Palanga, žinoma kaip vienas populiariausių Lietuvos kurortų, turi turtingą ir ilgą istoriją. Jos apylinkėse žmonės lankydavosi ir laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu. Geros sąlygos gyventi žmonėms šiose vietose susidarė maždaug apie 2500 metus pr. Kr. - vėlyvojo neolito laikotarpiu. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad Palangoje, Baltijos jūros pakrantėje, prie Rąžės upelio žiočių pirmieji gyventojai ėmė kurtis III tūkst. pr. II a. II p. pr. Kr. III a. Lietuvos pajūris jau buvo tankiai apgyventas. Daugiausiai gyvenviečių buvo Palangos-Kretingos apylinkėse.
Šiandien Palangos miesto savivaldybės taryba vienbalsiai pasisakė prieš verslininkų užmojus naikinti žaliuosius miesto plotus - šiandien, ketvirtadienį, panaikino žemės sklypo J. Simpsono g. Sprendimą Tarybos nariai priėmė nepaisydami didžiulio projekto vystytojų spaudimo ir savo kompetencijos ribose padarė viską, kad kelias bendruomenės interesus pažeidžiančiam sprendimui būtų užkirstas. Ar griežčiausioje kurorto paminklosauginėje zonoje esantis parkas bus sunaikintas, priklausys nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo. Įgyvendinant parengtame detaliajame plane numatytus sprendinius, sklype būtų šalinami 37 šimtamečiai medžiai kurie yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus.
Naujos planuojamos statybos Palangoje prie pat kopų kelia daugybę klausimų vietos gyventojams. Aplinkiniai baiminasi, kad miško teritorijoje planuojamos statybos, kurios čia vykti neturėtų. Dėl to net planuojama keisti miesto detalųjį planą. Gyventojai spėja, kad jų pašonėje gali iškilti kelių aukštų daugiabutis, o sklypo savininkai atskleidžia, jog čia bus viešbutis.
Susirūpinę Palangos gyventojai baiminasi, kad su savivaldybės palaiminimu jų kaimynystėje planuojamos įtartinos statybos Naglio al. 1. Apie tai jie sužinojo, kai savivaldybė pranešė, kad skelbiamas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir žemės sklypo S.Nėries g. 37, 37A, Palangoje, detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp žemės sklypo S.Nėries g. 44, valstybinio miško, Naglio al.
Gyventojai piktinasi, kad planuojamos statybos grindžiamos abejotinais šaltiniais. Savivaldybė nurodo, kad pagal turimą 1938 m. ikonografinę medžiagą planuojamoje teritorijoje užstatymas buvo. Jie piktinasi, kad draudžiamoje statyti vietoje iškils pastatas, kurio statybos grindžiamos spėlionėmis.
„Iš ekspertinių išvadų matosi, jog statybos šioje sklype yra „pritemptos". Todėl visaip ir bandoma tą užstatymą pagrįsti. Bet istorinėje medžiagoje vadovaujamasi keliais planais ir net patys ekspertai nurodo, kad tai nebuvo reikšmingas užstatymas. Akivaizdu, kad nėra jokių ikonografinių tyrimų, kuriuose turėtų būti buvusio pastato nuotraukos, brėžiniai, piešiniai, kuriais būtų galima patvirtinti buvusį užsakymą. Jis stebisi, kaip iš tokios medžiagos galima buvo nustatyti, kad užstatymas galėjo būti 30×40 m matmenų: „Juk tai reiškia, kad vien pirmas aukštas turėtų būti 1200 kv. m ploto. Jeigu šioje vietoje būtų buvęs toks pastatas, jis būtų gal net pats reikšmingiausias, nes aplink panašių pastatų nėra. Aplink yra buvęs „Jūratės" baseinas ir buvęs baras, gyventojai juos atsimena, o tokio užstatymo, apie kurį dabar kalbama, niekas neatsimena ir nežino. Stebina, kad tokie planai tinka pačiai savivaldybei. Planuojamas pastatas iki 15 metrų aukščio. Sakoma, kad tai bus poilsio paskirties pastatas. Bet mes jau žinome šitas schemas pajūryje. Akivaizdu, kad ten bus daugiabučiai ir pastatas bus išparduotas butais.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika sakė, kad minėtame sklype iškils keturių aukštų poilsio paskirties pastatas. Pasak savivaldybės atstovo, šis sklypas žemės savininkams buvo grąžintas natūra. V.Indreika patvirtino, kad sulaukus gyventojų pastabų ir skundų, Palangos miesto savivaldybės administracija nusprendė kartoti sprendinių viešinimo procedūras iš naujo. Jei detalaus plano sprendiniai prieštaraus išduotoms planavimo sąlygoms ar bus nustatyta kitų neatitikimų galiojantiems teisės aktams, detalus planas nebus tvirtinamas.
