Lietuva – Marijos Žemė: Istorinis ir Religinis Aspektas

Lietuva, dažnai vadinama Marijos žeme, turi gilias tradicijas, susijusias su Švč. Mergelės Marijos garbinimu. Ši pagarba Marijai siekia pačius pirmuosius krikščionybės žingsnius Lietuvoje ir tęsiasi iki šių dienų. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų katedros nuo seno turėjo Dievo Motiną kaip savo globėją, o šiandien Lietuvos ir Marijos vardas skamba pasaulyje kartu.

Lietuvos padėtis Europoje

Marijos Žemės Samprata

Dar Tamplierių ir Kalavijuočių ordinams užkariavus Latviją ir Estiją, tos žemės pradėtos vadinti Livonija arba Senąja Livonija. 1215 m. Laterano susirinkime Livonija gavo „Terra Mariana“ vardą. Lietuva Marijos žemė. Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI 1922-1939. Marijos žemės arealas išsiplėtė. Dabar prie Marijos žemėje gyvenančių savo gentainių prisijungiame ir mes.

Prie mus siejančių veiksnių, kaip gentystė, kaimynystė, bendros kovos už laisvę, prisideda dar viena - esam Marijos žemės vaikai. Būti Marijos žemės vaiku ne tik garbė, bet ir įpareigojimas dorai, garbingai, skaisčiai gyventi. Paveldėję iš senovės valstybės vadų ir protėvių meilę Marijai, kaip gražiausią ir brangiausią vertybę perduokime ją mūsų ainiams.

Marijos Karūnavimas

Marija buvo ne tik paimta į dangų, bet ir apvainikuota. Apie vainikavimą rašoma Vilniuje 1906 m. išleistoje knygoje „Gyvenimas Jėzaus Kristaus“:

• Pirmoji karūna: būtina kiekvienai sielai dėl Dievo regėjimo.
• Antra karūna: Mergelių karūna, kuri skaistumu prilygo baltajai lelijai.
• Trečia karūna: Išpažintojų, skirta Dievo žodžio skelbėjams.
• Ketvirta karūna: duodama kankiniams, kurią Marija pelnė iškentusi sunkesnę kančią už visus kankinius.
• Penkta karūna: Gyvenimo, duodama žmonėms trejopai: esantiems luome moterystės - 30 kartų, našlystės - 60 k., panystės - 100 k., o kadangi Marija buvo moteriškė, našlė ir pana, todėl pagal teisybę pelnė tą karūną.
• Šešta vadinama „Palme pergalėjimo“, apie kurią šv. apaštalas rašo: „Tas bus karūnuotas, kurs tiktai stipriai ir ištikimai kariaus.
• Sekma karūna - Teisybės. Atpildas už gerus darbus, nes kiekvienas pagal savo teisybes ir darbą paims užmokestį.
• Aštunta jos karūna vadinasi Garbė ir Neapsakoma Gražybė. Kaip rašo karalius Saliamonas: „Ims šventieji iš Dievo rankų neapsakomai gražią karalystę“.
• Devinta vadinama karališka. Marija tą karūną gavo kaip Dangaus ir žemės karalienė.
• Dešimta - sužieduotinės. Kaip rašė pranašas Izaijas: „Kaipo sužieduotinę papuošė karūna mano Viešpats Dievas, rūpestingai aprėdė mane“.
• Vienuolikta yra karūna Garbės ir Šlovės, apie kurią parašyta: „Garbe ir šlove karūnavai ją, mieliausias Viešpatie, ir pastatei ją ant visų darbų tavo“.
• Apie dvyliktą karūną knygoje nėra.

Marijos karūnavimą vaizduoja Pažaislio didžiojo kupolo sferinį paviršių uždengianti didžiulė freska. Yra ir daugiau bažnyčių su Marijos karūnavimo paveikslais ir freskomis.

Pažaislio bažnyčios kupolo freska vaizduojanti Marijos karūnavimą

Pagarba Marijai Istorijoje

Jau pirmieji krikščionys šlovino Mariją. Apokrifinėje šv. Jokūbo evangelijoje (II a.) apie Švč. Mergelę Mariją rašoma su didžiausia pagarba. Išlikę Efremo Siriečio himnai Marijos garbei, rašyti 350 m., naudoti to meto liturgijoje. Juose Marija apgiedama kaip gražiausia, skaisčiausia, be dėmės. Priskaičiuojama beveik šimtas išlikusių katakombose Švč. Mergelės atvaizdų. Seniausiuose paveiksluose - Marija su Kūdikiu ar kitais asmenimis. Seniausiu katakombų Marijos paveikslu laikoma Prisėdės katakombų freska. Jis priskiriamas II a. pr. Pavaizduota Madona su Kūdikiu ir Izaijas, rodąs į žvaigždę.

