Pakruojo dvaras, įsikūręs šiaurės Lietuvoje, 2 km nuo Pakruojo miestelio, ant Kruojos upės dešiniojo kranto, yra vienas iš penkių vertingiausių ir didžiausias išlikęs dvaras Lietuvoje. Klasicistinio stiliaus ansamblis užima 48,2 ha plotą, o iš 43 buvusių statinių išlikę 34.
Pagrindinis Pakruojo dvaro pastatas.
Dvaro Istorija
Pakruojo dvaro sodyba buvo pradėta statyti XVIII a. pabaigoje vokiečių kilmės didiko barono Vilhelmo von Ropo (Wilhelm von der Ropp) lėšomis, o užbaigta jau kito amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Istoriniuose šaltiniuose Pakruojo dvaras pirmą kartą paminėtas 1531 metais. Dvaro įkūrėjas buvo M. Pirmieji nustatyti dvaro savininkai buvo Martinavičiai. Vėliau Pakruojo dvaras priklausė įvairioms šeimoms ir asmenims. Tarp savininkų minimos tokios pavardės kaip Miunsteriai, Burba, Zabielos (didikai), fon Ropai (valdė nuo 1780 metų). Vilhelmas fon Ropas dvarą gavo vedybų su grafaite Miunsteraite metu, kaip kraitį.
Ropų Giminės Valdymas
Čia ir prasideda Ropų giminės viešpatavimas, dvarą valdė net kelios jų kartos - Teodoras (1783-1852), Hermanas (1810-1890), Leonas (1860-1940) ir Julius (1910-1944). Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Ropas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras Ropas. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m.
Architektūra ir Pastatai
Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. 1835-1840 m. buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Greta dvaro rūmų buvo nedidelis sandėlis, arklidės ir ledainė. Vakarinį kompleksą sudarė alaus darykla, pieninė ir kiaulidės pastatai, rytinį - tvartas ir gyvenamieji korpusai, pietinį - du svirnai. Už tvenkinio stovėjo ūkiniai trobesiai.
Dvaro Rūmai
Įspūdingiausias ir didžiausias Pakruojo dvaro sodybos pastatas - puošnūs dviaukščiai rūmai, stovintys sodybos viduryje. Manoma, jog dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Pagrindinis dvaro ansamblio akcentas - puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmų vidaus planas anfiladinis. Centre - ovali salė su jonėnų kolonada.
Dvaro rūmai - didingas pastatas, turintis vieną ypatybę, kuri išskiria jį iš kitų Lietuvos dvarų - tai unikalus Lietuvoje trijų portikų panaudojimas rūmų pastate: šešių kolonų - pagrindinio fasado centre ir dar dviejų keturkolonių iš abiejų pusių. Tokiam architektūriniam sprendimui būtų sunku surasti analogą Lietuvoje. Rūmų architektas nežinomas, tačiau atsižvelgiant į tuometinius dvaro savininkus, spėjama, kad veikiausiai tai buvo specialiai iš Vokietijos ar Latvijos kviestas architektas.
Ūkiniai ir Gamybiniai Pastatai
Dvaro ūkiniai ir gamybiniai pastatai formuoja viso dvaro ansamblio spalvų ritmą, kurį lemia natūrali statybos medžiaga - lauko akmenys ir dolomitai. Ūkinę ansamblio dalį sudaro daugiau nei 10 pastatų, išdėstytų simetriškai kompozicijos ašies atžvilgiu aplink stačiakampę erdvę, atvirą į rūmų ir parterio pusę. Pastatai iš abiejų pusių sublokuoti į pusiau uždarus kompleksus su vidaus kiemeliais.
Perorientavus ūkį į pieninę gyvulininkystę, 1895 m. įsteigta pieninė, gaminusi sviestą ir sūrius, o pieninės pastatas dvaro teritorijoje atsirado dar 1818 m.
