Pamatų liejimas aplink namą: atnaujinimo instrukcija

Pamatų įrengimas prasideda nuo geologinių grunto tyrimų, kurių metu tikrinamos grunto savybės būtent tame žemės plote, kurį vėliau užims pamatų perimetras. Patikimas tvirtas gruntas yra svarbus tuo, kad visa pastato apkrova per pamatus pasiskirstys žemiau esančiam gruntui.

Svarbu nustatyti:

• Grunto tipą - molingas, smėlis ar kitas.
• Žemės įšalo gylį.
• Gruntinių vandenų lygį - jeigu jis labai arti paviršiaus, toks gruntas daugiau “judės”.

Pamatų tipai

Pamatai būna įvairių tipų, kiekvienas iš jų tinkamas skirtingoms sąlygoms ir pastatų tipams:

• Juostiniai pamatai. Pradžioje vyksta pamatų duobės kasimo darbai. Iškasos gylis ir plotas formuojami pagal suprojektuotus pamatų matmenis.
• Seklieji pamatai - labai paplitęs tipas nuosavų namų statybai. Seklieji pamatai įrengiami pakankamai tvirtame grunte, kuriame gruntinių vandenų lygis toli nuo paviršiaus, o įšalo gylis neviršija standartinių 1,2 m - šių sąlygų dėka iškasą pamatams galima kasti negiliai.
• Poliniai pamatai. Gręžtiniai poliai savo pavadinimą gavo dėl to, kad jų įrengimui grunte iš pradžių daromi 30-40 cm skersmens gręžiniai 1-2,5 m žingsniu tarp jų centrų. Gręžiniai daromi pagal planuojamo pamato perimetrą.
• Plokštuminiai pamatai daug šiltesni nei tradiciniai, itin tinkami statant ant silpnų gruntų. Plokštuminiame pamate tolygiai pasiskirsto namo apkrovos visame pamato plote.

Esamo grunto tipas galės atlaikyti individualaus namo apkrovą, kuri nėra itin didelė.

Visus įrengtus polių tipus tarpusavyje sujungia antžemine gelžbetonine sija - rostverku. Ypač jei įrengiami juostiniai ar gręžtiniai poliniai pamatai su rostverku.

Gręžtiniai pamatai tinka, kai namo projekte nėra numatytas rūsys. Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į jas įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku - jungiamąja sija.

Rostverkas - polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys.

Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški, naudojama mažiau betono (~ 40 proc.), mažiau reikia atlikti žemės darbų (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), ruošiant statybų aikštelę, nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų, darbus galima atlikti ir žiemą, reikia minimaliai aptverti statybų aikštelę.

Šie pamatai laikomi geriausiais pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau, kaip ir visuose namo statybos etapuose, būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai.

Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas.

Vienas iš didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų yra šalčio tiltai, atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį.

Pamatų įrengimo etapai

Pamatų įrengimas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Žemės darbai. Iškasos gylis ir plotas formuojami pagal suprojektuotus pamatų matmenis. Sustiprinant, sutvirtinant ir suskirstant gruntą po būsimais pamatais neretai naudojama geotekstilė. Pamatų įrengimui tinkamas geotekstilės tankis - 250-300 g/m².
2. Klojinių montavimas. Prasideda klojinių montavimas, į kurių sudarytą ertmę bus pilamas betonas, formuojant monolitinį juostinį pamatą. Laikinus klojinius kai kur primityviai sukala iš šiurkščių medinių lentų. Nuo tokių lentų betono paviršius lieka grublėtas, jį reikės papildomai šlifuoti ir lyginti.
3. Armatūros montavimas. Klojinių vidinėje ertmėje montuojama reikiamo skersmens armatūra.
4. Betonavimas. Į klojinių suformuotas ertmes pilamas betonas. Betono klasė pamatams C16/20 yra dažniausias variantas nuosavų namų kategorijoje. Kitais atvejais sprendimą naudoti tinkamesnę betono klasę projekte priima ekspertas. Svarbu palaikyti pilamo betono temperatūrą, neleidžiant jai nukristi žemiau +5º C. Betonas klojiniuose neturi būti pernelyg laisvai - jį sutankina, siekiant išvengti neužsipildžiusių tuštumų.

