Kaip Paruošti Vaiką Darželiui: Patarimai Tėvams

Dažnai pasitaiko tekstų, kuriuose moralizuojama, kad vaikas darželiui subrendęs tik nuo 3 metų, o išleisti į lopšelį metinuką - apskritai žvėriška. Tačiau adaptacija yra visiškai individualus dalykas.

Giedrė Veličkienė sako: „Nesutinku, kad tik nuo 3 metų ir ne anksčiau vaikas subręsta darželiui, nes adaptacija yra visiškai individualus dalykas. Tai geriausia matyti mišriose grupėse, kur eina vaikai nuo 1 iki 6 metų. Užsukę pamatytumėte, kad pusantrų metų leliukas jaučiasi gerai, žaidžia ir valgo, o šešiametis verkia“.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti vaiką darželiui fiziškai, psichologiškai ir buitiškai, bei kaip elgtis adaptacijos laikotarpiu.

Pasiruošimas Darželiui

Fiziškai

Jei vaikas nebuvęs kolektyve, veskite į žaidimų kambarius, kad susitiktų su kuo daugiau kitų vaikų, apsikeistų mikroflora.

Mamos skundžiasi, kad grįžęs iš žaidimų kambario vaikas susloguoja, o aš atsakau - džiaukitės! Vadinasi, imuninė sistema veikia.

Gerai būtų sužinoti darželio režimą, kada vaikai valgo, eina į lauką ir miegoti.

Dvi savaites iki darželio patariama laikytis šio režimo, jokiu būdu to nenutraukiant jo savaitgaliais.

Jei vaikas namie eina miegoti pietų 15 val., o darželyje - 13 val., jam reikės įgusti užmigti dviem valandomis anksčiau, o kartu ir anksčiau atsikelti ryte.

Tėvai sako - per mėnesį nieko nebepadarysime, neprivalgėme-neprilaižysime, tačiau mėnuo yra labai daug, ir visada geriau nors tas mėnuo negu nieko.

Psichologiškai

Deja, pats vaikas niekaip negali pasiruošti darželyje, nes jis nežino, nei kaip ten būna, nei kokie žmonės jį sups, nei kaip jis ten jausis. Bet apie darželį su vaiku reikia pakalbėti.

Susikurkite istorijų apie kokį nors vaiką, kuris eina į darželį, pasakokite vakarais to vaiko gyvenimą.

Sekite trumpas pasakas apie darželį, būtinai įtraukdami ir neigiamą patirtį, kad darželyje vaikai kartais susipyksta, maistas kartais būna ne toks, kokį vaikas mėgsta, reikia klausyti auklėtojos.

Patartina vaiką nuvesti prie darželio tvoros, pažiūrėti, kaip vaikai žaidžia.

Pirmiausia patariu tėvams nueiti į darželį ir apsižvalgyti, kokia aplinka, kokia grupė, kiemas, susipažinti su auklėtoja.

Auklėtojos negalite vertinti pagal tai, sena ji ar jauna, linksma, pikta, stora, plona, kalbi, tyli ar pan.

Tai neturi rūpėti, ir išankstinių nuostatų apie auklėtoją nesusidarinėkite.

Svarbiausia sukurti gerus santykius, nes kitos išeities neturite, - šis žmogus prižiūrės Jūsų vaiką.

Nereikia turėti nerealių lūkesčių, kad auklėtoja bus antroji mama, mylės vaiką.

Buitiškai-daiktiškai

Mamoms norisi pirkti pižamytes, šlepetes, maišiukus daiktams susidėti ir t.t.

To daryti neverta, kol neįvyko pirmasis tėvų susirikimas, nes tuomet gausite aiškų prekių sąrašą.

Adaptacija Darželyje

Savo sūnų Arvydą į darželį išleidau 2 metų ir 4 mėnesių. Naudojausi mėgstama „kirtimo kirviu“ metodika, kuri pasiteisino atpratinant nuo miegojimo tėvų lovoje, nuo krūties, nuo sauskelnių.

Man ši metodika tinka, nes pažįstu savo vaiką ir žinau, kas jam geriausia. Sutinku, kad yra vaikų, kuriems reikia švelnaus būdo.

Išeinant ir paliekant vaiką, būtina atsisveikinti ir pasakyti, kada grįšite.

Turite pasakyti, kada ateisite pasiimti (kai vaikas pažais, pavalgys, pabus lauke).

Vaikai nesupranta valandų, bet puikiai gaudosi laike pagal dienos darbelius.

Jokiu būdų nepatariama išeiti slapta, kai vaikas nukreipia dėmesį.

Galima atsisveikinimo procedūrą aptarti su auklėtoja, kad ji paims vaiką (kad ir verkiantį) ir pamojuos mamai bei grįš į grupę. Paliktas vienas be atsisveikinimo vaikas gali visiškai palūžti.

Pirmą dieną kartu su vaiku pabūkite valandą, supažindinkite su jo privačiais dalykais - spintele, vieta prie stalo, priemonėmis.

Būna, kad jau trečią-ketvirtą dieną vaikas dėl streso pradeda sloguoti ar karščiuoti, kaip sakau - bando išdeginti savo įtampą.

Tėvai neleidžia į darželį kelias dienas. Kiek prisitaikyti prie vaiko, ir kada jau brėžti ribas?

