Turto pasisavinimas apgaulės būdu: teisinė atsakomybė

Dokumentų klastojimas arba falsifikacija - tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų. Įvertinus šių dienų realijas, remiantis teismų nutartimis dažnai dokumentai yra klastojami, tik tam, kad galima būtų pasiekti kitą tikslą, pavyzdžiui, sukčiaujant užvaldyti svetimą turtą ir pan.

Praeitą savaitę Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys atvyko pasidomėti savo bylos eiga. Kai teisininkas jam parodė įmonės dokumentus, kurioje jis dirbo, vairuotojas prisiekė, kad šių dokumentų niekada nėra matęs ir, kad parašas ant dokumentų yra ne jo. Darbuotojas įrodinėjo, kad pasirašant visada prie pavardės rašo ir vardo pirmą raidę, o ant dokumentų buvo pasirašyta kitaip. Tokių atvejų mūsų žiniomis yra daug. Tolimųjų reisų vairuotojai dažnai paneigia dokumentus, kuriuose randa ne jų ranka pasirašytus parašus.

Parašo ekspertizės svarba

Rašytinio parašo atveju, norint nustatyti, ar konkretus asmuo pasirašė konkretų dokumentą, reikalinga atlikti rašysenos ekspertizę, kas užtrunka nemažai laiko ir yra atliekama tik išskirtinais atvejais. Be to, ši paslauga labai brangi. Todėl kreiptis dėl parašo ekspertizės, ekstramobilus darbuotojas ne visada turi galimybę arba neturi lėšų, todėl šie nusikaltimai lieka neišaiškinti. Tad ši terpė tokiems nusikaltimams išlieka labai palanki.

Nuostabą kelia ir teismų reakcija. Pavyzdžiui, Marijampolės Teismo teisininkams nesukėlė įtarimų, kad ,,dokumentai pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, esant poreikiui verčiami žodžiu“.

Tokią informaciją pateikė įmonės liudytoja vyr. finansininkė.

Baudžiamosios bylos pavyzdys

Pavadinimas: [2024-03-05][nuasmeninta nutartis byloje][2K-58-489-2024].docx

Bylos nr.: 2K-58-489/2024

Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys:

• Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (prokuroras)
• R. B. (nuteistasis)

Kategorijos:

1. Baudžiamoji teisė
2. Specialioji dalis
3. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK XXV skyrius)
4. Viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ar asmenį (BK 170 str. 2 d.)
5. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (BK 170 str.)
6. Kvalifikuotas kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ar asmenį (BK 170 str. 2-3 d.)
7. Viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su bet kokios tautos, rasės, etnine, religine ar kitokia žmonių grupe ar asmeniu arba tokios veiklos finansavimas ar kitoks materialinis rėmimas (BK 170 str. str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 2024 m. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalies, kuria R. B. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalis dėl R. B.

R. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. V. R.“ vartotojo 2022 m. sausio 29 d. 12.09 val.

Pirmosios instancijos teismo R. B. nuteistas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis 2022 m. V. R.“ vartotojo 2022 m. sausio 29 d. 12.09 val. B.“, parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, taip viešai niekino T. V. R.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai specialisto paaiškinimų, neanalizavo ir nevertino objektyvių bylos duomenų, vertino klaidingą įrodymų turinį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į esminį prokuratūros apeliacinio skundo argumentą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kvalifikavimo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Teismai neanalizavo ir nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio. Komentare nuteistasis homoseksualių asmenų atžvilgiu vartoja necenzūrinę, žeidžiančią leksiką, pavartoja žodį „naikinti“, jį akcentuoja vartodamas kitus necenzūrinius žodžius. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kaip žmones galima sunaikinti be jiems daromo smurtinio, fizinio poveikio. Specialistė G. Herasimenkienė pateikė lingvistinio tyrimo išvadą, kad komentare propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja.

Specialistė ir teismai, pateikdami išvadas, vertino tai, kad komentaras parašytas T. V. R. paskyroje, kurią sekanti auditorija galbūt nėra nusiteikusi naikinti ir galbūt yra T. V. R. labiau palaikanti. Pirma, byloje nėra duomenų, kad R. B. komentarą parašė įėjęs į T. V. R. Antra, kaip R. B. V. R. įrašai ir nuotraukos, taip taikant tam tikrą algoritmą jie demonstruojami ir kitiems asmenims.

Po T. V. R. nuotrauka R. B. parašius komentarą, nuotrauka su komentaru tapo matoma tokiems asmenims, komentarą parašiusio asmens „Draugams“, T. V. R. paskyrą stebintiems asmenims. Kasatorius pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) 2022 m. gegužės 4 d.

