Nuosavybės teisės elementai Lietuvoje: Konstitucinis pagrindas ir praktiniai aspektai

Nuosavybės teisė yra vienas iš pamatinių žmogaus teisių, saugomų valstybės. Lietuvoje ši teisė yra ginama Konstitucijos ir kitų įstatymų. Aptarkime, ką apima nuosavybės teisė, kaip ji reglamentuojama ir kokie yra jos apribojimai.

Konstitucinis nuosavybės teisės pagrindas

Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nuosavą turtą ir jo apsaugą nuo neteisėto kėsinimosi.

Konstitucinis Teismas nuolat pabrėžia nuosavybės teisės svarbą. 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją”.

Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tai reiškia, kad valstybė, esant būtinybei, gali nusavinti turtą, tačiau privalo tai daryti tik įstatymo nustatyta tvarka ir kompensuoti savininkui patirtus nuostolius.

Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje įvardytos sąlygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima įeiti į jo būstą. Tokį leidimą gali duoti teismas arba įstatymas gali numatyti tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Jeigu įstatymas nustatytų kitokius pagrindus, jie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.

Civilinės teisės aspektai

Civilinė teisė reguliuoja nuosavybės santykius tarp privačių asmenų. Civilinės teisės reguliavimo metodo esmė: civilinių teisinių santykių dalyvių lygybė ir iniciatyva, dispozityvumas įgyjant ir įgyvendinant civilines teises, turtinė asmeninių ciilinių teisių pažeidėjo atsakomybė, ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka.

Lietuvos civilinės teisės reglamentavimo pagrindinis objektas yra nuosavybės santykiai, kiti turtiniai santykiai - išvestiniai iš jų. Civilinė teisė reglamentuoja tik tuos turtinius santykius, kurių dalyviai vienas kitam nepavaldūs. Turtinius santykius, pagrįstus įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms, reguliuoja viešoji teisė - administracinė, baudžiamoji, finansų ir kitos teisės šakos. Išimties tvarka civilinė teisė gali būti taikoma ir šiems santykiams reguliuoti, jei jų nereglamentuoja viešoji teisė arba kai tai įsakmiai nurodyta įstatyme. Civilinė teisė t. p.

Svarbu pažymėti, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos. Tokiu atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas. Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Asmeninė sutuoktinio nuosavybė

Pagal CK 3.89 straipsnį, asmenine sutuoktinio nuosavybe laikoma:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Po santuokos sudarymo dovanotas ar paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinės ir pramoninės teisės.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Gautos įvairios tikslinės išmokos (žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims).
• Turtas, įgytas santuokos metu už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.

Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo, t.y.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.).

Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.

Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Svarbu: Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai.

Pagrindiniai aspektai

Apibendrinant, nuosavybės teisė Lietuvoje yra saugoma Konstitucijos ir įstatymų, tačiau gali būti apribojama įstatymo nustatyta tvarka. Svarbu atsižvelgti į turto įgijimo aplinkybes, ypač santuokos atveju, ir žinoti savo teises, jei nuosavybės teisė yra laikinai apribojama.

Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Nuosavybės teisė yra konstitucinė teisė.
• Valstybė gali apriboti nuosavybės teisę tik įstatymo nustatyta tvarka.
• Santuokos atveju svarbu atskirti asmeninę ir bendrą nuosavybę.
• Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri turi būti taikoma pagrįstai.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai

Ši lentelė apibendrina laikino nuosavybės teisės apribojimo terminus ir pratęsimo galimybes, atsižvelgiant į bylos tipą.

Žinojimas apie nuosavybės teisės elementus ir jų apribojimus padeda geriau apsaugoti savo teises ir turtą.

tags: #nuosavybes #teise #sudaro