Su pamatais neverta eksperimentuoti, juos būtina daryti tokius, kokius nurodo konstruktorius, nes jis atsako už tai, kad pamatai nesideformuotų ir nenusėstų.

Nors rinkoje yra įvairių surenkamų blokelių pamatams, kurių lengvumas nurodomas kaip privalumas, visgi sunkesni betono blokeliai yra patikimi dėl savo masės ir stiprio.

Surenkami juostiniai pamatai

Surenkami juostiniai pamatai panašūs į monolitinius pamatus, tačiau skiriasi viena esmine savybe - jiems įrengti nereikia montuoti klojinių, tik iškasti tranšėją ir jos dugne pakloti pagrindą - pagalvę.

Surenkami armuotų blokų pamatai naudotini esant didesnėms apkrovoms, įsirengiant rūsį.

Jeigu įrengiami gręžtiniai poliniai pamatai arba CFA tipo poliniai pamatai, jų rostverkui formuoti puikiai tinka tuščiaviduriai GKG 3 pamatiniai blokeliai.

Tuščiavidurių GKG 3 pamatų blokelių sienelių stipris lenkiant - 5 N/kv.mm. Betoniniai pamatų blokeliai yra tikslių matmenų, galuose turi išėmas, per kurias glaudžiai susijungia.

Tuščiaviduriai pamatų blokeliai tarnauja kaip klojiniai, horizontaliai suarmuoti jie užpildomi betonu, betonas suvibruojamas, todėl jo reiktų užsakyti šiek tiek daugiau nei apskaičiuota.

Polistireninio putplasčio blokeliai

Lyginant su betono blokeliais geresnėmis šiluminėmis savybėmis ir lengvumu pasižymi polistireninio putplasčio blokeliai ICF Thermo NEO, gaminami UAB “Šilputa” cechuose.

ICF blokai pamatams gaminami iš neoporo EPS 200, turinčio puikų šilumos laidumo rodiklį λ = 0,031 W/(m*K). ICF Thermo NEO blokeliai turi 2 sieneles: storesnę išorinę (iki 35 cm) ir plonesnę vidinę (5 cm). Sienelės per tuščią ertmę tarpusavyje sujungtos plieniniais strypeliais (16-21 cm), į kurią pilamas pamatų betonas.

ICF blokelių matmenys: 1 x 0,3 x 0,5 m. Formuojant liktinį pamatų klojinį blokeliai sustatomi eile be tarpų.

Gręžtinių polinių pamatų įrengimą ir rostverko montavimą labai palengvina UAB "Šilputa" sukurtas polistireninis U formos šiltinamasis klojinys.

U formos blokeliai sustatomi viena eile, taip suformuojant lovį betonui - iš esmės jie yra liktiniai klojiniai. Atkrenta poreikis tvirtinti pamato apšiltinimo sluoksnį, kadangi EPS 150 polistireninis putplastis turi didelę šiluminę varžą.

Montavimo pradžioje U-formos klojinių dugne suformuojamos angos gręžtiniams poliams, pagal polių skersmenį ir išsidėstymą sklype. Vėliau U-formos gaminiai per paruoštas angas užmaunami ant polių su kišančia iš jų vertikalia armatūra. Lovio ertmėje montuojama horizontali armatūra ir surišama su vertikalia.

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminis pamatas yra gelžbetoninis monolitas, galintis atlaikyti labai dideles apkrovas.

Plokštuminis pamatas įrengiamas nuėmus viršutinį dirvožemio sluoksnį ir jį išlyginus. Ant grunto pilamas projekte numatytas žvyro sluoksnis ir sutankinamas.

