Nekilnojamojo turto mokesčio susigrąžinimas bendrijoms Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) susigrąžinimo tvarką Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į užsienio vienetų galimybes susigrąžinti permokėtą pelno mokestį. Taip pat panagrinėsime mokesčio objektus, mokestinį laikotarpį, tarifus ir lengvatas, kurios gali būti taikomos įvairioms organizacijoms.

Pagrindinės sąvokos

Svarbu apibrėžti keletą pagrindinių sąvokų, kurios naudojamos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (NTMĮ):

  • Nekilnojamasis turtas (NT): Daiktas, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pripažįstamas teisės subjektu.
  • Juridinis asmuo: Asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstamas teisės subjektu, t. y. turi teisę įsigyti turtą ir prisiimti įsipareigojimus.
  • Mokestinė vertė: NT vertė, naudojama nustatant NTMĮ.

Nekilnojamojo turto mokesčio objektas

NTM objektas yra Lietuvos Respublikoje esantis NT, atitinkantis daikto apibrėžimą. NTM objektu nelaikomi statiniai ar atnaujinami ir yra faktiškai nenaudojami.

Jei pastatas rekonstruojamas ar atnaujinamas, ir dėl to faktiškai nenaudojamas, NTM už juos neturi būti mokamas. Tačiau jei rekonstrukcija vyksta dalimis, pavyzdžiui, vienas aukštas rekonstruojamas, o kitame tęsiama veikla, tuomet NTM turi būti mokamas už tą dalį, kuri naudojama.

Pavyzdžiui, jei parduotuvės rekonstrukcijai sustabdoma veikla tik viename aukšte, o pirmajame parduotuvės aukšte yra tęsiama įprasta veikla, tuomet nuo sausio mėnesio NTM turi būti pradedamas mokėti ir už pastato pirmąjį aukštą, t. y. už tą dalį, kurioje veikla tęsiama.

Mokėtojas

Prievolė mokėti mokestį ne visada tenka NT savininkui. Pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos sutartį įsigyjamą NT moka ne faktinis šio turto savininkas, o jį įsigyjantis asmuo.

Pavyzdžiai:

  • Įmonė B iš įmonės C pagal išperkamosios nuomos sutartį 2011 m. įsigyja gamybines patalpas. Sumokėjus sutartyje numatytas įmokas 2012 m. gruodžio mėnesį, nekilnojamojo turto mokestį už gamybines patalpas iki 2012 m. (imtinai) privalo mokėti įmonė C, o nuo 2013 m. - įmonė B.
  • 2010 m. mėnesį įmonė A, sutartį įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, iš įmonės X perėmė valdyti garažą. Nekilnojamojo turto mokestį iki 2010 metų gruodžio 31 d. už garažą moka įmonė X.

Mokestinis laikotarpis ir tarifai

NTM mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Savivaldybės tarybos kiekvienais metais iki einamojo mokestinio laikotarpio pradžios, nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d.

Konkretūs NTM tarifai nustatomi savivaldybių tarybų sprendimais, atsižvelgiant į NT rūšį, naudojimo paskirtį ir kitus kriterijus. Savivaldybės turi teisę diferencijuoti NTM tarifus savo sprendimuose, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus.

NTM tarifas gali būti sumažintas arba padidintas savivaldybės tarybos sprendimu, tačiau negali viršyti įstatyme nustatytų ribų. Savivaldybės gali nustatyti lengvatas arba visiškai atleisti nuo šio mokesčio tam tikras turto grupes.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatos, apskaičiuojant pelno mokestį

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos

NTMĮ numato įvairias lengvatas, kurios gali būti taikomos tam tikrais tikslais naudojamam NT. Šioje dalyje nustatytos NTM lengvatos taikomos nurodytiems tikslams naudojamam NT.

NTM neapmokestinamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, profesinių sąjungų įstatyme nurodytas turtas.

Nuo 2007 m. liepos 1 d. NTM neapmokestinamas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso religinėms bendruomenėms ir bendrijoms: Romos katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taip pat gali būti neapmokestinamas NTM. Pajamų iš žemės ūkio veiklos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str.

NTM neapmokestinamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 63-2853) 2 str. kompetencijai plėtoti.

NTM neapmokestinamas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 1996, Nr.)

Jeigu minėtas NT (ar jo dalis) naudojamas komercinei veiklai (pvz. asociacijų įstatymą), tuomet lengvatos netaikomos.

Lengvatos pradedamos taikyti nuo mėnesio, kurį atsiranda teisė į lengvatą, ir nustoja galioti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

NTM lengvatos taikomos:

  • NT, naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai.
  • NT, naudojamas švietimo darbui.
  • NT, naudojamas socialinių paslaugų įstatyme.

Jeigu minėtas NT (ar jo dalis) naudojamas komercinei veiklai (pvz. patalpų nuomai), lengvata NTM netaikoma.

Sveikatos priežiūros įstaigos

NTM neapmokestinamas NT, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. - SPĮĮ) 5 str. naudojamas sveikatos priežiūrai. Šie juridiniai asmenys pagal SPĮĮ 2 str. - tai įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas - teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo atveju sveikatos priežiūros paslaugos - tai licencijuojama asmens sveikatos priežiūros veikla.

