Agluonėnai: Vokiškos Sodybos Istorija ir Kultūrinis Paveldas Klaipėdos Krašte

Klaipėdos kraštas - tai vieta, kur susipina skirtingos kultūros ir istorijos. Vienas iš būdų pažinti šį regioną - keliauti sraunia Minijos upe, grožėtis jos slėniais ir aplankyti kaimelius, kuriuose vis dar jaučiama kultūrų įtaka. Šiame straipsnyje panagrinėsime Agluonėnų kaimo istoriją ir išskirtinę vokišką sodybą, kuri liudija Mažosios Lietuvos paveldą.

Klaipėdos kraštas žemėlapyje

Klaipėdos Krašto Geografija ir Klimatas

Prieš gilinantis į Agluonėnų istoriją, svarbu suprasti Klaipėdos krašto geografines ypatybes. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas ir šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos pakrantėje. Artumas jūrai lemia švelnesnes žiemas ir vėsesnes vasaras. Pajūryje dažni stiprūs vėjai, o per metus vidutiniškai būna apie 30 audringų dienų.

Agluonėnai: Tipiškas Mažosios Lietuvos Kaimas

Agluonėnai, įsikūrę 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, yra tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas. Tai liudija raudonų plytų statinių gausa. Čia įkurta etnografinė sodyba-muziejus - vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Gyvenamasis namas ir kluonas statyti 1898 metais.

Agluonėnų etnografinė sodyba

Etnografinės Sodybos Muziejus

Etnografinėje sodyboje išsaugota autentiškas XIX a. pabaigos lietuvininko laukininko interjeras, buities ir ūkio reikmenys, darbo įrankiai. Ši sodyba-muziejus yra svarbus Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Agluonėnų Istorijos Faktai

Šventiškai paminėti Agluonėnų 480 metų sukaktį bendruomenei nesutrukdė nei koronaviruso plitimas, nei nutrauktas finansavimas. Į paskutinį ciklo „Iš praeities į ateitį“ renginį - fotografijų parodos „Agluonėnai ir agluonėniškiai“ pristatymą Agluonėnų etnografinėje sodyboje šiltą spalio vakarą gausiai sugužėjo ir seniūnijos žmonių, ir svečių. Nuo čiauškiančių vaikučių iki žilagalvių, lazdelėmis pasiramsčiuojančių senelių.

Iki sielos gelmių krito lyriški Agluonėnų seniūnijos seniūnės Laimos Tučienės žodžiai: „Mes kiekvienas turime Lietuvą. Mes turime ir savo kampelį, kur telpa numylėti Agluonėnai su skaidriu Agluonos vandeniu, senosiomis kapinėmis, medžiais, Aukuro kalnu, gyvenvietės obelų sodu, Etnografine sodyba, primenančia, kaip anksčiau čia gyveno žmonės, su Ievos Simonaitytės numylėta Vanagų bažnyčia. Mes turime gražius ir unikalius Agluonėnus, traukiančius prašalaičių akį, viliojančius čia įsikurti, gyventi, kurti. Bet kuris kaimas - tautos ir dvasios lopšys, mūsų protėvių namai, kapai ir sielos. Šimtmečius statytas, griautas, purvinas, šlapias, bet ir žiedų jūromis ištvinstantis. Kaltinamas, smerkiamas, bet vis tiek apdainuojamas, mylimas, šviesą ir šilumą skleidžiantis. Ir tapo aišku, kodėl į susirinkusius nuo sienos klojimo teatre iš fotografijų žvelgė čia gyvenančių, dirbančių ir kuriančių žmonių veidai. Nugairinti vėjų, su šypsena, ilgesiu ar rūpesčiu, raukšlelėmis, pažyminčiomis ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią.

Pasak seniūnės L. Tučienės, čia gyvenę šišioniškiai buvo priversti palikti gimtąjį kraštą. L. Tučienė kalbėjo, jog prieš jubiliejinę sukaktį buvo svarstoma, ką reikėtų palikti ateinančioms kartoms, kas turėtų išliekamąją vertę. Klaipėdos fotografų klubas „Fotokalvė“, vadovaujamas Stepono Kalco, Agluonėnų seniūnijoje surengė momentinių fotosesijų, kurių metu stengėsi dokumentiškai užfiksuoti žmones tokioje aplinkoje, kuri atspindi jų veiklą, darbą, gyvenimą, rezultatus. Tai ne žvaigždės - šviesūs bendruomenės veidai, tai paprasti, nuoširdūs kaimo žmonės, kuriantys šio krašto istoriją. Gali kilti klausimas, kodėl nufotografuoti šie, o ne kiti? Visko aprėpti neįmanoma, kai kurie atsisakė fotografuotis. „Seniūnijoje daug puikių brandaus amžiaus žmonių, šaunaus jaunimo, kurie tęs pradėtus darbus, puoselės tradicijas, papročius ir kurs naujus“, - įsitikinusi L. Tučienė.

Agluonėniškis mokytojas, menininkas Henrikas Šurkus padėkojo fotografams už jautrų žvilgsnį. „Mus juo įkvėpėte, galbūt pakylėjote, o gal iš viso iškėlėte iki aukštumų. Paroda „Agluonėnai ir agluonėniškiai“ Etnografinėje sodyboje veiks spalio mėnesį, o vėliau bus perkelta į Agluonėnų kultūros namų fojė.