Kaip matyti iš Registrų centro duomenų, minėtas sklypas priklauso trims savininkams. Tarp jų ir verslininkui Audriui Skardžiui su žmona, kurios įmonė valdo koncertų salę „Compensa" Vilniuje. „Vakaro žinioms" susisiekus su A.Skardžiumi, vyras patikino, kad sklype tikrai neplanuojamos daugiabučio statybos. Jis teigė nesuprantantis, kodėl kaimynai piktinasi planuojamomis statybomis: „Mūsų pastatai yra žemesni nei netoliese suprojektuotas kitas viešbučių kompleksas. Galbūt yra kažkieno interesai. Šis sklypas įsigytas jau prieš daug metų. Gal penkiolika metų nepavyksta „pajudėti", bet dabar rasta archyvinė medžiaga. Ten pastatas tikrai buvo, tai įrodo archyvinė medžiaga. Net savivaldybės plane matyti, kad pastatas čia tikrai stovėjo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos spalį panaikino savo išduotą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, o gruodį išdavė neigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuometinio galiojančio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą.
Tačiau pasirodžius GRYNAS.lt tekstui Palangos miesto savivaldybei dėl planuojamų statybų teisėtumo kilo abejonių ir ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o ši dabar panaikino anksčiau galiojusią teigiamą išvadą dėl detaliojo plano. Visa istorija prasidėjo nuo to, kad į GRYNAS.lt redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą. „Kalba eina apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius. O Palangos miesto savivaldybė stengiasi, kad šis projektas būtų derinamas prioriteto tvarka“, - jau tada stebėjosi palangiškiai.
Panaikintas patikrinimo aktas su teigiama išvada Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) panaikino patikrinimo aktą su teigiama detaliojo plano J. Simpsono g. 21, Palangoje, patikrinimo išvada. Apie tai GRYNAS.lt antradienį informavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė. „VTPSI gruodžio 18 d. priėmė sprendimą panaikinti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 1 d. išduotą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama detaliojo plano J. Simpsono g. 21, Palangoje, patikrinimo išvada ir apie tai informavo Palangos miesto savivaldybę ir planavimo organizatorių“, - rašė V. Aliukonienė.
Kilus abejonių dėl detaliojo plano sprendinių teisėtumo, VTPSI raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir į Kultūros ministeriją, prašydama įvertinti ir pateikti nuomonę - išvadas dėl detaliojo plano sprendinių atitikties Palangos miesto specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio priimto sprendimo derinti detalųjį planą teisėtumo. Kultūros paveldo departamentas išvadų iki šiol nepateikė.
„VTPSI Klaipėdos skyriaus specialistai, papildomai išanalizavę pateikto tikrinti detaliojo plano sprendinius, nustatė, kad sprendinys, numatantis planuojamo žemės sklypo užstatymo tankumą 16 proc., prieštarauja šiai teritorijai taikomam, galiojančiam specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. Detaliojo plano sprendiniai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių“, - komentavo V. Aliukonienė.
Taip pat pradėtas VTPSI Klaipėdos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus specialisto, pasirašiusio šį aktą su teigiama išvada, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Parengus naują detaliojo plano patikrinimo aktą, bus vykdomi tolesni teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų numatyti veiksmai, tarp jų - ir dėl atsakomybės už nustatytus pažeidimus.
Už sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentą priėmimą, kai jų sprendiniai neatitinka aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento sprendinių, sprendimą priėmusiai institucijai Teritorijų planavimo įstatymas numato baudą nuo 579 iki 1 158 eurų.
