Krekenavos regioninis parkas, išsidriekęs abipus Nevėžio slėnio, yra unikalus gamtos kampelis, saugantis Vidurio Lietuvos žemumų kraštovaizdį. Šiame parke gausu įvairių lankytinų vietų, tačiau vienas išskirtiniausių objektų - Pašilių stumbrynas, kuriame galima iš arti susipažinti su stambiausiais laukiniais gyvūnais - Europos stumbrais.
Pašilių stumbrynas - vienintelė tokia vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti stumbrus jiems artimoje natūralioje aplinkoje. Apie pačių stumbrų gyvenimą ir Pašilių stumbryno istoriją ir toliau pasakos stumbryno prižiūrėtojai. Dažniau po Lietuvą keliaujantys žino, kad bene geriausias būdas pradėti pažintį su vienu ar kitu regioniniu ar nacionaliniu parku yra apsilankymas parko Lankytojų centre. Lankytojų centras - tai vartai į Krekenavos regioninį parką.
Stumbrai - Lietuvos pasididžiavimas
Stumbrai yra įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti.
Šiuo metu laisvėje Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 stumbrų, Pašilių stumbryne gyvena 28 stumbrai. Stumbras - didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris: patinai būna net iki 1,9 m aukščio ir 1000 kg svorio, patelės - iki 1,6 m aukščio ir 400 - 500 kg svorio.
Pirmieji du belovežo stumbrai į Pašilių miško aptvarus atvežti 1969 m. iš Prioksko-Terrasny rezervato Serpukhovo srities Rusijoje. Naujai įrengtame stumbryne 1971 m. gimė pirmasis jauniklis.
Pašilių stumbryno istorija ir dabartis
Pašilių stumbrynas, įsikūręs Panevėžio r. Girelės viensėdyje, kviečia nemokamai apžiūrėti stambiausius laukinius gyvūnus - stumbrus. Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimame stumbryne galima pamatyti keliolika stumbrų. Nuo apžvalgos aikštelės matomas 50 ha aptvertas miško bei pievos plotas, kuriame telpa dviejų stumbrų bandų kasdienis gyvenimas. Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojančiame stumbryne jo gyventojai jau susilaukė 180 jauniklių.
Vasario mėnesį Vyriausybės sprendimu Krekenavos regioninio parko direkcijai priklausęs Pašilių stumbrynas perduotas valdyti Panevėžio miškų urėdijai. Nors iki šiol itin ryškių esminių pasikeitimų, neskaitant to, kad prie jo pastatyti šiuolaikiški biotualetai, pradėtas tvarkyti vienas aptvaras, stumbryne nevyksta ir jo funkcijos nesikeičia, ateityje tikimasi iš Aplinkos ministerijos gauti lėšų šio objekto infrastruktūrai plėsti.
Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimas Pašilių stumbrynas - vienintelė unikali vieta, kur iš arti galima stebėti stumbrų gyvenimą ir kur jiems sukurtos artimos natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygos.
Nuo pirmadienio, rugpjūčio 8 dienos, Valstybinių miškų urėdijos Pašilių stumbrynas, įsikūręs Panevėžio r. Girelės viensėdyje, uždaromas rekonstrukcijai. Rekonstrukcijos metus bus visiškai atnaujintas šių stambiausių laukinių gyvūnų aptvaras, teritorijoje talpinantis net dviejų stumbrų bandų gyvenimą ir stumbrininko namelis, kuriame bus atidaryta ir atnaujinta ekspozicija.
D.Lukoševičiaus įsitikinimu, atvykusieji pasižiūrėti stumbrų iki šiol neturėjo galimybės apsilankyti kituose dėmesio vertuose ir netoliese esančiuose objektuose, tad ateityje ketinama stumbryno lankytojams pasiūlyti daugiau pramogų - parodyti dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus ir netgi šernus, pakviesti pereiti Krekenavos girininkijoje Varnakalnio miške esančiu mokomuoju-pažintiniu “Girinio taku”, kuriame galima susipažinti su labiausiai Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais bei pan.
Dabar stumbryno aptvaruose, anot urėdo, gyvena 18 stumbrų. Dar 11 šių į Raudonąją knygą įrašytų miško galiūnų vaikščioja po mūsų miškus laisvėje.
Kviečiame apsilankyti atnaujintame Pašilių stumbryne
Lankytojai galės gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos - apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą. Jūsų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu. Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus.
Stumbryno lankymo valandos:
- I - nedarbo diena
- II - V 10 - 16 val.
- VI - VII 10 - 18 val.
Norėdami užtikrinti sėkmingą Jūsų apsilankymą, siūlome ekskursiją užsisakyti iš anksto adresu: Petriškių k., Krekenavos pšt., 38305 Panevėžio r.
Koordinatės 55°33’27.0″N 24°13’02.7″E (WGS)
Stumbrininkai - jėgeriai:
Eugenijus Družas Mob. +370 620 59809; +370 45 593339 El. +370 615 17701.
Bilietų kainos:
- Vaikams ir moksleiviams - 0,6 Eur.
- Suaugusiems - 1,2 Eur.
- Ekskursijos vadovo paslaugos - 3 Eur.
P.S. (Atsiskaitoma grynais, perkant bilietus, arba išankstiniu pavedimu : Atsiskaitomoji sąsk. (LT717044060008012572)
Stumbrų veisimo istorija Lietuvoje
Stumbrų veisimo Lietuvoje galimumas pirmą kartą buvo svarstytas 1966 metais Sąjunginiame pasitarime Maskvoje. Stumbrynui įsteigti buvo numatytas mišrus Pašilių miškas Panevėžio rajone Krekenavos girininkijoje. 1969 m. iš Rusijos Prioksko teraso rezervato, į 50 ha plote įrengtus aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai - MOTOK ir MODA. 1970 metais atvežti dar šeši stumbrai, o 1972 metais - dar du stumbrai. 1971 metais MODA atvedė pirmąjį stumbriuką. Jis buvo pavadintas GIRINIU. Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris.