Pakruojo Dvaro Tiltas-Užtvanka
Išskirtinis Pakruojo dvaro komplekso elementas yra ir 2001 m. atkurtas tiltas-užtvanka. Pakruojo dvaro tiltas-užtvanka per Kruoją - vienintelis toks Europoje, statytas iš vietinių medžiagų - dolomito plokščių. Būtent baronai fon Ropai surado Pakruojo „auksą“ - dolomito klodus.
Sprendžiant iš iškaltos datos centrinės kontūrinės arkos (nuo tvenkinio pusės) spynoje, tiltas buvo pastatytas 1821 metais, valdant Teodorui Ropui (1783-1852). Tai penkiaarkis, išilgai nežymiai gaubtas statinys. Virš penkių tilto arkų įrengti turėklai su arkomis, kurios sukomponuotos po dvi virš kiekvieno arkinio tarpuangio.
Pakruojo tiltas-užtvanka dėl avarinės būklės (tiltas buvo beviltiškai apleistas, griūvantis, nuardytais dolomitiniais turėklais) 1999 metais buvo pradėtas restauruoti, darbai baigti 2001 m. Avarinės būklės likvidavimas pasižymėjo gerai organizuotu darbu ir aukšta jo atlikimo kultūra.
Pakruojo dvaro tiltas-užtvanka.
Parkas
Peizažinis dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850 - 1860 m. Iš vienos pusės natūralią teritorijos ribą sudaro užtvenktos Kruojos upės juosta, o iš kitos pusės teritorija aptverta lauko akmenų tvora. Pagal to meto anglišką parkų formavimo schemą pirmenybė buvo teikiama natūraliai gamtai ir natūralumo imitavimui. Parke auga apie 26 pavadinimų medžių, tarp jų dar prieš kelis šimtus metų atvežti ir pasodinti rečiausi augalai iš įvairių pasaulio kraštų.
Priešais centrinius dvaro rūmus yra didelė veja, kurios pakraščiais einantys takai gale subėga į vieną, šiaurinės dvaro teritorijos dalies link vedantį taką, kuris baigiasi įspūdingais metalo vartais, skiriančiais dvi funkcines dvaro teritorijos dalis - pietinę ir šiaurinę. Augalinių ir heraldinių motyvų kaliniais puošti vartai, kuriais dvaro savininkas labai didžiavosi, buvo įsigyti Rygoje vykusioje parodoje.
Pakruojo Dvaras Šiandien
Nuo 2004 metų dvaro priežiūra ir valdymas yra patikėti Pakruojo rajono savivaldybei, kuri ir yra atsakinga už jo atnaujinimą, restauraciją ir pritaikymą visuomenės reikmėms. Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, taip pat organizuojamos ekskursijos. Renginius organizuoja ir veda ekskursijas UAB “Pakruojo parkai”.
Atlikus restauraciją dvaras buvo pritaikytas rekreacinei veiklai. Jame duris atvėrė restoranai „Karčiama Traktierius“, „Dvaro rūmų restoranas“ ir „Baltoji pokylių salė“, kuriame rengiami užsakomieji renginiai ir banketai. Pakruojo dvaro restoranuose organizuojami Grill vakarai. Viešbutis „Centriniai dvaro rūmai“ svečiams leis pasijausti tikrais dvariškiais, juose įrengta 11 svečių kambarių, kurie „skirti barono svečiams“. Viešbutis „Malūnininko namas“ svečius priima 22 kambariuose, kurie kiekvienas įrengti unikaliai. Kambariuose gali apsistoti nuo vieno iki trijų svečių. Dvare taip pat teikiamos SPA paslaugos.
Karčema „Traktierius“
Lankantis Pakruojo dvare būtų nuodėmė neužsukti į XIX a. statytą dvaro karčemą „Traktierių“, kurioje autentiškai įrengtas interjeras sukuria ypatingą atmosferą. Karčemoje lankytojų laukia ypatingai ruošiami Šiaurės Lietuvos regiono kulinarinio paveldo patiekalai bei vietinės gamybos alus. Antrajame „Traktieriaus“ aukšte veikia garsiausio Lietuvos „razbainiko“ Tado Blindos muziejus.