„Situacija nemaloni, bet tikrai visiems geriau šiuo atveju procesą sustabdyti dokumentų rengimo stadijoje, o ne iškilus statiniui ieškoti kaltų ir šalinti neteisėtos statybos padarinius“, - sakė VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė.
Žiniasklaidoje skelbta, kad sklypą, kuriame planuojamos statybos, su Seimui priklaususiais poilsio namais „Viešnagė“ per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“. Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė - bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.
Į projekto vystymą investuojančio uždaro tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ valdytojas Marius Žemaitis teigė, kad įmonę informacija nustebino. „Mums žiniasklaidoje paskelbta informacija yra visiškai netikėta, nes per dvejus detaliojo plano rengimo metus griežtai laikėmės visų teisės aktų reikalavimų ir valstybės institucijų sprendimų. Nesame gavę jokio dokumento iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėl to, kad VTPSI gruodžio 18 d. priėmė sprendimą panaikinti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama detaliojo plano išvada. „Lords LB Asset Management“ savo veikloje laikosi ir laikysis visų teisės aktų reikalavimų bei reglamentų. Palangos J. Simpsono g. detalųjį sklypo planą rengiame nuo 2013 m. pabaigos, jis atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus ir norminius reglamentavimus - projekte yra laikomasi želdinių apsaugos, aukštingumo, tūrio ir kitų valstybės institucijų nurodytų projekto kriterijų. Iki šiol visos valstybės institucijos išdavė visus reikiamus dokumentus projektui vystyti“, - teigė M. Žemaitis.
Palangos miesto savivaldybė detaliojo sklypo plano dar nėra patvirtinusi. Anksčiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, atliekantis vedėjo funkcijas, Vidmantas Dantas GRYNAS.lt teigė, kad savivaldybė laukia Statybų inspekcijos išaiškinimo, kaip šioje situacijoje elgtis. „Kadangi šis detalusis planas turi teigiamą Statybų inspekcijos išvadą, dabar laukiame minėtos institucijos išaiškinimo, kaip esamoje situacijoje turėtų elgtis Palangos miesto savivaldybės taryba. Sulaukus atsakymo, bus priimti tolesni sprendimai dėl šio detaliojo plano tvirtinimo ar netvirtinimo“, - anksčiau teigė V. Danta.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų - Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d.
Kaip jau minėjome, Palangos miesto istorinė dalis, kuriai suteiktas valstybės saugomo nekilnojamojo objekto - vietovės - statusas, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta 1993 m. birželio 4 d., jai registre suteiktas kodas U2, kuris vėliau pakeistas unikaliuoju kodu 12613. 1995 m. Kultūros paveldo departamento rengtoje kultūros vertybės pagrindiniame dosjė patikslinama, jog 126,5 ha kultūros vertybės plotas apima Palangos miesto dalį abipus Rąžės ir savo pietine dalimi ribojasi su vadinamuoju dvaro sodybos parku.
Daug diskusijų kėlusį ir tebekeliantį Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą Palangos miesto taryba patvirtino 1999 m. Pagrindinis parengtojo specialiojo plano tikslas buvo surinkus istorinę medžiagą ir natūros tyrimus, nustatyti visas paveldo vertybes, sudaryti paminklosaugos planą, detalizuoti režimus, nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentus.
Rengiant specialųjį planą buvo atlikta išsami istorinė analizė, kurią 1994 m. parengė Mažosios Lietuvos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, bei archeologiniai tyrimai. Be to, atskirai vertinti neigiami pokario metų statybinės veiklos padariniai: sunykę istorinio miesto plano elementai (gatvių funkcijos pakeitimas: pėsčiųjų zona keičia kvartalo parametrų suvokimą ir jo santykinį mastelį su miesto struktūra); sunaikintos tradicinio apstatymo gatvių išklotinės (pavyzdžiui, S. Daukanto g.); sunykę ar nugriauti atskiri vertingi pastatai; pastatyti nauji pastatai, ardantys kvartalų planinę struktūrą ir turintys įtakos miesto siluetui; netvarkomi želdiniai, naikinantys svarbius vizualinius ryšius ir panoramas. Pažymėtina, kad 1995-ųjų pradžioje įstatymų saugoma teritorija buvo tik archeologijos paminklai.