Jau 1973 metais 5 stumbrai iš aptvarų išleidžiami į Pašilių mišką. Dar po du išleista 1975 ir 1976 metais. Taip Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Laisvėje gyvenantys stumbrai pradėjo veistis. 1977 metais laisvėje gyveno 13 stumbrų, iš jų 9 patinai ir 4 patelės.
1976 metais stumbryno aptvaruose gyveno 17, o laisvėje - dar 13 stumbrų. Žiemą jie ateidavo prie stumbryno aptvarų, kur būdavo šeriami. Iš pradžių jie buvo drąsūs, vėliau žvėrys tapo atsargesni, pradėjo šalintis žmonių.
1978 metais nuo bandos atsiskyrė 3 buliai ir klajojo po respubliką. Vienas dingo be žinios, kiti skirtingu laiku buvo brakonierių sumedžioti.
Šiuo metu aptvare gyvena 16 stumbrų, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja apie 50 stumbrų. Per 35 Pašilių stumbryno egzistavimo metus stumbryno aptvaruose gimė 140, o laisvėje apie 80 stumbrų jauniklių. Laisvėje stumbrus sunku tiksliai suskaičiuoti, nes jie pasidarė labai atsargūs, dalis nuklysta į nedidelius miškelius ar ūkininkų laukus ir tampa brakonierių aukomis, arba žūva nuo kitų priežasčių.
1974 metais laisvų stumbrų bandą bandyta suformuoti Širvintų rajono Šešuolių miške. Ten buvo išleisti 7 stumbrai. Tačiau šis eksperimentas nepavyko. Per kelis metus visi stumbrai žuvo arba buvo brakonierių sumedžioti. Paaiškėjo jog mažuose miškų masyvuose stumbrai negali išgyventi.
Ką dar galima pamatyti Krekenavos regioniniame parke?
Krekenavos regioninis parkas siūlo daugybę kitų įdomių lankytinų vietų, kurias verta aplankyti planuojant kelionę į šį regioną. Parko teritorijoje arba netoli už jos ribų, automobiliu Nevėžio upę kirsti galima trijose vietose: Krekenavoje, Naujamiestyje arba Kėdainiuose.
Štai keletas iš jų:
- Krekenavos regioninio parko lankytojų centras, kuriame galima gauti visapusišką informaciją apie parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija "Nevėžio upės senvagių įvairovė".
- Buvusio Slabados malūno užtvanka - daugiau nei 100 metų senumo užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų.
- Juozo Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejus Ustronės vienkiemyje, kuriame XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta.
- Vadaktėliai, kur 1902-1905 m. kuratoriumi buvo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Čia galima pamatyti Vaižganto ąžuolą ir bažnyčioje kabantį jo portretą.
- Kabantis tiltas ties Vadaktėliais, jungiantis skirtingus Nevėžio krantus.
- Upytės piliakalnis, susijęs su legenda apie piktąjį poną Čičinską.
- Kalnelio miško regykla, puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą.
- Vinco Svirskio kryžius - vienas iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio kūrinių.
- Švenčiuliškių kaimo kapinaitės su unikaliomis girnapusių kompozicijomis.
- Bakainių piliakalnis, nuo kurio atsiveria puiki panorama.
- Surviliškio miestelis.
Planuojantiems Krekenavos regioniniame parke praleisti visą dieną, šis maršrutas bus puikus pasirinkimas. Tačiau, jūs turite pakankamai daug galimybių maršrutą modifikuoti pagal savo pomėgius, galimybes. Kaip ir minėta maršruto aprašyme, maršruto kelią labai įtakoja gamtinės ir infrastruktūrinės kliūtys.
Informacija lankytojams
Prieš planuojant kelionę į Pašilių stumbryną ir Krekenavos regioninį parką, rekomenduojama pasidomėti darbo laiku ir bilietų kainomis. Stumbrai yra didžiausi Europoje gyvenantys laukiniai gyvūnai įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą.
Bene pagrindinis patarimas besiruošiantiems lankytis stumbryne - išsiaiškinti stumbrų maitinimo laiką ir atvykti būtent tuo laiku. Ten, Pašilių stumbryno teritorijoje vingiuoja vos 600 metrų ilgio Pašilių stumbryno pažintinis takas. Tai ketvirtasis pažintinis takas Krekenavos apylinkėse, į kurį patekti galima tik įsigijus bilietą į Pašilių stumbryną.
Iš Vilniaus važiuojant į Pašilių stumbryną pakeliui galima stabtelti Mikėnų kaime, kur netoli kelio stovi senas vėjo malūnas. Jį XIX a. pabaigoje ant nusipirkto žemės sklypo pastatė vokietis Teodoras Jansonas, kuris aplinkiniams gyventojams maldavo grūdus. Po Jansono mirties malūnas atiteko vaikams ir vaikaičiams, kol po 1958 metų nustojo veikęs. Malūnas yra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą ir stovi privačioje teritorijoje. Visai prie Mikėnų esančiame Vaidoklių miestelyje stovi paminklas Vyčio apygardos partizanams. Miestelio ir apylinkių gyventojai buvo aktyvūs kovotojai už Lietuvos laisvę. Miestelyje stovi medinė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, kurią 1781 metais pastatė dvarininkas Anupras Belozaras.
tags: #paksys #sodyba #pasiliu #stumbrynas