Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio šalių ekonomikos susiduria su vis didėjančiu palūkanų normų nepastovumu. Dėl šios priežasties vis daugiau mokslininkų ir finansų specialistų skiria dėmesį šios rizikos formai tirti ir valdyti, kurdami modelius palūkanų normų pokyčių prognozavimui, pinigų politikos strategijas ir investicijų portfelių apsaugos metodus.
Šiame straipsnyje analizuojamas komercinių bankų palūkanų normos rizikos valdymas bei jo efektyvumas. Darbe atliktas Lietuvoje veikiančių komercinių bankų grynųjų palūkanų pajamų tyrimas ir jų dinamikos analizė, siekiant įvertinti kiekvieno banko grynųjų palūkanų pajamų apimčių svyravimo laipsnį, atsižvelgiant į tuo metu buvusį palūkanų normos rizikos lygį.
Darbo mokslinė problema: Palūkanų normos rizika, kylanti Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, ir jos įtaka finansiniams jų veiklos rezultatams.Darbo tikslas: Atlikti tyrimą ir nustatyti, kaip efektyviai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai sugebėjo valdyti palūkanų normos riziką.
Šio tyrimo uždaviniai apima:
- Lietuvoje veikiančių komercinių bankų uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų dinamikos analizę.
- Palūkanų normos rizikos valdymo efektyvumo nustatymą, remiantis atlikta analize.
Siekiant įgyvendinti tikslą ir uždavinius, suformuluotos dvi hipotezės:
- Tiriamuoju laikotarpiu (2006-2010 m.) Lietuvos komercinių bankų naujai priimtų indėlių vidutinis terminas trumpėjo, esant aukštoms rinkos palūkanų normoms ir ilgėjo - esant žemoms; tuo pačiu bankai siekė suteikti daugiau ilgesnio termino paskolų, esant aukštoms rinkos palūkanų normoms, ir trumpesnio termino - esant žemoms.
- Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, kurių daugiau negu 50% akcinio turto valdo patronuojantieji bankai ar finansų institucijos, sugebėjo geriau apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, kuri buvo Lietuvoje, ir ją efektyviau valdyti.
Palūkanų Normos Rizikos (PNR) Apibrėžimas ir Veiksniai
Palūkanų normos rizika susijusi su nenumatytu palūkanų normos svyravimų dydžiu, netikėtais kitimo tendencijos ir krypties pasikeitimais. Palūkanų normos rizika (PNR) - tai grynųjų palūkanų pajamų arba grynosios palūkanų normos (maržos) ir banko akcinio kapitalo rinkos vertės svyravimai dėl palūkanų normų pokyčių. Lietuvos bankas PNR apibrėžia kaip riziką, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normos svyravimo. PNR atsiranda dėl banko turto ir įsipareigojimų perkainojimo galimybių nesuderinamumo. Šio tipo rizikos poveikis gali būti dvilypis: palūkanų normų pokyčių įtaka gali būti ne tik neigiama, bet ir teigiama.
Raymond Cox ir kt. (1995) savo darbe teigia: „Jeigu palūkanų normos dažnai keičiasi, tai aktyvai yra paveikiami didesniu laipsniu negu pasyvai. PNR laipsnis yra gyvybiškai svarbus komerciniam bankui, kuris turi žinoti savo PNR lygį ir laipsnį kad galėtų jį tinkamai valdyti. Nesugebėjimas tinkamai valdyti PNR gali privesti prie bankroto arba mažiausiai konkurencingumo praradimo.
Pagrindiniai PNR tipai:
- Perkainojimo rizika
- Palūkanų normos kreivės rizika
- Bazinių punktų rizika
- Opcionų rizika
Perkainojimo rizika kyla dėl terminų skirtumų banko turto ir įsipareigojimų pozicijose. Pavyzdžiui, jei bankas finansavo ilgalaikę fiksuotos palūkanų normos paskolą trumpalaikiais indėliais, jis gali patirti pajamų sumažėjimą ateityje, jeigu pakiltų palūkanų normos, nes tada trumpalaikiai indėliai pabrangtų. Tuo pačiu išaugtų finansavimo kaštai ir išduotos paskolos uždirbamas pelnas bankui sumažėtų.
