Šiame straipsnyje aptariami fizinio asmens bankroto klausimai Lietuvoje, atsižvelgiant į pajamas, turtą ir teismo sprendimus. Nagrinėjami įvairūs teismo sprendimai, situacijos, kai asmuo neturi turto, bet turi skolų, bei administratoriaus atlygio klausimai.

Teismo Praktika Ir Sprendimai
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal BŽŪK „Evertos maistas“ ieškinį atsakovei V. O. L., trečiajam asmeniui V. A. L.
Ieškovas BŽŪK „Evertos maistas“ prašė priteisti iš atsakovės V. O. L. 925‘678 Lt (268‘094,88 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė bankroto administratoriui perdavė dalį ilgalaikio turto ir 2014-08-11 raštu pranešė, kad neturi galimybės perduoti ŽŪK „Evertos maistas“ atsargų, kurių vertė 925‘678 Lt , nes jų nėra.
Nagrinėjant bylą šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti, o laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Teismas patvirtino ieškovo BŽŪK „Evertos maistas“, atsakovės V. O. L. ir trečiojo asmens V. A. L. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė perleidžia ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 42‘239,05 Eur. Ieškovas atsisakė likusio savo pareikšto reikalavimo Atsakovei dėl nuostolių priteisimo ir patvirtino, kad neturi jokių kitų pretenzijų Atsakovei.
Atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties ir ligos, nurodydama, kad niekur nedirba, pajamos mažos, visas jos turtas areštuotas, yra skolinga bankui, kuriam hipoteka įkeistas turtas. Tačiau teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą, nes ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį ir būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio.
Civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal BŽŪK „Evertos maistas“ ieškinį atsakovei Vandai O. L., trečiajam asmeniui V. A. L., nutraukti. Priteisti iš V. O. L. 212,54 Eur žyminio mokesčio valstybei. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d.

Žalos Atlyginimo Bylos
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m.
Ieškovė UAB „Vlasava“ prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę.
Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau - VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, patenkinęs atsakovės prašymus, ir savo iniciatyva ne kartą siūlė ieškovei, kaip turinčiai pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, pateikti papildomus įrodymus, siekiant įgyvendinti ir teismo pareigą nustatyti žalos dydį (CPK 179 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nepateikė visų įrodymų - viso laikotarpio nuo 2016 m. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad ginčo konkursui ieškovė pateikė 8 miesto, priemiestinius autobusus, iš jų 3 vėliau pardavė. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad likę autobusai, skirti ginčo konkursui, stovi įmonės kieme ir pardavinėjami, nes jų amžius eliminuoja galimybę dalyvauti kituose konkursuose bei gauti kokią nors ekonominę naudą, todėl nepagrįsta prielaida, kad įmonė galėjo iš tų pačių resursų teikti keleivių pervežimo ar kitas paslaugas ir gauti pelną.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra prieštaringi. Byloje nėra pateikta duomenų, kad laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma ginčo konkurso sutartis, ieškovės kiti resursai nebuvo išsemti ir (ar) jų panaudojimas negalėjo kompensuoti ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių dėl sutarties nesudarymo.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pajamos, Turtas Ir Bankrotas
Nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, teismas atsižvelgia į bankrutuojančio asmens atlyginimą - tai pagrindinis rodiklis sprendžiant dėl bankroto. Mažos pajamos ir turto neturėjimas yra palankesnės aplinkybės teigiamam teismo sprendimui. Jeigu asmuo turi turto, nepaisant mažų pajamų, skolos gali būti išieškomos iš turto.
Bankroto esmė - atkurti asmens mokumą, o ne nurašyti skolas. Bankroto įstatymas turėtų būti palankus asmeniui, neturinčiam turto bei gaunančiam nuolatines pajamas, įrodant teismui, kad metams bėgant jo skolos nepasidengs, o tik augs.
Taigi, fizinio asmens bankrotas gali būti paskelbtas ir neturint NT ar kito vertingo turto, jei asmuo gauna nuolatines pajamas, bet yra paskendęs skolose.
Svarbu: Praktikos yra įvairios, vieni teismai bylas kelia masiškai, kiti pareiškimus panagrinėja atidžiau.

Ar 2025 m. pateikėte bankroto bylą? Žiūrėkite DABAR.
Administratoriaus Atlygis
Kyla klausimas dėl administratoriaus atlygio. Ar jis gali būti didesnis nei bankrutuojančiojo mėnesio pajamos? Ar įmanomas variantas, kad po bankroto pabaigos asmuo skolas mokėtų ne antstoliams už paskolas, o už administratoriaus darbą?
Šis klausimas yra svarbus, nes po bankroto asmeniui gali likti skola administratoriui. Svarbu, kad suma būtų proto ribose, nes didelė skola administratoriui gali tapti nauja finansine našta.
Klausimai Ir Atsakymai
- Ar suėjus penkiems metams nuo fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, turi būti nutraukta bankroto byla?
- Ar asmuo turi toliau mokėti įmokas, kol administratorius kreipsis į teismą?
Šie klausimai lieka atviri ir reikalauja teisinės analizės, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir teismo sprendimus.
Bauda Ir Mokėjimo Išdėstymas
Administracinė byla Nr. 2011 m. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas, išnagrinėjęs V. G. 2011-07-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 123 str.
2011-08-26 gautas V. G. prašymas išdėstyti jam paskirtos 4000 Lt baudos likusios nesumokėtos dalies - 3000 Lt mokėjimą dalimis, kas mėnesį sumokant po 150 Lt.
Teismo nutarimas, kuriuo V. G. nubaustas 4000 Lt bauda, priimtas 2011-07-11, terminas prašymui dėl baudos mokėjimo išdėstymo pateikti baigėsi 2011-08-22. V. G.
Apibendrinimas
Fizinio asmens bankroto procesas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant pajamas, turtą, teismo sprendimus ir taikos sutartis. Svarbu atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir kreiptis į specialistus.