Įtraukus Palangos miesto centrinę dalį į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą buvo patvirtintos teritorijos ribos ir apsaugos zonos. Vertybės teritorijoje saugoma miesto panorama ir siluetas; istorinis gatvių tinklas ir jo parametrai; būdingas kiekvienai miesto daliai urbanistinis audinys (sklypų sistema, pastatų mastelis, užstatymo tankumas ir pobūdis); vertingiausi pastatai bei charakteringi užstatymo fragmentai.
M. Ptašek parengtajame ir Palangos miesto tarybos patvirtintajame specialiajame paminklosaugos plane šie bendrieji nurodymai sukonkretinti. Visa U2 teritorija, kuri yra nevienalytė pagal autento išlikimo laipsnį ir susiklosčiusius gamtinius bei urbanistinius darinius suskirstyta į zonas, kuriose numatytas skirtingas tvarkymo režimas. Dalis reikalavimų yra bendri visai centrinei daliai, pavyzdžiui, draudžiama keisti istorinį gatvių tinklą ir jo parametrus; griauti ar iš pagrindų perstatyti iki 1940 m.
Pačiame tvarkymo reglamente išskirtos kelios zonos. Paplūdimio ir kopų zonai siūloma suteikti rezervato statusą, draudžiant čia bet kokius šią zoną darkančius ar vizualiai ją naikinančius darbus.
Kalbant apie specialiuoju planu nustatytus žemės naudojimo reglamentus, pažymėtina, jog turi būti išsaugomos autentiškos, istoriškai susiformavusios teritorijos pagal jų funkciją: rekreacinę (parkinė vasarvietė), visuomeninę - komercinę (centras) ir gyvenamąją. Rekreacinės teritorijos rekreacinėje pramoginėje zonoje, kurioje prioritetinė funkcija - komercinė ir kurios pagrindinė ašis yra J. Visuomeninės komercinės teritorijos administracinėje komercinėje zonoje, kuri po 1939 m. Gyvenamosios teritorijos gyvenamojoje poilsinėje zonoje, kurioje esama ir poilsinių, ir gyvenamųjų namų ir kur netoleruotina ūkinė veikla, užstatymo tankumas - iki 20 proc., aukštingumas - iki 2 aukštų. Sklypo ribos nužymimos želdiniais arba ažūrinėmis tvoromis, kurių aukštis gali siekti iki 1,5 m. Tos pačios teritorijos gyvenamojoje (sodybinėje) zonoje, kur vyrauja smulkių sklypų sistema, o pagrindinė pastatų funkcija - gyvenamoji (galima ir komercinė), sklypo užstatymo tankumas - iki 30 proc., pastatų aukštingumas - iki 2 aukštų su mansarda, cokolis - iki 50 cm.
Nepaisant to, kad Palangos centrinę dalį saugo atitinkami įstatymai bei teisės aktai, tarp kurių - ir specialusis paveldosauginis planas, paveldosaugininkai čia susiduria su galybe problemų. „Dar sovietmečiu pradėtas keisti Palangos miesto centrinės dalies užstatymas. Pokariu, pasikeitus politinei situacijai, žmonių mąstysenai, mentalitetui ir kultūrai, prasidėjo masinė stambesnių tūrių poilsio namų statyba. Palangos virtimas „masiniu“ kurortu padėjo pamatus senosios Palangos nykimui“, - sakė V.
Pasak pašnekovo, jį stebina, į ką pavirto J. „Problemos, kurios prasidėjo dar tarybiniais laikais, dar labiau pagilėjo - ar gal tiesiog pasuko kita kryptimi - atsiradus privačiai nuosavybei, o, kaip žinia, privatizacijos procesas Palangoje nebuvo labai vykęs, - ir per pastaruosius metus mes turime visą puokštę su tuo susijusių problemų, kurių ryškiausios iliustracijos yra toje pačioje J. Basanavičiaus gatvėje, - kalbėjo inspektorius. - Palangoje žmonės turi nedidelius sklypus, kuriuose nori kurti kuo didesnį „verslą“. Tai natūralu, tačiau, deja, bandoma daryti iškreiptai. Tuos sklypelius kiekvienas savininkas nori išnuomoti kuo didesniam kiekiui smulkesnių ir stambesnių verslininkų, visais įmanomais ir neįmanomais būdais bandydami gauti leidimus prekybos vietoms bei laikiniems statiniams pastatyti. Tie statiniai stovi žiemą vasarą, savo eklektišku stiliumi ir forma kurdami kakofoniją. Jau nekalbam apie tai, kiek tokių statinukų norima į vieną sklypą sukišti. Pavyzdžiui, vieno sklypelio J. Basanavičiaus g. pabaigoje savininkas pareiškė norą ten įkurdinti net 10 laikinųjų statinių ir įrenginių. Kai jam buvo pasakyta apetitus susimažinti, nukeliavo į teismą.
