Jau penkiolika metų vykstantis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas sukelia nemažai teisinių ir socialinių problemų. Pasirinkta tema turi tiek teorinę - mokslinę, tiek ir praktinę reikšmę.
Nuosavybės teisės atkūrimo prielaidos atsirado 1990 m. vasario 12 d. priėmus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymą ir pakeitus tuomet galiojusios Lietuvos TSR Konstitucijos II skirsnį „Ekonominė sistema“.
Nuosavybės, kaip ir kitos visuomeninio gyvenimo institucijos, supratimas istorijos eigoje išgyveno savo evoliuciją. Anglų filosofas Johnas Locke'as pamatiniu prigimtiniu įstatymu laikė įstatymą, mokantį, kad „niekas negali kėsintis į kito gyvybę, sveikatą, laisvę ar nuosavybę“.
J. Locke'o filosofijoje nuosavybė (taip pat ir gyvybė bei laisvė) yra prigimtinė teisė - įgimtas individualus asmens požymis; kiekvienas žmogus tarsi gimsta su teise naudotis viskuo - viskas priklauso visiems. Taigi be nuosavybės teisių nėra ir žmogaus teisių. Tai - žmogaus teisės į nuosavybę.
Privati nuosavybė yra laisvos visuomenės pamatai. Susiklostęs nuosavybės pasiskirstymas visuomenėje užtikrina visuomenės stabilumą ir individo atsakomybę. Nuosavybės pasiskirstymas daro visuomenę stabilesnę, nes žmones asmeniškai suinteresuoti išlaikyti visuomenę laisvą, nes jiems priklauso dalis tos visuomenės.
Sąvoka „nuosavybė“ gali būti suprantama ekonomine ir teisine prasme. Ekonomine prasme nuosavybė - tai „ekonominiai santykiai, atsiradę dėl daiktų valdymo, naudojimo ir jais disponavimo. Ši sąvoka teisine prasme suprantama kaip šių santykių reguliavimas teisės normomis“.
Kitoje Lietuvos dalyje, Suvalkijoje, galiojo Napoleono Kodeksas, kurio 544 str. nustatė, kad nuosavybės teisė yra teisė naudotis ir disponuoti daiktais pačiu neribojamiausiu būdu, su sąlyga, kad nebūtų daroma jo naudojimo, įstatymais ir tam tikromis taisyklėmis uždrausto.
Nuo 2001 m. liepos 01 d. galiojantis naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau LR CK ) 4.37 str. nurodo, kad nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiais, asmenys be pilietybės, užsienio valstybės juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos ir užsienio valstybės.
LR CK 2.33 straipsnyje nurodyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Užsienio valstybė kaip nuosavybės teisės subjektas nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, t.y. „žemės sklypai nuosavybės teise įstatymais nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti“.
Nuosavybės teisės objektu LR CK 4.38 str. nurodyta, kad gali būti daiktai ir kitas turtas. Daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. LR CK 1.98 str. 4d. nurodyta, kad kilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai (LR CK 1.98str. 2d.), kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Šalia nuosavybės teisės objekto materialumo požymis nėra vienintelis ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės teisės objektu gali būti ir kitas turtas. Juo laikytini tiek materialūs daiktai, tiek ir nematerialūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės.
LR CK 1.110 str. įmonė kaip turto ir turtinių teisių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma laikoma nekilnojamuoju daiktu ir besąlygiškai pripažįstama nuosavybės objektu, t.y. turtinės teisės yra nuosavybės objektas.
Remiantis ekonomine turto samprata, turtu galime vadinti viską, kas tik gali turėti objektyvią piniginę vertę. Tai teisėje pripažinti nematerialūs dalykai - prekės ženklas, firmos pavadinimas, komercinė paslaptis, intelektinės veiklos rezultatai.
Nuosavybės teisės turinį sudaro trys savininko teisės visuma, t.y. šio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas ( LR CK 4.37 str.). Valdymas - suprantamas kaip faktinis viešpatavimas daiktui, daikto turėjimas. Valdymo teises sudaro: teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei kokinį poveikį.
Jeigu jam trukdoma naudotis, disponuoti turtu ar jį valdyti , jis gali pareikšti negatorinį ieškinį. Siekdamas visapusiškiau ginti ir saugoti žmogaus teises, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas LR CK, atkūrė romėniškąjį posesorinį ( t.y. LR CK 4.22 straipsnyje valdymo samprata apibrėžiama: „kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą“.
Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį, pavyzdžiui, tiek nuomininkas, tiek saugotojas žino ir negali pripažinti fakto, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo.
Naudojimas reiškia daikto naudingų savybių panaudojimą ir pajamų bei vaisių iš daikto gavimą. Daiktu gali naudotis savininkas ir ne savininkas. Savininkas gali duoti teisę naudotis daiktu kitam savininkui ( nuomos, panaudos sutartimis).
Disponavimas daiktu reiškia galimybę nulemti daikto teisinę padėtį. Lietuvos civilinėje teisėje įdiegta vadinamoji „triada“, paimta iš nuosavybės teisės turinio apibrėžimo, naudojamo Rusijoje, ir tik iš dalies apibūdina nuosavybės teisės turinį.
Europoje vyrauja prigimtinės nuosavybės teisės doktrina. Kadangi tai prigimtinė žmogaus teisė, įstatymas gali ją tik apriboti, nustatydamas nuosavybės teisės įgyvendinimo ribas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.39 str. nurodo, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymais arba teismo sprendimo. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Šios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.
Privati juridinio asmens nuosavybė - tai jam perduotas turtas, o tą turtą perdavusieji asmenys - steigėjai, akcininkai. Kai asmuo įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą sujungia jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, atsiranda kelių asmenų nuosavybė, vadinama bendrąja nuosavybe.
Nuosavybė priklausanti valstybei ir savivaldybėms vadinama viešąja nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 7-ąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 21straipsnio 2-ojoje dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės nuosavybė - tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina Taryba.
Valstybės ir savivaldybių turto įgijimo būdai nurodyti „Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo“ 5 ir 6 straipsniuose, t.y.:
- paimdama savo nuosavybėn lobį;
- perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
- pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;
- kitais įstatymais nustatytais būdais.
JTO Deklaracijos 17 straipsnis pripažįsta, kad „kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Iš nieko negali būti savavališkai atimta nuosavybė“.
Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. priėmė aktą, kuriuo įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Taigi buvo nuspręsta, kad buvusiems savininkams, remiantis įstatymu, bus grąžintas turtas arba atlyginti nuostoliai.
Šis nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti vertinamas kaip restitucija, t.y.
3 straipsnis. „21 straipsnis. 1. 2. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d.
Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.
Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai.
Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka.
Piliečiai, kurių nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus atkurtos grąžinant juos natūra, turi pirmumo teisę įsigyti valstybei, savivaldybėms arba žemės ūkio bendrovėms priklausančius pastatus, statinius, esančius jiems grąžintos žemės ribose arba prie grąžintų ūkinės-komercinės paskirties pastatų.
Tyrimas atliktas naudojant istorinį lyginamąjį, loginį, dokumentų analizės ir sisteminės analizės metodus. Šis nuosavybės teisių atkūrimo bylose.
Budrys apie oro erdvę pažeidusius naikintuvus: turime akcentuoti poreikį stiprinti NATO atsaką
tags: #nuosavybes #teisiu #atkurimo #budai