„Anksčiau Savivaldybėje buvo programa, pagal kurią miesteliams, švenčiantiems jubiliejus, buvo skiriama lėšų. Šiemet nuspręsta jų nešvaistyti. Neturint nė vieno papildomo euro ciklą renginių „Iš praeities į ateitį“ pavyko surengti mūsų žmonių, rėmėjų, savanorių gera valia“, - su dėkingumu sakė L. Tučienė.

Klaipėdos universiteto Klaipėdos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslinė darbuotoja, docentė dr. istorikė Silva Pocytė: „Gražus ir prasmingas renginys. Pasaulio istorijos centre yra žmogus, kuriantis, bet ir naikinantis. Nebūtinai jis garsus. Parodoje „Agluonėnai ir agluonėniškiai“ eksponuojamos čia gyvenančių ir dirbančių žmonių, kurie yra didžiausias turtas, fotografijos. Po II pasaulinio karo dauguma šio krašto gyventojų turėjo pasitraukti. Čia jauti pagarbą ir gyvenusiems po karo, vėlesniais dešimtmečiais. Dabar daugelyje Klaipėdos krašto vietovių įsikūrę žmonės nori pažinti jo istoriją. Džiugu, kad nebeskirstoma: čia vokiška, o čia lietuviška. Labai svarbu neužmiršti istorijos, gerbti praeitį, neužmiršti žmonių, kurie čia gyveno. Fotografijose įamžinti žmonės lieka istorijoje. Po 20 ar 50 metų švęsiantys Agluonėnų jubiliejų gyventojai turės šaltinių, kas čia gyveno, ką veikė, kokias tradicijas puoselėjo.

Žemaitijos ir Klaipėdos Krašto Dvarų Bruožai XVI A.

XVI a. Klaipėdos valsčiaus dvarai vaidino svarbų vaidmenį socialinėje struktūroje. Tai atskleidžiama analizuojant 1500-1520 m. Klaipėdos komtūrijos šauktinių, 1539-1563 m. „Turkų mokesčių“ sąrašus, kitus šaltinius ir juos lyginant su visos Sambijos srities kontekstu.

Klaipėdos valsčiuje dvarų steigimo, valdų stambinimo tendencijos įsibėgėjo nuo XVI a.Vienas retų šaltinių, fiksuojančių dvarų ir žemės valdų padėtį Prūsijoje XVI a. viduryje, yra „Turkų mokesčiai“. Su puikiu dalykiniu aprašymu, rodyklėmis ir paaiškinimais juos publikavo H. H. Diehlmann‘as.

Klaipėdos valsčius buvo sudėtinė Sambijos apskrities dalis. 1525 m. Sambijos apskritį sudarė: Žiokų, Fišhauzeno, Tapiavos, Neuhauseno, Labguvos-Laukiškos, Įsruties, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos valsčiai.

Šiame kontekste būtų sudėtinga kalbėti apie Ordino laikotarpio dvarus užpuolimų alinamoje teritorijoje - Ragainės, Tilžės, Klaipėdos ir iš dalies Įsručio komtūrijose. Karo ir emigracijos pavojų akivaizdoje jose sunku įsivaizduoti platesnį prievartinių lažinio baudžiavinio ūkininkavimo formų taikymą. Įbaudžiavinimo procesai prie dykros buvusiose pasienio vietovėse užtruko.

Ypač pažymėtinas savotiškas sulėtėjimas Žemaitijos ir jūros užspaustame Klaipėdos valsčiuje. „Turkų mokesčiuose“ Klaipėdos didžiajame valsčiuje surašyti vien činšą mokėję asmenys.

XVI-XIX a. prūsiškuose šaltiniuose dvaras apibūdinamas žodžiais: Gut - ūkis, turtas, tvartai ir Hof - kiemas, rūmai. Pirmu atveju akcentuojama ūkinė funkcija ir turtinis aspektas. Antruoju - gyvenamoji, administracinė-teisėsaugos, reprezentacinė funkcijos.

Panašu, kad Klaipėdos valsčiuje sąvoka Land Gut Ordino laikais vartota nusakant apibrėžtą ūkinį vienetą - ūkį, suformuotą valdą.

Galima daryti prielaidą, kad „pakraščiuose“ naujovės skverbėsi lėčiau, ir 1539-1562 m. „Turkų mokesčiai“ atspindėjo padėtį, kuri buvo suformuota dar Ordino valstybėje. Antroji papildoma prielaida tikslintų dvarų genezę Sambijos apskrities pasienyje su Žemaitija: seniausių dvarų reikėtų ieškoti atokesnėse vietovėse, kur valstiečių įbaudžiavinimas vyko anksčiau.

Kultūriniai Renginiai Klaipėdos Krašte

Klaipėdos krašte vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, kurie pritraukia lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio. Štai keletas iš jų:

• Jūros šventė: Tai laukiamiausia miesto šventė, vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos savaitgalį.
• Festivalis „Šermukšnis“: Tarptautinis gatvės teatrų festivalis, vykstantis Klaipėdoje nuo 1985-ųjų kas dvejus metus.
• Žvejų šventė Drevernoje: Kiekvienais metais liepos mėnesį Drevernoje vyksta teatralizuotas renginys „Ant marių kraštelio“.
• Gargždų miesto šventė: Tradicinė miesto šventė, skirta Gargždų įkūrimui, kasmet švenčiama rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje.
• Festivalis „Parbėg laivelis“: Tarptautinis folkloro festivalis, rengiamas nuo 1992-ųjų kas antrus metus ir yra įtrauktas į UNESCO festivalių kalendorių.
• Tarptautinis chorų konkursas: Nuo 1992-ųjų kas dvejus metus Klaipėdoje vyksta Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas.

tags: #parduodama #vokiska #sodyba #agluonenuose