Pavyzdžiui, jei įmonė vykdo konsultacinę veiklą 200 kv. m. pastate, kur 30 kv. m. yra oftalmologo kabinetas, kuriame teikiamos licenciją turinčio oftalmologo konsultacijos, 25 kv. m. vykdoma akinių gamyba, o likusią pastato dalį užima prekybos salė ir pagalbinės patalpos, tai NTM nemokamas tik už tą pastato dalį, kuri naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, t. y. už 30 kv. m. patalpą, kurioje teikiamos oftalmologo paslaugos, o likusi 170 kv. m. apmokestinama bendra tvarka.

NT, kuris yra suremontuotas ar rekonstruojamas

Jeigu rekonstruojami statiniai ar atnaujinami ir yra faktiškai nenaudojami, NTM už juos neturi būti mokamas.

Pavyzdžiui, jei vyksta parduotuvės rekonstrukcija, kurios metu nenaudojamas visas pastatas, NTM už jį nemokamas. Tačiau, jei rekonstruojamas tik antrasis pastato aukštas, o pirmajame parduotuvės aukšte yra tęsiama įprasta veikla, tai nuo 2009 m. sausio mėnesio NTM turi būti pradedamas mokėti ir už pastato pirmąjį aukštą.

Nekilnojamojo turto vertės nustatymas

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma masinio arba individualaus vertinimo būdu. Masinis vertinimas atliekamas pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o individualus vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Nekilnojamojo turto, nurodyto NTMĮ 9 str. 2 d. mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio NT vertinimo būdu.

Jei individualus vertinimas buvo atliktas taikant NTMĮ 9 str. 2 d. metodus, NT savininkas arba NT įsigyjantis asmuo turi teisę ginčyti šią vertę įstatymų nustatyta tvarka.

Apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo 2011 m., verte gali būti laikoma NT vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą. Individualus vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 1) nustatytais reikalavimais.

Užsienio vienetų pajamų apmokestinimas už nekilnojamąjį turtą

Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokios pajamos apmokestinamos taikant 16 proc. pelno mokesčio tarifą.

Pelno mokesčio perskaičiavimas

Užsienio vienetai, gavę pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje, turi teisę kreiptis į Lietuvos mokesčių administratorių dėl pelno mokesčio perskaičiavimo, t. y. pelno mokestį mokėti nuo apmokestinamojo pelno.

Šiuo atveju užsienio vienetai mokesčių administratoriui turi pateikti:

  • Laisvos formos prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo
  • Dokumentus, pagrindžiančius nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo kainą
  • Tokių dokumentų aprašą

Nuo užsienio vienetų pajamų sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimo tvarka, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-123.

Savivaldybių iniciatyvos

Vilniečiai turi galimybę susigrąžinti 10 procentų nekilnojamojo turto mokesčio, jei jų daugiabučiame name yra įsikūrusios kavinės, parduotuvės ar kitos įstaigos. Savivaldybė tam skiria net 110 tūkst. eurų.

Gavus šias lėšas, galima susitvarkyti daugiabučio stogą, atsinaujinti fasadą, susitvarkyti apšvietimą, santechniką, lietaus nuvedimo sistemas ir pan. 2017 metais šia galimybe pasinaudojo net 230 namų, kuriems savivaldybė skyrė 54 tūkst. eurų. 2016 m. - 235 daugiabučių namų skirta 58 tūkst.

Šia galimybe gali pasinaudoti tik tie, kurių daugiabučiuose yra tokios negyvenamosios paskirties patalpos, kaip kavinės, restoranai, barai, kirpyklos, grožio salonai, biurai ar administracinės patalpos už kurias sumokėtas NT mokestis. Prašymus iki sausio 31 d. priima sostinės savivaldybė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrijų veiklą ir mokesčius:

Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias?

Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.

Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio?

Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo. Bendra aikštelė didina visų butų vertę.

Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo?

Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos.

Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai, jei jai nepriklausau?

Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami. Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai.

Ar po prašymo pateikimo mes turėjome gauti kažkokį patvirtinimą, kad esame įtraukti į bendrijos narius?

Bendrija turi įsipareigoti supažindinti mus su būsimais mokesčiais ir siųsti sąskaitas periodiškai, bet ne po metų kai gresia sankcijos? Kodėl vieni turi būti bendrijos nariai ir mokėti už viską daug daugiau (vaikų aikštelės įrengimas, nario mokesčiai....), kai kiti nėra bendrijos nariai, ir gauna sąskaitas tik už pvz apšvietimą ir kitus bendrus dalykus?

Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti?

Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams).

Ar normalu, kad bendrijos imonę garažo savininka paduoda i teisma po penkeriu metų už metinio mokesčio nemokejima?

Kai pats savininkas nebuvo nė karto informuotas laišku, el.paštu ar telefonu. Juk savininkas turi žinoti, ką ir kiek moka?

tags: #paraiska #susigrazinti #nekilnojamo #turto #mokescio #dali