Optimaliausias šildymas nedidelėms patalpoms: apžvalga ir patarimai

Šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimas nedidelėse patalpose reikalauja kruopštaus planavimo ir dėmesio detalėms. Siekiant sukurti komfortišką ir sveiką aplinką, būtina atsižvelgti į patalpos dydį, paskirtį, šilumos nuostolius ir oro kokybės reikalavimus.

Šiame straipsnyje aptarsime optimalius šildymo ir vėdinimo sprendimus mažoms patalpoms, atsižvelgdami į vartotojų atsiliepimus ir specialistų rekomendacijas.

Vėdinimo sistemos svarba

Jeigu statotės arba renovuojate savo namą arba butą, ir ketinate įsirengti vėdinimo sistemą, galite pasikonsultuoti, parengti preliminarų arba pilną projektą, paskaičiuoti jo sąmatą.

Taip pat, 1-2 kambarių butams ir nedidelėms patalpoms galima pasiūlyti sieninį mini-rekuperatorių su aukšto koeficiento šilumogrąža.

Sveiki, forumo kolegos Esu pastatų inžinerinių sistemų inžinierius, projektuotojas. Rengiu individualių namų, biuro ir kitos veiklos patalpų šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų su rekuperacija projektus. Galiu jums pasiūlyti patikimą japonišką vėdinimo įrangą, kuri jau prieš pora dešimtmečių užsitarnavo skandinavijos šalių gyventojų pasitikėjimą, arba rengti projektus su jūsų turima arba norima įranga.

Ortakių išvedžiojimas ir lubų aukštis

Vėdinimo temoje daug kartų buvo aptarinėjami mažo skersmens lanksčių ortakių trukumai.

Neteisingai supratote pagrindinę mintį, kurios esmė buvo suploninti tuščią, nenaudingą erdvę po perdanga, kurią vėdinimo specialistai mėgsta palikti net 30 cm aukščio pravesti ortakiams. Ta erdvė papildomai kainuoja namo statytojui bent 3000-5000 Lt + kasmetinis išlaikymas. Pas mane tokios ervės, galima sakyti, nebus. Aukštis iki perdangos apie 270 cm, dalis ortakių išvedžiota pačioje perdangoje, likusi dalis (išilgai namo) po šiek tiek nuleistomis lubomis paveikslėlyje pažymėtomis geltonai. Techninės patalpos taip pat šiek tiek žemesnėmis lubomis, bet jos nuleidžiamos ne dėl ortakių.

Optimaliausias aukštis iki perdenginio - 3m. - įvairiems lubų dizaino sprendimams. Lygios lubos atrodo tragiškai.

Negalima pakėlinėti perdangos dar nežinant savo lubų "dizaino sprendimo", tai pinigų švaistymas, o ne optimaliausias aukštis. Užuolaidoms max. 5 cm aukščio reikia.

Magistralinį ortakį aišku reikėtų vesti d200 ar d250 apvalų, normalų, išilgai namo, o atsišakojimus galima ir visokius "butaforinius" parenkant taip, kad oro greitis neviršytų 1m/s, jeigu tai sutaupo 10cm kilstelėjimą.

Jei i teriva ziurint, tai ten erdve labiau panasi i 400x200.

Tam gerai tinka teriva perdanga. Perdangos storis su protingai išvedžiotomis komunikacijomis lieka 25cm. Čia nuo lubų iki grindų dangos.

10cm x 50m jau yra 5 m2 = 1500-2000Lt.

Keistai jus traktuojate kilstelėjimą. Kodėl tada ne padarius lubas 2.20 aukščio - tik kad nekabinti lubų, nešant ką nors ant pečių? Sutaupysite krūvą pinigų. Bet žmonės vien dėl grožio pasirenka aukštį ~2.70m ir neskaito tai kilstelėjimų.

Difuzorių montavimas

Bloga mintis įleisti grotelės į ortakio vidų. Kas liečia padavimą - patartina, kad atsišakojimas difuzoriui (ar alkūnė) turėtų pakankamai didelį lenkimo radiusą bei tiesaus ortakio atkarpą po posūkio, kad išsilygintų oro srautas. 4.2 sm, kurie sudaro lubų karkasas - yra per mažai. Standartinis difuzoriaus montavimo žiedas turi 50mm plius 50-70mm nuo ortakio išsikiša balnas (alkūnė - dar daugiau). Tad, norint žmoniškai sumontuoti difuzorių ant nnn x 100 stačiakampio ortakio, reikia kad pakabinamų lubos būtų nuleistos ne mažiau kaip 230mm nuo perdenginio. Turint tokį atstumą, be vargo galima sutalpinti apvalų d160mm ortakį net su izoliacija. O nuleidus lubas dar 1.5sm - tilptų ir d200 ortakis. Tai kokia prasmė naudoti 3 kartus brangesnį stačiakampį ortakį (ir "mėgautis" pašaliniais garsais), jei difuzoriaus prijungimo vietoje lubas vis vien reikės nuleisti per 23-25sm nuo perdangos??

