Gyvūnų mūsų planetoje galima aptikti visur, nes visi jie yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų, kurioje gyvena. Organizmo prisitaikymas prie aplinkos - tai nuolatinis procesas, leidžiantis išgyventi kintančiame pasaulyje. Šis straipsnis skirtas aptarti, kaip organizmai prisitaiko prie aplinkos, kokie yra aklimatizacijos ypatumai ir kokią įtaką tai daro ekosistemoms.
Aklimatizãcija (lot. a(d) - prie, pas + klimatas) - tai organizmų prisitaikymas gyventi ir veistis naujomis arba pakitusiomis aplinkos sąlygomis. Aklimatizacija yra viena iš adaptacijos formų, kai organizmai prisitaiko prie aplinkos pokyčių ir sudaro genetiškai savitas populiacijas, kartu keisdami ir biocenozės struktūrą.
Aklimatizacija - svarbus evoliucijos veiksnys, skatinantis naujų rūšių atsiradimą. Ji prasideda, kai organizmas patenka į naują aplinką arba pakinta jo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos. Jeigu organizmai grįžta gyventi ten, kur gyveno anksčiau, bet dėl įvairių priežasčių buvo išnykę, vyksta reaklimatizacija.
Darvino kikilių snapų prisitaikymas prie skirtingų maisto šaltinių.
Augalų Ir Gyvūnų Aklimatizacija
Augalų aklimatizacija priklauso nuo klimato (temperatūros, atmosferos, drėgmės, kritulių kiekio ir pasiskirstymo, šviesos režimo, dirvožemio tipo). Tai vyksta, kai laukinės rūšys atsitiktinai patenka į naują vietą (pvz., augalų sėklas perneša oras, vanduo), gyvūnai migruoja pasikeitus jų gyvenimo sąlygoms (pvz., ištikus sausrai ar potvyniui).
Pavyzdžiui:
- Europoje iš Afrikos paplito paprastasis kaštonas.
- Iš Amerikos - elodėja.
- Pietinis purplelis iš Mažosios Azijos paplito Balkanų pusiasalyje, Vakarų Europoje ir Baltijos kraštuose.
- 20 a. pirmoje pusėje Vakarų Europoje paplitę kininiai krabai pasiekė ir Baltijos jūrą.
Aklimatizaciją atlieka ir žmogus, plečiant augalų ir gyvūnų auginimo arealą. Organizmai pamažu pratinami prie kitos temperatūros, aplinkos drėgnumo, kryžminami, skiepijami. Aklimatizacija taikoma ir nykstančioms rūšims gelbėti, retų rūšių populiacijoms gausinti, nuskurdintiems gyvosios gamtos ištekliams atkurti (tai daroma botanikos ir zoologijos soduose, rezervatuose).
Kengūros - puikus pavyzdys gyvūnų, prisitaikiusių prie specifinių Australijos sąlygų.
Neigiami Aklimatizacijos Padariniai
Savaiminė ar neapgalvota aklimatizacija dažnai sukelia ir daug neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, 1859 m. iš Europos į Australiją atvežti triušiai plačiai paplito ir labai pakenkė žemyno gamtai. Antilų salose mangustos išnaikino daug endeminių rūšių; varnėnai, iš Europos nuvežti į Niujorką, per 70 m. paplito Šiaurės Amerikoje ir pridarė daug žalos. Iš Tolimųjų Rytų į europinę Rusijos dalį atvežti usūriniai šunys paplito ne tik Vidurio, bet ir Vakarų Europos šalyse.
Paprastai aklimatizacija trikdo nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą, keičia per evoliuciją susidariusias mitybos grandis, slopina, išstumia vietines rūšis. Į naują aplinką patekę giminingų rūšių organizmai kryžminasi su vietinėmis rūšimis, pasikeičia jų fiziologinės ir morfologinės savybės, kurios išryškėja tik po kelerių metų.
Triušiai, atvežti į Australiją, tapo rimta ekologine problema.
Dirbtinė Aklimatizacija Ir Reaklimatizacija
Aklimatizuoti Kaspijos vėžiagyviai (mizidės ir šoniplaukos) praturtino žuvų mitybos bazę. Reaklimatizuoti stumbrai, introdukuoti dėmėtieji elniai, muflonai, ondatros, kanadinės audinės, karpiai, sidabriniai karosai, baltieji amūrai, plačiakakčiai. Dirbtinai veisiamos peledės, vaivorykštiniai upėtakiai. Bandyta aklimatizuoti bizonžuves, katžuves, juoduosius amūrus, dygliuotuosius ešerius, muksunus, sterles, sazanus.
Žmogus, kaip gyvas organizmas, taip pat prisitaiko prie aplinkos. Manoma, kad siauros akys padeda apsiginti nuo vėjo ir smėlio audrų, o tamsi oda labiau prisitaikiusi ištverti karštį. Nuo šalčio saugo riebalų sluoksnis, o nuo karščio apsiginti padeda prakaitavimas.
Apibendrinant, organizmai nuolat prisitaiko prie aplinkos, kad išgyventų ir veistųsi. Aklimatizacija yra svarbus procesas, tačiau būtina atsižvelgti į galimus neigiamus padarinius ekosistemoms. Žmogaus veikla, susijusi su aklimatizacija, turi būti vykdoma atsakingai, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą.
tags: #organizmu #prisitaikymas #prie #gyvenamosios #aplinkos #prezi