Marijos šventės, Marijos vardu pavadintos bažnyčios atsirado krikščionims atgavus laisvę - po Milano edikto 313 m. Išlikusios seniausios bazilikos iš IV a. Efeze - Antiqua, Romoje ir Trastevere, Maria Maggiore. Yra išlikę iš IV a. ir stebuklų aprašymai, įvykę su Marijos užtarimu. Pagarba Marijai vis didėjo ir pasiekė, kad šv. Epifanijus IV a. įspėja krikščionis: „Reikia tik garbinti Mariją, bet neteikti jai (dieviškos) adoracijos. Adoruoti galime tik Tėvą, Sūnų ir Šv. Dvasią“.

Garsas apie Mariją plito ne tik tarp krikščionių. Islamo šv. knygoje Korane Marija minima su didele pagarba. Teisingai Marija vadinama Taikos Karaliene.

Marijos Įvaizdžiai Šventajame Rašte

Šventasis Raštas pateikia įvairius Švč. Mergelės Marijos įvaizdžius. Marija bus antroji Ieva. Ji taip pat yra „Visų gyvųjų Motina“ ir „Moteris, kuri sutrins žalčio galvą“.

Senasis Testamentas:

• Pradžios knyga: antroji Ieva, „Visų gyvųjų Motina“, „Moteris, kuri sutrins žalčio galvą“.
• Išėjimo knyga: „degantis krūmas“.
• Skaičių knyga: „Testamento arka“, „Žydinti Aarono lazda“.
• Teisėjų knyga: „Gedeono vilna“.
• Karalių knyga: vaizduojama Saliamono dramblio kaulo bokštu, aukso indu.
• Juditos knyga: Jeruzalės garbė.
• Esteros knyga: gražus Marijos įvaizdis.
• Psalmės: „Už visus žmonių vaikus tu išvaizdesnis“, karalienė, padabintoji auksu Ofyro.
• Patarlių knyga: „Kas mane randa, randa gyvenimą ir semiasi išganymą iš Viešpaties“.
• Giesmių giesmė: „laukų gėlė“, „slėnių lelija“, „lelija tarp spyglių“, „gyvųjų vandenų šaltinis“, „saulė“, „vynuogynu“, „Dovydo bokštu“.
• Izaijas: „Štai mergelė pradėjo ir gimdo sūnų, ir vadina jį vardu Emanuelis“.

Naujasis Testamentas Mariją vadina „moterimi, apsisiautusia saule“ ir „Dievo padangte tarp žmonių“.

Šventos Vietos Lietuvoje

Lietuvos katalikų tikėjimo gyvastingumą paliudija nuoširdus Švč. Mergelės Marijos garbinimas, gili meilė Dievo ir Bažnyčios Motinai Marijai. Ypač visiems matoma gausiose šventovėse, kurių yra visose Lietuvos vyksupijose, kaip Vilniaus Aušros Vartai, kaip Šiluva, Žemaičių Kalvarija, Krekenava, Pivašiūnai ir daugelis kitų. Tikintieji dažnai lanko šias šventoves, kartais dėl to turėdami susidurti su nemažais sunkumais. Meilė Dievo Motinai nugali visas kliūtis.

Belankant šventas vietas, kilo idėja surašyti jų istorijas. Knyga turėtų praversti kaip vadovas piligrimams. Juk nuo seniausių laikų krikščionys turi paprotį lankyti šv. vietas. Kelionėms palengvinti ir lankytinoms vietoms prisiminti buvo pateikiami smulkūs tų vietų aprašymai, vadinami itineraria. Pirmieji jų išliko iš 333 m., vėliau daugėja.

Kaupdamas žinias šiai knygai, keliaudamas pastebėjau, kad dalis bažnyčios kunigų nesirūpina nei stebuklingų vietų, paveikslų istorijos išstudijavimu, nei įvykusių malonių per Marijos užtarimą ištyrimu, dokumentavimu. O užklausti tuo reikalu atsako, tarsi būtų protestantiškos orientacijos. Jie turėtų atsiminti, kad kunigas yra ne tik pastorius, bet ir religinės kultūros puoselėtojas.

tags: #parduodamos #sodybos #pajevonyje