Daugeliu atvejų iš karto atvedamos inžinerinės komunikacijos, kurių įvadai iškeliami numatytose namo vietose. Ant žvyro sudedamos kietos 200-300 EPS polistireninio putplasčio plokštės.

Lietuvoje specialias plokštuminių pamatų plokštes ruošia UAB "Izodom Lietuva". Tai įmonė, kuri specializuojasi energiškai efektyvių statybos produktų gamyboje. Gamykloje pamatų plokštės supjaunamos ir jas sudėti nesudėtinga kaip lego kaladėles.

Yra kelių tipų plokščių, taip pat išorinių ir vidinių kampų plokštės. Kai plokštės paklojamos, ant jų sumontuojama armatūra. Perimetru įrengiamas sustiprintas armatūrinis rėmas. Gali būti naudojama metalo, kompozitinių medžiagų armatūra.

Inžinerines komunikacijas galima pravesti betonuojamame sluoksnyje.

Monolitinio gelžbetonio plokštuminio pamato plokštės visiškai atskiria pamatą nuo grunto. Tai užtikrina itin geras plokštuminio pamato šilumos izoliacines savybes, eliminuoja šilumos tiltelius, kurių sunku išvengti įrengiant tradicinius pamatus.

Drenažo sistemos įrengimas

Drėgname sklype, kokių Lietuvoje dažnai pasitaiko, teks papildomai pasirūpinti pamatų drenažo sistemos įrengimu dar iki užpylimo žeme.

Drenažinės tranšėjos gylis turėtų būti 20 cm žemiau grunto įšalo gylio. Pvz., jeigu sklypo grunto įšalo gylis siekia 1,2 m, reiškia tranšėją reikia kasti iki 1,4 m gylio.

Į tranšėjos dugną supila stambios frakcijos smėlio ir žvyro sluoksnį (5-10 cm) ir sutankina.

Tranšėjos dugną ir sieneles galima apkloti geotekstile (drenažui rekomenduojama 200 ir 250 markės geotekstilė). Jos kraštus laikinai užfiksuoja tranšėjos viršuje.

Geotekstilė tinka sklypams su priesmėlio gruntu, ji veikia kaip filtras ir apsaugo drenažinius perforuotus vamzdžius nuo užteršimo prasiskverbusiomis grunto dalelėmis.

Jeigu naudojama geotekstilė - ant jos užpilamas žvyro sluoksnis (5-10 cm storio).

Ant žvyro klojami perforuoti drenažiniai vamzdžiai (gofruoti arba lygiasieniai). Rekomenduojamas atstumas nuo pamato sienos iki vamzdžio - 20-30 cm. Būtina išlaikyti tą patį nuolydį.

Optimaliausios vamzdžių perforacinės skylutės - iki 5 mm skersmens.

Klojant vamzdžius, jų posūkio vietose įrengiamos atšakos, skirtos sujungimui su kontroliniais šulinėliais. Kontroliniai šulinėliai montuojami iš platesnio skersmens plastikinių vamzdžių.

Jų paskirtis - užduoti drenuojamo vandens kryptį ir valyti drenažo sistemą nuo užteršimų. Kontrolinius šulinius reikia įrengti drenažinių vamzdžių sistemos pradžioje ir nuotėkyje į nuleidimo vietą.

Apie 5 m atstumu nuo pastato reikia iškasti vandens kolektoriaus duobę. Į ją bus nukreipiamas visas vanduo ir drėgmė iš drenažinių vamzdžių.

Duobės sienelės ir dugnas apklojami geotekstile, užpilami žvyro sluoksniu. Į dugną stačiai nuleidžiamas didelis kubilas iš PVC.

Paklotus vamzdžius iš visų pusių užpila žvyro sluoksniu (10-20 cm). Užpylus vamzdžius žvyru visa sistema “suvystoma” likusiais laisvais geotekstilės kraštais su užlaidais.

Pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius. Norint išvengti betono irimo būtina pasirūpinti pamatų hidroizoliacija dar prieš užkasimą.

Vienas iš tradicinių ir populiarių būdų yra tepamosios bituminės mastikos sluoksnis ant pamatų betono vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus. Deja, senosios bituminės mastikos nepasižymi ilgalaikiu sandarumu.

Pamatų skilimas ir stiprinimas

Betoniniuose pamatuose neretai atsiranda plyšių ir įskilimų. Tai nutinka ir seniems, ir visai naujiems pamatams.

Pagrindinės priežastys:

• Gruntiniai vandenys yra per aukštai.
• Žiemą užšalę vandenys virsta ledu, todėl jų apimtis padidėja keliais procentais.
• Jeigu pamatai stovi negiliai, žiemą gruntas išstums juos, o pavasarį - atvirkščiai. Viena namo dalis kils ar leisis greičiau už kitą dalį.

Aptikus pirmą plyšį pamatuose neverta panikuoti, nes visai gali būti, kad tai tik pavienis paviršinis plyšelis, kuris nesiplės ateityje.

Stebėjimui užtepkite ant plyšio lopą iš statybinio gipso mišinio. Stebėkite lopą. Jeigu ilgą laiką jis neplyšta ir neskyla - reiškia, pamato plyšelis nepavojingas, paviršinis.

Pamatų stiprinimo būdai:

• Juostiniai pamatai (blokelių pamatai): Kas pusę metro pamatuose horizontaliai išgręžiamos 15 mm skersmens angos.
• Negilūs pamatai: Tokius pamatus stiprina plečiant ir įgilinant.
• Gilieji (poliniai) pamatai: Jie sustiprinami transformuojant į juostinius pamatus.

Pamatų renovavimas ir atnaujinimas

Į seno namo renovavimą galima žiūrėti kaip į įdomų užsiėmimą, kuris yra visos šeimos tikslas - atstatyti namą, kuris pavirs naujuoju jūsų būstu. Šis procesas dažnai trunka metus, o kartais ir dešimtmečius.

Renovuojant remontuotinų dalykų sąrašas dažnai būna pakankamai ilgas, todėl kai kurie smulkesni darbai lieka antrame plane, nes atrodo, kad prioritetinių darbų ir taip yra pakankamai. Todėl gali atsitikti taip, kad nedidelis įtrūkis sienoje liks nepastebėtas.

Dažniausiai senų namų savininkai numano, kad gali iškilti netikėtų ir nemalonių problemų, dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų ir kurios yra susijusios su finansiniais iššūkiais. Naujų namų savininkai tikisi, kad priežiūrai skiriamas laikas ir medžiagų sąnaudos bus gerokai mažesnės.

Tačiau, deja, naujų namų pamatai ir grindys nusėda kur kas dažniau nei yra manoma. Įvairūs vidinių ir išorinių sienų įtrūkimai, tarpai tarp grindlenčių ir sienų, nuožulnios ar iš dalies nusėdusios grindys, pasvirę arba stringantys langai ir durys - tai požymiai rodantys apie rimtą pavojų visam namui ir jo pamatų sėdimą - namo pamatai sėda!

Iš pirmo žvilgsnio pamatų pakėlimas ir stabilizavimas gali pasirodyti varginantis užsiėmimas, nes didesni pažeidimai ir ilgalaikės problemos iškarto nėra nepastebimos. Tačiau šiai problemai spręsti būtina greitai imtis atitinkamų veiksmų. Dažnai padarytai žalai taisyti išleidžiama daug pinigų, tačiau nesusitvarkoma su problemos esme ir nesiimama pamatų stabilizavimo darbų. Tokiu būdu įvairūs rūpesčiai nuolatos kartojasi ir reikalauja vis daugiau namo priežiūros išlaidų.

