Pakruojo dvaras, esantis Šiaurės Lietuvoje, yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių dvarų kompleksų šalyje, menantis turtingą ir permainingą istoriją. Jis įsikūręs 2 km nuo Pakruojo miestelio, ant Kruojos upės dešiniojo kranto. Šiaurės Lietuvoje įsikūręs Pakruojo dvaras šiandien yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba.
Dvaro Įkūrimas Ir Pirmieji Savininkai
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Pakruojo dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta dar 1531 m.
Ropų Valdymo Laikotarpis
XVIII a. pab. dvaras atiteko vokiečių baronams Ropams. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe. Baronai von Roppai turėjo reikšmingą įtaką Pakruojo dvaro klestėjimui. Jie ne tik plėtojo modernų ūkininkavimą, bet ir rėmė kultūrą bei meną.
Jau nuo barono Vilhelmo Ropo laikų dvare buvo plėtojamas prekinis ūkis, kuris duodavo daug pajamų. 1866 m. buvo įsteigta dvaro vaistinė, kuri aptarnavo 3956 gyventojus, buvo dvylikos lovų ligoninė. 1897 m. Pakruojyje veikė pavyzdinė kredito draugija, vadovaujama barono Leono fon Ropo. 1909 m. dvare veikė alaus darykla ir garinis malūnas.
Dvaro savininkai Ropai valdė apie 6500 dešimtinių žemės. Po Pirmojo pasaulinio karo Pakruojo dvaras buvo pavyzdinis ūkis, garsėjęs pramonine gyvulininkyste. Po 1922 m. žemės reformos Ropų ūkis sumažėjo: jiems buvo paliktas dvaro centras ir 300 ha žemės. Dvare buvo atlikta melioracija, toliau plėtojama gyvulininkystė, sodininkystė, bitininkystė.
1940 m. dvarą pagal testamentą paveldėjo Julius Ropas. Per karą dvare buvo įkurdintas vokiečių repatriacijos štabas. 1944 m. J. Ropas su karo pabėgėliais traukėsi į Vakarus ir, matyt, žuvo, nes apie jo likimą nieko nežinoma.
Architektūra Ir Parko Įkūrimas
Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Ropas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras fon Ropas. Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas - puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose.
1835-1840 m. dvare buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Ropų iniciatyva dvaro teritorijoje taip pat buvo įkurtas angliško stiliaus parkas su pasivaikščiojimo takais, tvenkiniais ir dekoratyviniais tilteliais. Peizažinis Pakruojo dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850-1860 m. Iš vienos pusės natūralią teritorijos ribą sudaro užtvenktos Kruojos upės juosta, o iš kitos pusės teritorija aptverta lauko akmenų tvora. Pagal to meto anglišką parkų formavimo schemą pirmenybė buvo teikiama natūraliai gamtai ir natūralumo imitavimui.
Šalia dvaro rūmų buvo nedidelis sandėlis, arklidės ir ledainė. Vakarinį kompleksą sudarė alaus darykla, pieninė ir kiaulidės pastatai, rytinį - tvartas ir gyvenamieji korpusai, pietinį - du svirnai. Už tvenkinio stovėjo dvaro ūkiniai trobesiai. Nuo centrinių dvaro rūmų, atskirti didžiulio parko, buvo kalvė, smuklė, vėjo malūnas, Pakruojo simboliu tapęs arkinis tiltas - Kruojos užtvanka bei vandens malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų ir dolomito.
Dvaro Likimas Po Nacionalizacijos
Po karo Pakruojo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis. 1959 m. rūmai buvo remontuojami, juose iki 1979 m. veikė žemės ūkio technikumas, vėliau - žemės ūkio kadrų kvalifikacijos kėlimo mokykla. Sovietų okupacijos metais dvaras buvo nacionalizuotas, kaip ir daugelis kitų dvarų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu daugelis dvaro pastatų buvo apleisti arba panaudoti kaip ūkiniai sandėliai ir administracinės patalpos.
Restauracija Ir Atgimimas
Nuo 1988 m. dvaro rūmai ir parkas priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui, kiti pastatai - Pakruojo savivaldybei. 2002 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis baigtas atstatyti arkinis tiltas ir išvalyta dalis užtvenktos Kruojos upės.
2004 m., gavus ES struktūrinių fondų finansavimą, prasidėjo pirmasis didysis restauracijos etapas. Jis tapo ne tik statybininkų, bet ir istorikų, architektų bei menotyrininkų bendru darbu. Per kelerius metus atgimė dvaro centriniai rūmai - jų fasadas, kuris anuomet buvo apšiuręs ir netekęs savo didybės, buvo atkurtas pagal originalius brėžinius.
Dar nenuslūgus pirmųjų darbų šurmuliui, buvo pradėtas antrasis projekto etapas. Šįkart pagrindinis dėmesys buvo skirtas šiaurinės dvaro dalies pastatams ir teritorijai. Apleisti ūkiniai pastatai, kurie anksčiau skendėjo griuvėsiuose, tapo elegantiškais kultūros paveldo objektais, kviečiančiais lankytojus pasinerti į praeitį.
Pakruojo Dvaras Šiandien
Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos. Pakruojo dvaras šiandien - tai gyvas istorijos liudytojas, atgijęs dėl žmonių, kurie įdėjo širdį į jo atstatymą.
Dvare dabar vyksta įvairūs festivaliai, edukacinės programos, vestuvės ir net teatrališki spektakliai, sugrąžinantys lankytojus į praėjusius laikus. Pakruojo dvaras dabar yra veikiantis, „gyvas“ architektūrinis paveldas, leidžiantis patirti tikrą XIX a. pab.
Paslaugos Ir Pramogos Dvare
- Apgyvendinimas viešbučiuose "Centriniai dvaro rūmai" ir "Malūnininko namas"
- Restoranai "Karčiama Traktierius", "Dvaro rūmų restoranas" ir "Baltoji pokylių salė"
- SPA paslaugos
- Šviesų festivalis (nuo 2018 m.)
- Edukacinės programos ir ekskursijos
- Amatų dirbtuvės
- Renginių organizavimas
Lankytinos Vietos Netoliese
- Alantos dvaras Molėtų rajone
- Aristavėlės dvaras Rumšiškėse
- Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone
- Aukštosios Fredos dvaras Kaune
- Hugo Šojaus dvaras Šilutėje
- Kretingos dvaras Kretingos mieste
- Plungės dvaras Plungės mieste
- Raudondvario dvaras Kauno rajone
- Saldutiškio dvaras Utenos rajone
- Trakų Vokės dvaras Vilniaus rajone
- Tuskulėnų dvaras Vilniuje
- Užutrakio dvaras Vilniaus rajone