Vedybų sutartys Lietuvoje: Turto apsauga santuokos nutraukimo atveju

Lietuviai pamažu įsisąmonina, jog išankstinis susitarimas tarp būsimų arba esamų sutuoktinių išsprendžia turtinio pobūdžio problemas, kurios gali kilti ateityje pradėjus skyrybų procesą. Sutuoktinių susitarimas vedybų sutartimi nustatyti savo turto teisinį rėžimą bei išspręsti turto padalijimo klausimą iš esmės palengvina skyrybų procesą.

Teismas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžia turto padalijimo klausimo, todėl pats teismo procesas vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.

Vedybų sutartis apsaugo jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus, sąžiningai santuokoje įgytą turtą. Sudarant vedybų sutartį esant geriems sutuoktinių santykiams, sutuoktiniai pasidalina turtą be didelių emocijų, vedami sąžiningų interesų, bendru šalių susitarimu.

Paprastai vedybų sutartyse susitariama dėl turto, įgyto santuokos metu, iki santuokos sudarymo arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Rečiau susitariama dėl konkretaus turto, pvz., dėl žemės, statinių, transporto priemonių. Sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju. Užsienyje sutuoktiniai dalinasi ir tokį turtą kaip: laivai, lėktuvai, papuošalai. Tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje.

Ikivedybinės ir povedybinės sutartys

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo).

Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė - nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje neretai pageidauja aptarti neturtinius sutuoktinių klausimus tokius kaip: su kuo liktų gyventi vaikai skyrybų atveju arba kaip bus nubaustas sutuoktinis už sulaužytą ištikimybę ar santuokinių pareigų nevykdymą. Tokių nuostatų vedybų sutartyje negali būti. Notaras tokios vedybų sutarties tvirtinti negali, kadangi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vadinasi vedybų sutartyje gali būti aptarti tik turtiniai sutuoktinių klausimai.

Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:

1. turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2. turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos);
3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė (kai yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys) sutuoktinių nuosavybė.

Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz.: susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.

Santuokos nutraukimas ir turto padalinimas be vedybų sutarties

Sutuoktinių, kurie nėra sudarę vedybų sutarties, turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau - „CK“ 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CK preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadinasi neturint vedybų sutarties ir pradėjus skyrybų procesą sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis (per pusę), tačiau jei skyrybos inicijuojamos dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kaip rodo praktika, neturint vedybinės sutarties, sutuoktiniams iškilusius ginčus teisme gali tekti spręsti kelis metus, dėl to gaištamas laikas.

Investavus į skyrybų procesą dideles laiko ir pinigų sąnaudas rizikuojama bylą pralaimėti bei tokiu būdu netekti ne tik didesniosios turto dalies įgytos santuokos metu, tačiau ir patirti papildomų išlaidų.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.

Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.

Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.

Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.

Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.

Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Sutarties nutraukimas, keitimas, pripažinimas negaliojančiomis

Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą.

Vedybų sutarties atveju intervencija į sutuoktiniams įstatymo galią turinčią ir galiojančią sutartį yra galima tada, jeigu yra CK nustatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai. Skirtingai nei bendrosiose sutarties nutraukimo taisyklėse, pagal kurias sutartį galima nutraukti vienašališkai tam tikrais atvejais, vedybų sutartis gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, nors nutraukimo pagrindai lieka tokie patys.

Sutuoktinis pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo (vedybų sutartį nutraukti sutuoktiniams nesusitarus galima irgi tik teismo tvarka) gali tik tada, jeigu laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos - apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų.

Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:

1. prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2. keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
3. pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;
4. riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5. reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6. nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7. riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8. riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9. keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

Apibendrinus darytina išvada, jog sudarius vedybų sutartį nereiškia, jog pačios sutarties ar jos sąlygų negalima keisti. Pasikeitus aplinkybėms, esant pažeistoms asmens teisėms kiekvienas iš sutuoktinių gali kreiptis dėl tokios sutarties pakeitimo, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, tereikia pasirinkti tinkamiausią situacijos sprendimo būdą.

Vedybų sutarties ir jos pakeitimų registracija

Pažymėtina, kad vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai (sutartys ir teismo sprendimai dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo).

Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.

Vedybų sutartys iš registro išregistruojamos nutraukus santuoką, sutuoktiniui mirus, nustačius separaciją, sutartį nutraukus šalių susitarimu ar teismo sprendimu ar pripažinus ją negaliojančia.

Vedybų sutarčių nauda

Vedybų sutarčių nauda per 12 vedybų sutarčių registro gyvavimo metų pasitvirtino, galima drąsiai teigti, jog tai yra naudingas teisinis instrumentas. Vedybų sutartys sutuoktinius nuo ginčų teisme, jei tektų skirtis ir dalintis turtą. Taip pat tuo atveju, jei vienas iš šeimos narių disponuoja pinigais, sutartis apsaugo kitus šeimos narius nuo jų slėpimo.

Vedybų sutartį pasirašo ir tos šeimos, kuriose vienas iš sutuoktinių nori apsaugoti savo šeimą, kad jos finansiniam stabilumui grėsmės nekeltų sutuoktinio verslo kreditoriai. Sudarytą vedybų sutartį galima keisti bei nutraukti, o tai suteikia galimybę pasikeitus situacijai į tai lanksčiai reaguoti.

Jei sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus teismo keliu ją galima pripažinti negaliojančia.

Vedybų sutartys nėra statiškos, jos lanksčios, bei užtikrinančios sutuoktinių turtinius interesus, o skyrybų procese sukelia žymiai mažiau pagundų piktnaudžiauti savo teisėmis.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

tags: #nutraukti #santuoka #vedybine #sutartis #pripazinti #asmenine