Priežasčių, kodėl pradėjo sėsti namo pamatai ir grindys, yra daug, dažniausiai jos atsiranda jau namo statybos metu. Nustačius, kad sėda namo pamatai ir grindys, reikia pagalvoti apie pastato pakėlimą.

Tie, kurie anksčiau negirdėjo apie pamatų renovavimą ir pakėlimą, tokie darbai gali atrodyti kaip labai daug laiko atimantys ir didelės apimties, dėl kurių reikia išsikraustyti iš namų. Galima net pagalvoti, ar toks dalykas išvis yra įmanomas ir kokio dydžio krano prireiks?

Taigi, gali kilti jausmas, kad belieka padaryti blogą ar blogesnį pasirinkimą.

Paprastas sprendimas galėtų būti nusėdusį grindų paviršių užpilti betonu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai geras būdas išlyginti grindis. Tačiau iš tikrųjų toks sprendimas gali padaryti dar didesnę žalą, nes šviežias betonas dar labiau apsunkina minkštą gruntą, todėl sėdimas gali tapti dar intensyvesnis.

Gyventojų ar darbuotojų ir daiktų iškėlimas iš statinio ir pastato išmontavimas bei surinkimas naudojant neefektyvias arba tiesiog sudėtingas technologijas yra didžiulis darbas. O jeigu pamatų atstatymas, betoninių grindų ar rąstinio namo pakėlimas, pastato stabilizavimas yra švarus ir greitas procesas, nereikalaujantis papildomo pasiruošimo - išsikraustymo iš namo ir baldų perkraustymo?

Atsakymą į šį klausimą siūlo trijose Baltijos šalyse veikianti ir grunto nešančią galią gerinimu geopolimerais bei pamatų stabilizavimu užsiimanti bendrovė „URETEK Baltic“.

Bendrovė „URETEK“ naudoja geopolimerų injekcijų technologiją, kuri leidžia naujoviškai ir patogiai spręsti minėtas problemas. „URETEK“ technologija turi plačią pritaikymo sritį ir gali būti naudojama betoninėms grindims, visam rąstiniam namui ar net daugiabučiui pakelti, išlyginti gruntą, stabilizuoti pamatus ir daugeliu kitų atvejų.

Dėl inovatyvios technologijos bendrovės „URETEK“ atliekami darbai yra itin vertinama pastatų pamatų ir perdangų pakėlimo bei renovavimo alternatyva. Palyginti su įprastiniais, dažnai sudėtingais ir aplinkai nedraugiškais būdais, tokia technologija turi daug privalumų.

Geopolimerų injekcijos nuo įprastų pastato pakėlimo būdų skiriasi tuo, kad nereikia atlikti kasimo ir griovimo darbų, todėl yra patogūs klientams ir prisideda prie aplinkos tausojimo. Naudojant „URETEK“ siūlomą geopolimerų technologiją, nusėdimas sustabdomas greitai ir nepastebimai.

Per 12-32 mm skersmens gręžinį nustatomas grunto problemų, pamatų ir perdangų sėdimo priežasties pobūdis, į gruntą „įpurškiamas“ ekologiškai neutralus geopolimerinių dervų mišinys. Derva įterpiama į gruntą, kur ji išplečia, kol sukietėja ir užpildo visas grunte esančias tuštumas ir ertmes. Dervos injekcijos metu namas ar kita konstrukcija pakyla ir grįžta į pradinę padėtį.

Ši procedūra nereikalauja, kad gyventojai išsikraustytų iš namų ar iškraustytų baldus iš pastato. Darbų metu pastatas gali būti ir toliau naudojamas. Naudojama medžiaga yra patentuotas geopolimerinių dervų mišinys. Unikaliomis geopolimerinių dervų mišinio plėtimosi savybėmis padidinama silpno grunto keliamoji galią, todėl pirminė pastato būklė yra greitai ir efektyviai atkuriama.