Palūkanų normos kreivės rizika atsiranda keičiantis pajamingumo kreivės nuolydžiui ir formai. Kylanti kreivė paprastai rodo bankams palankią situaciją, kadangi jie daugiausia lėšų skolinasi trumpam laikui, o skolina lėšas ilgesniam laikotarpiui. Kuo stačiau kyla įplaukų kreivė, tuo didesnis intervalas tarp skolinimosi ir skolinimo normų ir didesnis finansinių tarpininkų pelnas.
Bazinių punktų rizika kyla dėl netobulos koreliacijos tarp gaunamos ir mokamos palūkanų normos už instrumentus, kurie charakterizuojami panašiai. Tokios pozicijos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nerizikingos, gali padaryti bankui nuostolių.
Opcionų rizika - tai tokia rizika, kad pasinaudojus opcionų teikiamomis teisėmis bus daromas neigiamas poveikis banko pelnui arba ekonominei vertei.
PNR priklauso nuo dviejų veiksnių:
- Kainos rizikos
- Reinvestavimo rizikos
Kainos rizika - kapitalo nuostolio rizika dėl rinkos palūkanų normos kilimo. Kainos rizika tiesiogiai priklauso nuo investavimo termino ilgio. Šios rizikos esmę apibūdina vadinamoji pirmoji obligacijų teorema: obligacijų kainos ir jų pajamingumas tarpusavyje susiję atvirkštine priklausomybe.
Reinvestavimo rizika - tai galimybė, kad gautos palūkanos bus investuotos pagal skirtingą pajamingumo lygį negu buvo finansų priemonės pirkimo metu.
Kainos rizika ir reinvestavimo rizika vienu ir tuo pačiu metu gaunamą faktinį pajamingumą veikia priešingomis kryptimis, t.y. viena kitą dalinai kompensuoja.
PNR įtaka finansiniams rezultatams turi du aspektus:
- Pajamų
- Ekonominės vertės
Bankinės knygos palūkanų normos rizika (IRRBB) | Paprastai paaiškinta
Todėl banko pajamas arba išlaidas, susijusias su palūkanų normos kitimu, galima vertinti kaip grynąsias palūkanų pajamas (išlaidas) arba kaip pajamas (išlaidas), susijusias su finansinių priemonių dabartine verte. Realiai abiem atvejais palūkanų normos pokyčiai įtakoja grynąjį banko pelną, o tuo pačiu ir banko akcijų kainą, tačiau požiūris į rizikos valdymą ir šiam tikslui pasiekti naudojamų priemonių įvairovė abiem atvejais turi akivaizdžių skirtumų.
Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose pagal poveikį banko rodikliams PNR yra vertinama kaip struktūrinė arba apskaitos rizika ir kaip kainos arba prekybos rizika. PNR, siejama su grynosiomis palūkanų pajamomis, įvardijama kaip struktūrinė palūkanų normos rizika, o rizika, siejama su finansinių priemonių verte, konstatuojama kaip prekybinė kainos rizika.
Kadangi ekonominės arba prekybinės vertės požiūris apima ir potencialią palūkanų normų pokyčių įtaką visų banko pinigų srautų dabartinei vertei, jis leidžia geriau negu pajamų arba struktūrinis požiūris atskleisti ilgalaikius palūkanų normų pokyčių rezultatus.
Dvipusis požiūris į PNR taip pat sietinas ir su skirtumais tarp bankinės knygos ir prekybinės knygos. Pirmąjį sudaro daugiau komerciniams bankams būdingos operacijos ir paslaugos, susijusios su indėlių pritraukimu ir kreditavimu, o antrąjį - daugiau investiciniams bankams būdingos prekybinės operacijos visuose kapitalo rinkos segmentuose.
Dauguma šiuolaikinių komercinių bankų labai aiškiai atskiria PNR valdymą balanso lygmenyje ir prekybinės veiklos lygmenyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje šias dvi veiklas netgi kontroliuoja dvi skirtingos priežiūros institucijos: balansinę veiklą - Lietuvos bankas, prekybinę - Vertybinių popierių komisija.
