Palūšė - nedidelis kaimelis Ignalinos rajone, įsikūręs vos už keturių kilometrų nuo Ignalinos miesto. Atvykus į Palūšę iškart pajunti, kad čia telpa daug daugiau, nei galima tikėtis iš mažo kaimelio. Ežeras, miškai, senoji bažnyčia ir takai po gamtą - viskas susipina į vieną jaukią vietą. Palūšė yra ideali vieta savaitgalio išvykai, nes nedideliame plote telpa viskas, ko reikia kokybiškai poilsio patirčiai - nuo istorinio paveldo ir gamtos takų iki vandens pramogų ir tradicinės virtuvės. Apgyvendinimą būtina rezervuoti iš anksto, ypač vasaros sezonu, o keliaujant automobiliu nuo Vilniaus užtrunka vos apie 1,5 valandos.
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia
Palūšės istorija atskleidžia, kaip ši nedidelė Aukštaitijos gyvenvietė nuosekliai keitėsi ir prisitaikė prie įvairių laikotarpių aplinkybių, vis išlaikydama savo kultūrinę ir istorinę reikšmę. Istoriniuose šaltiniuose Palūšė minima nuo 1651 metų. Nuo 2007 m. Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.
Lankytinos Vietos Palūšėje ir Apylinkėse
Palūšė vadinama Aukštaitijos nacionalinio parko sostine, šią vietovę mėgsta vandens turizmo mėgėjai, bet šiai gyvenvietei to negana.
Šv. Juozapo Bažnyčia
Šv. Juozapo bažnyčia - viena seniausių medinių šventovių Lietuvoje, pastatyta 1757 metais. Greta stovinti varpinė buvo įamžinta ant istorinės 1 lito kupiūros. Nuo bažnyčios kalnelio atsiveria puikus vaizdas į Lūšių ežero platybes. Ši bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Maziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje.
Adresas: Palūšės g. 1, Palūšė, LT-30148, Ignalinos r.
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia
Archeologinė Ekspozicija
Palūšėje įrengta ekspozicija lankytojams leidžia pažvelgti į seniausią šių kraštų praeitį. Čia galima pamatyti žalvario amžiaus (V-VI a.) pilkapio maketą bei akmens amžiaus būsto rekonstrukciją, sukurtą pagal Kretuono apylinkėse rastus archeologinius radinius. Lankymas kainuoja 1 eurą asmeniui, taikomos nuolaidos moksleiviams ir senjorams, o neįgaliesiems apsilankymas nemokamas. Yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Palūšėje. Pilkapio rekonstrukcija - pjūvis vaizduoja žalvario amžiaus (IV - VI a.) kapavietę. Ekspozicijoje parodyta pilkapio sandara, palaidotos moters palaikai bei įkapės. Ekspozicijos pastate įrengti iliustruoti stendai, pasakojantys apie laidojimo tradicijas. Įrengiant pilkapio rekonstrukciją bei ekspoziciją buvo remtasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančių pilkapių tyrinėjimų duomenimis.
Adresas: Lūšių g.
Lūšių Ežeras
Lūšių ežeras yra vienas didžiausių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, garsėjantis skaidriu vandeniu, vaizdingomis pakrantėmis ir gausia žuvų įvairove. Lūšiai - vienas žuvingiausių ANP parko ežerų. Jame meškeriojamos lydekos, ešeriai, kuojos, raudės, plakiai, karšiai, lynai, meknės, unguriai, stintos, seliavos, šamai. Lūšiai telkšo prie kelio 4 km nuo Ignalinos, prie kelio Ignalina - Kaltanėnai. Šiaurinėje ežero pakrantėje yra Meironys, rytinėje - Palūšė. Ežeras pailgas, nusidriekęs iš vakarų į rytus. Ežeras pratakus, dubuo - nelygus, išilgai ežero tęsiasi įvairaus gylio įdaubos. Šlaitai žemi, smėlėti arba žvirgždėti, atabradas smėlingas, įvairaus pločio.
Lūšių ežeras
Ginučių Vandens Malūnas
Ginučių vandens malūnas - XIX a. technikos paminklas, išsaugotas kaip unikalus vietos istorijos liudininkas. Kadaise čia buvo malami grūdai ir kepama duona, o šiandien lankytojai gali pamatyti senąją įrangą bei sužinoti, kaip veikė šis svarbus kaimo gyvenimo centras.
Ginučių vandens malūnas
Pažintiniai Takai
- Meironų pažintinis takas driekiasi net 5,5 km ilgio žiedu, vedančiu per pušynus, šlapynes ir kalvotas vietoves. Takas pritaikytas ne tik ilgesniems žygiams, bet ir ramesniems pasivaikščiojimams.
- Botanikos takas Palūšės apylinkėse leidžia pažinti mažai paliestos vietos gamtos įvairovę. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu - baltu kvadratu su žalia įstrižaine.