Geopolimeras - tvirta, netirpi ir laiko poveikiui atspari, statybinių konstrukcijų nepažeidžianti medžiaga.

Pirmą kartą skaitant galima pagalvoti, kad polimeras kuris yra cheminė medžiaga, gali turėti blogą poveikį dirvožemiui arba užteršti dirvožemyje esantį vandenį. „URETEK“ technologija naudojama daugiau nei keturiasdešimt metų. Buvo atlikta keletas medžiagų saugos mokslinių tyrimų ir eksperimentų, kurių rezultatai patvirtina, kad nerimas dėl taršos nėra pagrįstas. Medžiagos yra saugios tiek žmonėms, tiek ir aplinkai. „URETEK“ technologija pasižymi aplinkai nekenksmingu požiūriu.

Pamatų pakėlimui taikant „URETEK“ technologiją nereikia nieko griauti ar kasti, nereikia gabenti didelių gabaritų medžiagų ar naudoti sunkiasvorių sunkvežimių, todėl sumažinama anglies dvideginio emisija, taupomi ištekliai ir tausojama aplinka. Jeigu kada nors prireiktų utilizuoti medžiagą, šis procesas niekuo nesiskiria nuo kitų statybinių medžiagų šalinimo.

Standartinėmis sąlygomis, atliekamiems darbams bendrovė „URETEK“ suteikia dviejų metų garantiją, o į gruntą įterpiamai medžiagai - dešimties metų garantiją.

Bendrovės „URETEK“ paslaugų kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių - problemos pobūdžio ir objekto pamatų dydžio. „URETEK“ specialistų vizualinis problemos įvertinimas, konsultacija ir pirminė apžiūra po grindimis yra nemokami.

Vizualus „URETEK“ specialisto stebėjimas ir matavimas, kurio metu atliekamas pirminis matavimas ir apžiūra, siekiant suprasti probleminės vietos dydį ir problemos pobūdį. Po „URETEK“ specialisto vizualios apžiūros ir matavimų, klientui pateikiamas pirminis kainos pasiūlymas.

Jeigu reikia, patikrinamas gruntas po grindimis. Jeigu problema yra rimtesnė, esant reikalui ir užsakovui sutikus, grindyse išgręžiama skylė ir vaizdo kamera apžiūrimos tuštumos po grindimis, dėl kurių nusėdo grindys ir pastatas.

Esant poreikiui atliekami geologiniai tyrimai - tam tikrais atvejais būtina atlikti esamos grunto būklės geologinį tyrimą, kurį užsakovas gali užsisakyti pats arba padedamas bendrovės „URETEK Baltic“ specialistų.

Kiekvienas namas prasideda nuo pamatų. Tai yra konstrukcija, kuri laiko visą pastato svorį. Todėl tinkama pamatų apsauga yra pats svarbiausias statybos etapas. Jei pamatai bus silpni ar pažeisti, nukentės visas namas.

Daugelis savininkų mano, kad pakanka tik paprasto betono liejimo, tačiau tai klaidingas požiūris. Pagrindinis priešas, su kuriuo susiduria bet kuri konstrukcija, yra vanduo prie namo. Kai lyja arba tirpsta sniegas, vanduo kaupiasi dirvožemyje. Šis vanduo sukuria hidrostatinį spaudimą. Tai reiškia, kad vanduo tiesiog stumia pamatų sienas.

Tinkamas nuvedimas priklauso ir nuo latakų dydžio. Mažam sodo nameliui užteks 75 mm pločio latakų, tačiau gyvenamajam namui paprastai reikia 125 mm arba didesnių. Jei latakai bus per maži, per liūtį vanduo tiesiog bėgs per viršų.

Kiekvienas nuvedimas būdas turi savo vietą. Geriausia, kai naudojama kelių priemonių kombinacija.

tags: #pamatu #liejimas #aplink #nama #atnaujinimas