys
Civiliniame kodekse (CK) nuosavybės teisė apibrėžiama kaip savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu daiktu. Tai reiškia, kad savininkas turi teisę:
- Valdyti daiktą, t.y. turėti jį savo žinioje.
- Naudoti daiktą, t.y. gauti iš jo naudos.
- Disponuoti daiktu, t.y. perleisti jį kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teisę.
Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota įstatymų pagrindais. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Nuosavybės teisę galima įgyti įvairiais būdais, kurie skirstomi į pirminius ir išvestinius.
- Pirminiai būdai - tai tokie būdai, kai nuosavybės teisė įgyjama nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios. Pavyzdžiui, įgyjant nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, jokie asmens teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
- Išvestiniai būdai - tai tokie būdai, kai nuosavybės teisė įgyjama perleidžiant ją iš ankstesnio savininko. Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, vyksta teisės perėmimas.
Pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.).
- Paveldėjimas.
- Naujo daikto pagaminimas. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, tas asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam.
- Įgyjamoji senatis. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
- Kiti įstatymų nustatyti pagrindai (pvz., bešeimininkio daikto įgijimas).
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Nekilnojamojo turto pirkimas - ką vertėtų žinoti pirkėjui? | Teisinėkonsultacija.lt
Nuosavybės Teisės Apsauga
Konstitucija garantuoja nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Savininkas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti grąžinti jo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys) ir pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisės pažeidimus, kurie nėra susiję su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).
Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai, savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Bešeimininkis Turtas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Radiniai ir Lobiai
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymus visuomenės poreikiams.
Nuoma ir Nuosavybės Teisė
Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis (arba įstatymas). Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.
Valdymas
Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą.
Nuosavybės Teisės Perėjimas Valstybei
Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti naudojama kaip teisinis patarimas. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #nuosavybes #teise #i #nekilnojamaji #daikta