Pasak V. Juškos, dar viena J. Basanavičiaus g. problema, kurios, matyt, be Perkūno įsikišimo išspręsti nepavyks - ta, kad paveldiniai pastatai masiškai aplipdomi įvairiausiomis pavėsinėmis ir verandomis, užstojančiomis kultūros vertybę tiek, kad jos tik stogas graudžiai iš už tų prielipų bekyšo. Dalis priestatų pastatyta savavališkai, dalies leidimai jau pasibaigę. Tačiau vieni paveldosaugininkai susitvarkyti su įsisenėjusia problema tiesiog nepajėgia: vykdomi reidai kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais.
„Mūsų nuomone, norint suvaldyti minėtas problemas, daugiau turėtų dirbti Savivaldybės administracija. Žinoma, yra kuo pasidžiaugti: pagaliau buvo sutramdyti vadinamieji olandų atrakcionai J. Basanavičiaus gatvėje, aktyviai dirba Viešosios tvarkos skyrius, drausmindamas prekiautojus bei laikinųjų statinių „statytojus“. Tačiau reikėtų ne vien kontroliuoti, o sukurti aiškias ir nedviprasmiškas taisykles, kad ir verslininkai žinotų, kas galima ir ko negalima - nes kai nėra dokumentais apibrėžtų reikalavimų, atsiranda įvairių, kartais nepamatuotų norų... Palangos savivaldybės administracija, berods, rengia laikinųjų statinių specialųjį planą: jeigu gimtų toks dokumentas, būtų mažiau nesusipratimų, būtų aiškūs reglamentai: kiek laiko toks statinys gali stovėti, kokie architektūriniai reikalavimai jam keliami ir t.t. Tada palengvėtų darbas ir pačiam Viešosios tvarkos skyriui, ir mums, ir Statybų inspekcijai. Be to, turėtume visai kitokį vaizdą - tiek J. Basanavičiaus gatvėje, tiek kitose Palangos vietose“, - aiškino V.
Žemės naudojimo reglamentai Palangos centrinėje dalyje
Šioje lentelėje apibendrinami žemės naudojimo reglamentai, nustatyti Palangos centrinės dalies specialiajame paminklosaugos plane:
| Teritorijos tipas | Prioritetinė funkcija | Užstatymo tankumas | Aukštingumas | Kiti reikalavimai |
|---|---|---|---|---|
| Rekreacinė (parkinė vasarvietė) | Rekreacinė | Netaikoma | Netaikoma | Išsaugoti istoriškai susiformavusią funkciją |
| Visuomeninė - komercinė (centras) | Komercinė | Netaikoma | Netaikoma | Išsaugoti istoriškai susiformavusią funkciją |
| Gyvenamoji poilsinė | Poilsinė ir gyvenamoji | Iki 20% | Iki 2 aukštų | Netoleruotina ūkinė veikla, sklypo ribos žymimos želdiniais arba ažūrinėmis tvoromis (iki 1,5 m) |
| Gyvenamoji (sodybinė) | Gyvenamoji (galima ir komercinė) | Iki 30% | Iki 2 aukštų su mansarda | Vyrauja smulkių sklypų sistema, cokolis - iki 50 cm |
Palangos užstatymo plano istorija yra sudėtinga ir nuolat kintanti, atspindinti tiek istorinius, tiek šiuolaikinius iššūkius. Nuolatiniai ginčai tarp verslo interesų ir visuomenės poreikių išsaugoti kultūros paveldą bei žaliąsias zonas rodo, kad būtina rasti pusiausvyrą ir užtikrinti, kad plėtra būtų tvari ir atitiktų visų suinteresuotų šalių interesus.
Palangos vaizdas iš viršaus