Kasatoriaus įsitikinimu, šie įrodymų vertinimo trūkumai turėjo įtakos teismams vertinant, ar R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veiksmais - viešai, plačiai auditorijai rašydamas komentarą, vartodamas atitinkamus žodžius, kuriais propaguojama idėja asmenis naikinti, - skatina kitus asmenis naudoti fizinį smurtą.

Kartu, spręsdami dėl R. B.

Teismų praktikoje nustačius, kad tie patys asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, asmuo nuteisiamas pagal abi dalis. Kitais atvejais veikos kvalifikuojamos tik pagal BK 170 straipsnio 3 dalį. Taigi teismų praktika šiuo klausimu yra skirtinga.

Apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstu prokuratūros apeliacinio skundo argumentą, kad veika galėtų būti kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas išteisinti asmenį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą yra pagrįstas.

Kasatorius, aptardamas nusikalstamų veikų sutapties sampratą, nurodo, kad R. B. kaltintas tuo, jog viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas. Tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis galima tik tais atvejais, kai veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius.

Esant tęstinei nusikalstamai veikai, kai yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019).

Nustačius, jog dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra perteklinis, sprendimas asmenį išteisinti nėra priimamas, nes tokiu atveju dėl tų pačių asmens veiksmų būtų priimti priešingi sprendimai - asmenį ir nuteisti, ir išteisinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai specialistės lingvistės G. Herasimenkienės paaiškinimų, neanalizavo ir nevertino objektyvių bylos duomenų - R. B. parašyto komentaro turinio ir vertino klaidingą lingvistinio tyrimo specialisto išvados turinį.

O apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nuosprendyje motyvuotai neatsakė į esminį prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl šios nuostatos teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Teisėjų kolegija, pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, kasatoriaus nurodytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, nenustatė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. B. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, jo veiksmų kvalifikavimo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Šio teismo priimto nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių R. B. veiksmuose nebuvimo yra pagrįstos 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-328 (22), specialistės G. Herasimenkienės paaiškinimais, iš dalies paties nuteistojo R. B. parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kuri atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, aiškiai nurodyta, kodėl visus teismo nustatytus pavojingus R. B. veiksmus apima būtent BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir bylos įrodymais pagrįstos išvados dėl R. B.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, suteikė išskirtinę reikšmę lingvistinio tyrimo specialisto išvados bei specialistės lingvistės G. Herasimenkienės paaiškinimų daliai ir neanalizavo, nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

Pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

Išvadas dėl to, ar tam tikras komentaras atitinka nusikalstamos veikos požymius, daro teismas, o kalbos specialisto atlikto tyrimo paskirtis - esant poreikiui padėti teismui teisingai suvokti komentarą, jo bendrą turinį, atskirus jo žodžius kalbine prasme, atriboti informacijos paskleidimą nuo nuomonės ir pan. B. parašytą komentarą, žemesnės instancijos teismai detaliai aptarė ir išanalizavo:

1. byloje pateiktą 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinio tyrimo specialisto išvadą Nr. 11-328 (22), kurioje nurodyta, kad R. B. parašytame komentare „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“ išsakyta mintimi, jog homoseksualius asmenis reikia naikinti, yra išreikšta agresyvi autoriaus nuostata ir propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja, tačiau ši mintis nėra išplėtota, komentare neatsispindi jo autoriaus siekis paveikti komentaro skaitytojus imtis fizinių smurtinių veiksmų;
2. specialisto išvadą davusios specialistės - Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės, humanitarinių mokslų daktarės G. Herasimenkienės, turinčios teismo lingvisto eksperto kvalifikaciją ir 19 metų ekspertinio darbo stažą, paaiškinimus, kad komentare įžvelgiamas kurstymas, nuteikinėjimas prieš asmenų grupę, tačiau raginimas, siekis tokiu būdu pakviesti kitus žmones imtis realių veiksmų jame neatsispindi; veiksmažodis „naikinti“ nėra konkretus, neaišku, kokių veiksmų raginama, kviečiama imtis; naikinimo idėja propaguojama, tačiau kvietimo atlikti konkrečius veiksmus nėra. Pagal lingvistinę formuluotę, pasirinktus žodžius, laikus nuosakas, tai nėra kurstymas arba skatinimas.

Byloje esantys duomenys, gauti pritaikius specialias žinias (gauti atlikus specialų tyrimą), gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, parašyto komentaro turinio ir R. B. veiksmų kvalifikavimo atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. B. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo atliktas apeliaciniame skunde kvestionuotų įrodymų vertinimas taip pat atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, t...

tags: #paraso #padirbinejimas #siekant #uzvaldyti #svetima #turta