Rekomendacijos

1. Kur galima reikėtų naudoti apvalius metalinius ortakus.
2. Triukšmo slopintuvą galima montuoti vietose, kur yra natūraliai žemesnės lubos. Projektuojant mažesnį oro greitį už slopintuvo, jį galima statyti arčiau rekuperatoriaus, techninėje patalpoje.
3. Didelis lenkimo radiusas ir tiesaus ortakio atkarpa iki difuzoriaus taip pat negali tapti priežastimi pakelti perdangą. Šioje vietoje tikrai galima kažką sugalvoti. Standartiškai mąstant prieinama neteisingų išvadų. Jeigu jau daromas normalus vėdinimo projektas tai tegul pasuka galvą projektuotojas bei konstruktorius ir išmąsto kaip sumažinti nenaudingą erdvę tarp antrojo aukšto grindų ir pirmojo aukšto lubų.

Oro srautai ir greitis

Jei pas jumi 400m³/h, tai d250 bus prie 2,5 m/s greičio. Kazkaip anksciau neatkreipiau demesio. O kaip tie 500x50 gaunasi?

400m³/h tik išskirtiniu atveju norint atsivėsinti. Prie tokių srautų gali ir girdėtis, nieko tokio. Didžiąją laiko dalį srautas bus apie 150 m³/h ir prie tokio debito jau turi nesigirdėti.

Norint išskirstyti šį srautą per 50x150 stačiakampus ne per geriausius (aerodonamine prasme), bet ne daug aukščio užimančius ortakius reikėtų bent 6 vnt. tokių kanalų į įvairias patalpas, kad oro greitis juose būtų ~1 m/s. Jiems 1 m/s turėtų būti ok.

Gartraukio sprendimai

Gartraukis pusiau recirkuliacinis su tech. patalpoje sumontuotu ventiliatoriumi, iki kurio eina "šaltas" vamzdis, kuriame kondensuojasi garai, nusėda riebalai ir gal dar bus anglies filtras. Į tech. patalpą oras gali laisvai patekti per groteles, bet išeiti gali sunkiai, nes bus sumontuotos grotelės, kurios praleidžia orą tik į vieną pusę. Įjungus gartraukį rekuperatorius taip pat turėtų įsijungti visu pajėgumu, kad gartraukis veiktų efektyviai. Tech. patalpoje sukils slėgis ir didelis oro kiekis keliaus per ten įrengtas "atidirbusio" oro groteles tiesiai į rekuperatorių. Dėl gartraukio nesutriks viso namo ventiliacija ir neišsibalansuos oro srautai (bent jau to tikiuosi), kas nutinka visada kai gartraukis ištraukia orą tiesiai į lauką.

Kambariuose, kuriuose numatytas tik oro padavimas bus įrengtos slopinančios garsą angos sienose orui ištekėti iš kambarių į koridorių, kad nereikėtų daryti "kriaurų" durų.

P.S. numatytas aliuminis priešpriešinių srautų šilumokaitis ir kanalinis oro drėkintuvas stovintis PRIEŠ šilumokaitį (šilumokaityje vyksta garavimas), kurio našumas bus valdomas pagal oro drėgnumo matuoklio koridoriuje parodymus. Taip pat bus (jau yra) žemės šilumokaitis, kurio įėjimas yra pačiame tech. patalpos kampe po rekuperatoriumi. Ten bus ir automatinė sklendė "įjungianti" ŽŠ.

Kiti aspektai

Dar girdejau tokia nuomone is vedinimo irenginetoju, kad vonia kur yra daug dregmes jungti tik atskirai nuo rekupo ir visa silta ora mesti lauk, nes vamzdziai nuo dregmes apauga ir po keliu metu vamzdziuose susidaro "purvo" sluoksnis.

Ar yra galinčių ir norinčių išmėsinėti mano vėdinimo projektą.

tags: #optimaliausias #sildymas #nenidelems #patalpoms