Pramogos Palūšėje
Palūšės vasaros pramogos apima plaukiojimą baidarėmis Lūšių ežere, žvejybą, maudynes, dviračių žygius pažintiniais takais, pirtis prie ežero.- Baidarės ir valtys. Lūšių ežeras yra tikras vandens turizmo centras. Iš jo prasideda maršrutai, vedantys per jungiamus ežerus ir upes net iki Baltijos jūros. Žygis vandeniu prasideda iš Palūšės kaimo, kur modernioje valtinėje galima išsinuomoti baidares ar ant vandens valtis su dviem poromis irklų bei kitą reikalingą žygio įrangą ir gauti naudingų patarimų iš čia dirbančių paslaugių valtininkų bei žygio žemėlapį. Maršruto ilgis - apie 30 kilometrų: praplaukiama 12 ežerų ir 6 gražuoliai upeliai. Keliauti galima sustojant vienai arba dviem nakvynėms, bet tik tam įrengtose poilsiavietėse.
- Dviračių žygiai. Palūšės apylinkės garsėja tvarkingais ir aiškiai pažymėtais dviračių maršrutais. Jie jungia miškus, ežerus ir mažus kaimelius, suteikia galimybę pažinti gražią gamtą ir vietos kultūrą.
- Pirtys prie ežero. Daugelis poilsiautojų vakarus leidžia tradicinėse pirtyse, o iš jų išėję gali iš karto atsigaivinti Lūšių ežere.
- Žvejyba. Lūšių ežeras ir kiti apylinkių vandens telkiniai garsėja žuvų gausa.
- Nakvynė gamtoje. Nakvynė gamtoje aplink Palūšę turi ypatingo žavesio - čia galima apsistoti palapinėje ar kemperyje, užkurti laužą ir klausytis ežero bangų.
Lankantis Palūšėje verta skirti laiko ir vietinei virtuvei. Čia vyrauja paprasti, natūralūs patiekalai, gaminami iš vietos produktų pagal senolių receptus.
- Kepama vietinių šeimininkių pagal paveldėtas receptūras. Ji brandinama natūraliai, kepama krosnyje, o jos kvapas sukuria tikrą namų jaukumą.
- Palūšės apylinkių ežeruose netrūksta ešerių, stintelių ir lydekų, todėl žuvis čia visada buvo svarbi vietos virtuvės dalis.
- Stripeikių bitininkystės muziejuje lankytojai gali sužinoti apie senąsias avilių formas, bičių priežiūros papročius bei paragauti šviežio medaus, bičių duonelės ar žiedadulkių.
- Rudenį Palūšės apylinkių miškai gausūs baravykų, voveraičių, mėlynių ir bruknių. Surinkti grybai dažnai verdami sriubose, troškinami ar kepami kartu su bulvėmis, o uogos virsta gardžiomis uogienėmis, pyragų įdaru ar padažais, kuriais gardinama mėsa.
- Kai kurios kaimo turizmo sodybos siūlo paragauti bulvinių patiekalų: cepelinų, kugelio ar bulvinių blynų, gaminamų pagal aukštaitiškas tradicijas.
Renginiai Palūšėje
Palūšėje vyksta įvairūs renginiai visais metų laikais.
- „Palūšės regata“ - vienas žinomiausių vasaros renginių Aukštaitijoje, vykstantis pirmąjį rugpjūčio savaitgalį.
- „Trauk stintelę“ - tradicinis žiemos renginys, suburiantis vietinius ir svečius.
- Rudenį Palūšė savo paveldą pristato jaukioje, šiltesnėje atmosferoje.
Apgyvendinimas Palūšėje
Palūšėje galima rasti įvairių apgyvendinimo galimybių, pritaikytų tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms ar keliaujantiems vieniems.
- Viešbučiai ir motelis - Palūšėje ir jos apylinkėse veikia keli nedideli viešbučiai bei motelis.
- Kempingai - prie Lūšių ežero įrengti kempingai tinka tiek keliaujantiems su palapinėmis, tiek kemperiais ar norintiems išsinuomoti nedidelį namelį.
- Kaimo turizmo sodybos - daugiau nei dešimt sodybų kviečia apsistoti gamtos apsuptyje.
- Stovyklavietės - keliautojams, mėgstantiems artimą ryšį su gamta, Palūšėje yra viešos stovyklavietės su pavėsinėmis, stalais ir laužavietėmis.
Automobiliu Palūšę galima pasiekti keliu Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina.
Ignalina: Ežerų ir Miškų Kraštas
Ignalina nuteikia poilsiui ir ramybei. Tai ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, ramus poilsis kaimo sodyboje. O kokia diena be ežere savo sugautos žuvies-nesvarbu didelės ar mažos, bet savo. Ignalinoje visais metų laikais galima turiningai leisti laisvalaikį: yra poilsio ir pramogų centras, stadionas, teniso kortai, sporto aikštelės. Ignaliniečių mėgstamos poilsio ir pasivaikščiojimų vietos - smėlio takeliais išmarginti pušynėliai, miesto paplūdimiai prie Galvio bei Ilgio ežerų teritorijos, Laisvės aikštė, pėsčiųjų tiltas per Paplovinio ežerą, kuriame vasarą trykšta fontanas. Prie gražuolio Žaliojo (Šiekščio ežero) įsikūręs Lietuvos žiemos sporto centras. Aktyviam poilsiui žiemą čia įrengtos kalnų slidinėjimo trasos su pakėlėjais ir sniego gaminimo sistema. Vasarą galima išbandyti 7,5 km ilgio riedučių trasą, pažaisti krepšinį, tenisą, paplaukioti valtimis, vandens dviračiais. Centro ir jo apylinkių panorama atsiveria užlipus į apžvalgos bokštą.