Savaitgaliais ir švenčių dienomis Pakruojo dvaro „Traktieriuje“ organizuojamos nuotaikingos popietės su dvaro Malūnininku (daugiau informacijos rubrikoje „Lankytojams“).
Malūnai
Pakruojo dvaro zoną nuo rūmų skiria parkas. Jo pakraštyje yra kalvė, karčema, unikalus, vienintelis Lietuvoje išlikęs vėlyvojo klasicizmo formų tokios paskirties vėjo malūnas (1823 m.), dviaukštis (iki Antrojo pasaulinio karo - vieno aukšto) malūnininko namas, vandens malūnas ir arkinis tiltas-užtvanka.
- Vandens malūnas: Pakruojo dvaro sodybos vandens malūnas - unikalus, vienintelis Lietuvoje išlikęs vėlyvojo klasicizmo formų tokios paskirties statinys, stovintis šiaurinėje ansamblio dalyje, prie Kruojos upės. Jis buvo pastatytas 1823 m. Vandens malūną sudaro du dviejų aukštų stačiakampio formos nevienodo ilgio lygiagretūs korpusai, sujungti fasadine siena. Vandens malūnas - vėlyvojo klasicizmo laikotarpio stiliaus statinys, bene vienintelis tokio architektūrinio sprendimo ir puošnių klasikinių formų malūnas Lietuvoje. Rekonstruotame vandens malūne įrengtos pobūvių, konferencijų salės.
- Vėjo malūnas: Šiaurinėje dvaro ansamblio dalyje 1823m. pastatytas vėjo malūnas gerai matomas nuo Linkuvos kelio. Malūnas išsiskiria iš kitų dvaro pastatų vertikaliu siluetu ir yra labai svarbus orientyras dvaro sodyboje. Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo pritaikytas siloso bokštui, vėliau - cemento sandėliui. Šiuo metu atkurtame vėjo malūne veikia ekspozicija.
Pakruojo dvaras - XVIII-XIX a. istorijos, urbanistikos ir architektūros paminklas. Kaip didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba šis ansamblis įrašytas ir į Lietuvos rekordų knygą. Pakruojo dvaro sodyba išsiskiria iš Lietuvos buvusių dvarų sodybų ne tik savo apimtimi, pastatų kiekiu, bet ir neįprasta architektūra. Tai labai vieningas stilistiniu požiūriu ansamblis, kur net ūkiniams pastatams suteiktos klasicistinės formos. Nuo 2018 metų Pakruojo dvare rengiamas šviesų festivalis.
Pakruojo Dvaro Savininkai
Pirmieji žinomi Pakruojo dvaro savininkai - Zabielos. 1755 m. Grafaitei Miunster ištekėjus už Vilhelmo fon der Ropo, dvaras kaip kraitis tapo fon der Ropų giminės nuosavybe. 1940 m.
Dvaro Atgimimas
Po restauracijos Pakruojo dvaras švenčių dienomis ir savaitgaliais nušvinta - apšviestas fasadas, takeliai, tiltas ir pastatai traukia ištroškusius romantikos žmones. Naujam gyvenimui prikelti 26 pastatai (dvaro rūmai, kostiuminė - Vilnos manufaktūra, parfumerinė, arklidės, ūkio tvartas, puodžiaus dirbtuvės ir kt.), liudijantys XIX a. pabaigos ir XX a. Pakruojo dvaras nuo kitų Lietuvos dvarų skiriasi savo aplinkos dydžiu ir originalumu.
Pakruojo dvaras ir šiandien, ir prieš kelis šimtus metu buvo prabangos, grožio, romantikos simbolis, kuris primena, kad senovė, nuostabus gamtovaizdis, žmonių darbas ir idėjos gali susipinti į vieną nuostabų dalyką, kurį galima aplankyti tik panorėjus.