Struktūrinė PNR matuojama ir valdoma naudojant tradicinius metodus, tuo tarpu prekybinės PNR atveju pranašesni modernūs rizikos valdymo metodai.
Lietuvos Komercinių Bankų Likvidumo Rizikos Analizė
Analizuojant bankų likvidumo rizikos valdymo ypatybes, buvo remtasi bankų publikuojamomis finansinėmis ataskaitomis. Bankų veiklos riziką ribojantys likvidumo bei kapitalo pakankamumo normatyvai pasirinkti todėl, kad jų dydžius pateikia didžioji dauguma bankų, o be to - jie yra patys pagrindiniai ir svarbiausi atliekamai analizei.
Toliau pateikiama trijų didžiausių Lietuvos komercinių bankų likvidumo rizikos analizė:
AB SEB Bankas
AB SEB banko grupėje rizikos valdymas vykdomas centralizuotai, siekiant užtikrinti rizikos valdymo politikos įgyvendinimą visuose organizacijos lygmenyse. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias patiria AB SEB bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutos kurso svyravimus, palūkanų normas bei akcijų kainų riziką, ir operacinė rizika.
AB SEB bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kuri atsiranda dėl to, kad bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto.
Pagal AB SEB banko kapitalo politiką kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti 8,5-9 proc., t. y. didesnis negu reikalaujamas mažiausias rodiklis, ir kuris padėtų efektyviai įgyvendinti verslo tikslus. Bankas yra parengęs nenumatytų situacijų veiksmų planą, kuris ypatingomis aplinkybėmis gali užtikrinti trumpo laikotarpio didelį likvidumą.
Likvidumo rodiklis AB SEB banke nuo 2005 metų (36,20 proc.) didėjo iki 2007 metų (42,78 proc.), viršijant Lietuvos banko nustatytą normatyvą (kuris yra 30 proc.).
Lietuvos žemėlapis
AB Bankas Hansabankas
AB banko Hansabankas valdyba yra atsakinga už rizikos politikos įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko grynojo turto vertės sumažėjimą. Be to, atskirus rizikos valdymo klausimus ji delegavo šiems komitetams: Rizikos valdymo komitetui, Paskolų komitetui ir Aktyvų-pasyvų valdymo komitetui.
AB bankas Hansabankas finansinei rizikai priskiria ir likvidumo riziką, kai Bankas negali laiku įvykdyti savo trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, nepatirdami didelių sąnaudų.
Bankas likvidumo strategijoje numato remti Banko dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo srityse. AB banko Hansabankas likvidumas priklauso nuo šių veiksnių: būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriais; priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas.
AB Hansabankas likvidumas nuolat viršijo Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą daugiau nei 10 proc.
AB bankas Hansabankas 2005, 2006 ir 2007 metais užtikrino kapitalo pakankamumo rodiklį aukštesniame negu 8 proc. lygyje.
AB DnB NORD Bankas
AB DnB NORD banko rizikos valdymo tikslas užtikrinti pakankamą akcininkų nuosavybės grąžą vykdant konservatyvią rizikos valdymo politiką. Su rizika susijusi Banko veikla buvo griežtai ribojama taikant limitų sistemą.
Bankas taip pat vertina ir valdo likvidumo, palūkanų normos, užsienio valiutos kurso ir operacinę riziką.
Likvidumo ir rinkos rizikos valdymas yra centralizuotas, vykdomas laikantis bendros metodikos, patvirtintos tarptautinės DnB NORD grupės Aktyvų ir Pasyvų valdymo komiteto (APVK).
Bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų bei riziką patirti nuostolius dėl staigiai sumažėjusių finansinių išteklių (pvz., finansinės krizės pasekmė gali būti masinis indėlių atsiėmimas iš Banko ir delsimas vykdyti skolinius įsipareigojimus) ir dėl naujų lėšų, skirtų ankstesnėms skoloms padengti, kainos padidėjimo.
tags: #palukanas #uzdirbancio #turto #santykis