Žvejybos Tradicijos Ignalinos Krašte
Žvejyba Ignalinos krašte ?vienas seniausių ir svarbiausių verslų, kurį paežerių gyventojai perduodavo iš kartos į kartą. Daugeliui prie ežeringų vandens telkinių įsikūrusiems gyventojams tai buvo pragyvenimo šaltinis. Apie tai liudija archeologinės iškasenos. Žinomas to meto žvejybos įrankis buvo kaulinis žeberklas. Seniausi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko aptinkami žvejybos įrankiai pasiekė mūsų dienas iš viduriniojo akmens amžiaus ?mezolito (VIII-V tūkstn. pr. Kr.). Yra žinoma, jog Kretuono ežero apylinkių gyventojai žvejodavo žeberklaudami, tinklais, kuriuos gamino iš liepos ir eglės karnų bei šaudydami iš lanko. Pakretuonės senovės gyvenvietėse aptikta tinklų pasvarų. Žiemą ar badmečiu žvejyba tapdavo vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Gyventojai žvejodami naudojo medines upelių užtvaras, pliauškynes, tinklus, bučius, žeberklus, lankus, ietis, meškeres. Apie tinklų naudojimą neolite byloja tinklų pasvarai ir plūdės, kurias darė iš pušies žievės. Žuvys gaudytos ir meškerėmis (jų kabliukai gaminti iš kaulo), žeberklais. Archeologiniai tyrimai rodo , jog Ignalinos krašto gyvenvietėse daugiausia randama lydekų, šamų, ešerių, lynų kaulų. Etnografinė ir tradicinė žvejyba seniau ir dabar Ignalinos krašte yra pristatoma Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g. 43, Ignalina).
Ignalinos krašto muziejus
Aukštaitijos Nacionalinio parko teritorijoje turime 126 ežerus. Apylinkės yra patrauklios turistams ne tik vasarą, bet ir žiemą. Aukštaitijos Nacionalinio parko vandens telkiniuose gyvena 35 žuvų rūšys, priklausančios 13 šeimų. Gilius vandenis mėgsta sykai, seliavos, o lynai ir raudės mėgsta stovintį ir šiltą vandenį.
Apgyvendinimo Įstaigų Apžvalga Ignalinos Rajone
Šiame regione rasite įvairių apgyvendinimo variantų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams.
| Sodybos Pavadinimas | Aprašymas | Vieta |
|---|---|---|
| "Gervių takas" | Didelis ir jaukus parkas-vienkiemis miške su tvenkiniais, pirtimi ir sale. | Šalia Aukštadvario regioninio parko |
| Šiuolaikiška etnografinė sodyba | Vienkiemis pušyno miške ant Snaigyno ežero kranto su natūraliais statiniais. | Veisiejų regioniniame parke |
| Moderni kaimo sodyba | Sodyba ant Luokesų ežero kranto su erdviais kambariais. | 60 km nuo Vilniaus |
| Akromų sodyba | Sodyba su nameliais ir galimybe stovyklauti ant ežero kranto. | Metelių regioniniame parke |
| "Alaušynė" | Kaimo turizmo kompleksas su numeriais ir patogumais tarp trijų ežerų. | Už Sudeikių |
| Sodyba Aukštadvario regioniniame parke | Uždara teritorija ant Ungurio ežero kranto su pirtimi ir sale. | Aukštadvario regioniniame parke |
| Sodyba Žemaitijos nacionaliniame parke | Sodyba miestelio centre su nuosavu ežeru ir kūdra. | Žemaitijos nacionaliniame parke |
| Sodyba šalia Gražutės regioninio parko | Sodyba miškų apsuptyje su galimybe nakvoti. | Netoli Gražutės regioninio parko |
| Alių vienkiemis | Vienkiemis su rąstinėmis vilomis ir patogumais ramiam poilsiui. | Šalia Ilgio, Klykių, Šeduikių ežerų |
| Sodyba Dzūkijos nacionaliniame parke | Sodyba šªlos draustinio slėnyje su galimybe stovyklauti. | Dzūkijos nacionaliniame parke |
| Sodyba Labanoro regioniniame parke | Nameliai su patogumais prie Stirnės upelio ir Baltųjų Lakajų ežero. | Labanoro regioniniame parke |
| Sodyba prie Žaliojo ežero | Namai su patogumais, pirtis, baseinas, pavėsinė ir vieta palapinėms. | Prie Žaliojo ežero |
Šis regionas siūlo įvairias galimybes aktyviam ir ramiam poilsiui gamtoje. Nuo Aukštaitijos nacionalinio parko iki Žemaitijos, Lietuva - tai ne tik pajūrys, bet ir ežerų bei piliakalnių kraštas, kuriame kiekvienas gali atrasti sau patinkančią vietą poilsiui ir pramogoms.