Palikimo priėmimo procedūra gali atrodyti sudėtingai, o įstatymo nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali turėti padarinių, kurių ištaisymas ne visada bus įmanomas. Šiame straipsnyje aptarsime palikimo priėmimo ypatumus Lietuvoje, įskaitant faktinį valdymą, teismų praktiką ir svarbius terminus.
Pagrindiniai Palikimo Priėmimo Būdai
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Asmuo pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Vis dar pasitaiko situacijų, kai žmonės kreipiasi manydami, jog terminas yra šeši mėnesiai, kuris buvo ankstesniame reguliavime. Aplinkybės dėl praleisto termino turi būti svarbios ir vien tai, kad buvo manoma, jog palikimo priėmimo terminas yra šeši mėnesiai, nėra laikoma svarbia aplinkybe. Pasitaiko, kuomet asmenys galvoja, jog kreiptis į notarą išvis nereikia ir kad turtas priklausęs palikėjui automatiškai pereina įpėdiniams.
Svarbu, kad asmuo pradėtų faktiškai valdyti palikėjo turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 1 d.).
Faktinis Palikimo Priėmimas
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan.
Tokius veiksmus gali įrodyti mokesčių knygelių turėjimas, kvitai, banko išrašai įrodantys, kad turtu buvo rūpinamasi ir tvarkoma, ir kiti įrodymai, kurie patvirtintų šių veiksmų buvimą. Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr.
Tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Pavyzdys iš Praktikos
Prieš maždaug 5 metus mirė mano vyras. Likau gyventi viena. Vaikų neturėjome, kitų įpėdinių nėra. Vyro vardu buvo santuokoje įgytas namas ir žemės sklypas. Tuomet dokumentų nesitvarkiau ir į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipiau. Gyvenu vyrui priklausiusiame name, juo rūpinuosi ir prižiūriu, tačiau nesu susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Girdėjau, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties. Ar vis dar galiu priimti palikimą? Kaip tai padaryti, kur kreiptis?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.13 str. nustatyta, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Jūs praleidote nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju tokių nenurodyta), manytume, šiuo atveju tikslinga būtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jį priėmėte faktiškai pradėdami jį valdyti kaip savo turtą, t. y.
Kreipimasis į Teismą Dėl Juridinio Fakto Nustatymo
Dėl palikimo priėmimo pripažinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą surašant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškime turi būti nurodytos svarbios aplinkybės, asmens atlikti veiksmai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Jeigu įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Būtent tokia situacija ir buvo susidariusi byloje, kurioje pareiškėjas - Klientas, norėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Faktą, jog Kliento senelė, po senelio mirties, priemė palikimą, t.y. el. velionio mirties toliau faktiškai valdė jo turtą kaip savo. jį tvarko, remontuoja, juo rūpinasi. mirties gyveno ir velionis.
Tokiu atveju įpėdiniui išduodamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Praleistas Terminas Palikimui Priimti
Jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas, palikimui priimti terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kuo svarbesnės priežastys, dėl kurių terminas buvo praleistas, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins.
Svarbiomis priežastimis gali būti laikomos, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan.
Ką Daryti Praleidus Terminą?
- Kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.
- Kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - faktinio paveldimo turto valdymo.
Palikimo Priėmimas Romos Teisėje
Daugelio valstybių teisinę sistemą įtakojo romėnų teisė. Todėl šiame skyrelyje bus lyginamas Lietuvos paveldėjimo teisės reglamentavimas su romėnų teisės normomis, laikotarpiu nuo V a. pr. Kr. iki VI a. po Kr.
Ankstyvoji romėnų teisė rėmėsi XII lentelių įstatymais. Kalbant apie paveldėjimo teisę, XII lentelių įstatymai suformulavo arba iš paprotinės teisės perėmė vieną pagrindinių paveldėjimo teisės nuostatų - testamentinio paveldėjimo prioritetą prieš įstatyminį. Jau V a. prieš Kr. buvo numatyta, jog egzistuojant testamentui, paveldima pagal testamentą, nesant testamento - pagal įstatymą. Panaši teisės norma yra numatyta ir CK 5.2 str.: pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Iki atsirandant XII lentelių įstatymams, nepriimtas palikimas laikytas bešeimininkiu. Vėliau visi mirusiojo daiktai atitekdavo artimiausiems palikuonims, išskyrus mirusiojo skolas ir prievoles.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad palikimą priėmus keletui įpėdinių, už palikėjo skolas jie atsako solidariai visu savo turtu (LR CK 5.52 str.). Įpėdinis, norėdamas išvengti tokios atsakomybės, gali priimti palikimą pagal apyrašą.
Palikimo priėmimas Romos Respublikos gyvavimo laikotarpiu taip pat turėjo savitų ypatumų, lyginant su Lietuvos teisėje numatytu palikimo priėmimu. Priimant palikimą, buvo skiriamos dvi kategorijos subjektų. Palikėjo šeimos nariai t.y. domestici heredes, galėjo ir tiesiogiai neįreikšti savo valios, priimdami palikimą. Tuo tarpu Lietuvos teisės normose nėra išskiriami asmenys, turintys arba neturintys tiesiogiai įreikšti valią priimant palikimą. Visi įpėdiniai be išimties turi pareikšti valią priimti palikimą, arba jo atsisakyti.
Galima teigti, kad palikimo priėmimo būdai, šiuo metu žinomi Lietuvos teisėje, būtent ir kilo iš romėnų teisės. Romėnų teisė žinojo ir viešo pareiškimo apie palikimo priėmimą galimybę (cretio), kai buvo pareiškiama apie palikimo priėmimą viešai, esant liudytojams. Taip pat buvo žinomas ir faktinis valdymas (pro herede gestio), kai įpėdinis atlikdavo tam tikrus veiksmus, iš kurių buvo matyti, kad jis elgiasi su paveldimu turtu, kaip su savuoju.
Justiniano valdymo laikais buvo įvesta taisyklė, pagal kurią įpėdinis, per 30 diens po palikėjo mirties pradėjęs sudarinėti paveldimo turto sąrašą, atsakė tik tuo turtu, kuris buvo surašytas į sąrašą ir ne daugiau.
`Palikimo priėmimas: praktiniai patarimai`| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Terminas palikimui priimti | 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. |
| Faktinis valdymas | Veiksmai, rodantys, kad įpėdinis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. |
| Juridinio fakto nustatymas | Kreipimasis į teismą, jei praleistas terminas ir faktiškai valdomas turtas. |
| Įrodymai | Mokesčių knygelės, kvitai, banko išrašai. |
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
tags: #palikimo #priemimas #faktiskai #pradejus #valdyti #turta