Tarkime, viena mergaitė nevalgė darželyje, tad auklėtojos leido neštis maistą iš namų, tai tęsėsi kelerius metus. Kitas vaikas nesutiko likti darželyje, tad auklėtojos leido neštis iš namų žaislus.

Neskatinu tokių dalykų, nes kuo anksčiau vaikas supras, kad pasaulio centras nėra jis, tuo bus geriau.

Auklėtojos atakuoti skambučiais neverta, tačiau galite susitarti, kad ji po pusvalandžio ar valandos parašys žinutę. Kai pirmą dieną palikau sūnų, man auklėtoja po pusvalandžio parašė, kad sūnus nustojo verkti ir graužia sausainį.

Adaptacija prasideda tą minutę, kai mama uždaro duris.

Nepalaikau mados, kai mamos sėdi su vaiku mėnesį ar dar ilgiau, nes kol mama šalia, adaptacija nevyksta.

Ji privalės įvykti, tačiau mama, būdama grupėje, ją tik tolina, bet ne švelnina. Taip sukuriama iliuzija, kad mama irgi lankys darželį.

Daželyje mama gali būti tik viešnios teisėmis. Jeigu mama ateina pabūti su vaiku, ji neturėtų sėstis prie staliuko ir valgyti su vaikais ar gultis ant kilimo ir žaisti.

Ji galėtų nebent būti su auklėtoja ir stebėti vaiką, bet nedalyvauti bendroje veikloje susikibusi su vaiku rankomis.

Vaikas jau pirmą dieną turi suprasti, kad darželis priklauso vaikams, o suaugusieji darželyje - tik darbuotojai.

Konsultuoju mamas, kurios turi galimybę vaikais ilgai pratinti prie darželio, jos su jais grupėje sėdi mėnesį, du, tris, o tada… pasiima namo iki kitų metų.

Jausmai, kurie užplūsta vaiką, kai mama išeina, yra labai stiprūs. Tai beribis pyktis, skausmas, nerimas, liūdesys, nusivylimas, nežinomybė. Gera žinia - tai lakina.

Adaptacijos fazės

1. Jautrumas ir padidėjusi emocinė reakcija. Vaikas gali neadekvačiai reaguoti į tai, į ką anksčiau visai nekreipdavo dėmesio. Jis gali verkti, nežaisti su kitais vaikais, nebendrauti su auklėtoja. Paimtas iš darželio, jis gali būti dirglus, įsitempęs, verkti išsigandęs lojančio šuns ar pravažiuojančios mašinos.
2. Intraversija ir stebėjimas. Intravesija - tai padidėjęs dėmesys sau, abejingumas aplinkai ir praktinei veiklai. Vaikas užima stebėtojo padėtį, gali visą dieną laikysi nuošalyje, nieko nevalgyti, nemiegoti, nesysioti, nežaisti. Ši fazė labai liūdna ir skaudina tėvus, todėl jie dažnai padaro klaidą ir atsiima vaiką iš darželio, nusprendę, kad jis dar nesubrendęs. Jeigu ši intraversija trunka savaitę ar dvi, skubotų išvadų daryti nereikia. Tačiau kartais vaikas užstringa šioje fazėje ir tikrai lieka viena išeitis - atsiimti iš darželio. Štai vienas berniukas, išleistas į darželį 2 metų, visą dieną darželyje supdavosi ant arkliuko žiūrėdamas per langą ir laukdamas mamytės. Jis nevalgė, nėjo į tualetą, nemiegojo, nežaidė, nekalbėjo. Tik laukdavo.
3. Nesaugumo jausmas. Vaikas labai nedrąsiai, auklėtojos paragintas, bando eiti į kontaktą su kitais vaikais. Vyksta eksperimentas „bandau-darau“, vaikas bando megzti ryšį, o jei nepasiseka, grįžta į stebėtojo padėtį. Šį fazė būdinga ir suaugusiųjų adaptacijai, prisiminkime, kaip jaučiamės, kai ateiname į naują darbovietę? Juk nepuolame pirmą dieną pasakoti savo buities naujienų.
4. Santykių ieškojimas. Vaikas pradeda ieškoti emocinių ryšių ir draugų. Kai vaikas susiranda bent vieną draugą, su kuriuo kad ir kartu atsisėdę verkia mamos, jau galima kelti nykštį į viršų, - vadinasi, vaiko adaptacija klostosi sėkmingai.
5. Savo vietos ieškojimas kolektyve. Kai prasideda ši fazė, jau keliame abu nykščius į viršų, o labiausiai reikia džiaugtis, kai prasideda… pirmieji konfliktai. Jei vaikas konfliktuoja su kitais vaikais, vadinasi, jis pasijuto saugus, išdrįso parodyti savo poziciją, nuomonę, nenusileisti. Nereikia panikuoti ir aiškintis su tėveliais, kuris vaikas kuriam įkando, pastūmė ar papešė plaukus. Reikia suprasti - kol vaikai neišmoks savo santykių išsiaiškinti žodžiais, jie viską spręs veiksmais. Savo vietos kolektyve 1,5-3 metų vaikai ieško primityviais būdais, ir protingiausia būtų leisti vaikams išsispręsti savo problemas patiems, žinoma, saugant nuo sužalojimų. Kiekvienas vaikas turi savo budelį ir savo auką. Taip pasakė Arvydo auklėtoja, ir ši frazė man labai patiko. Kiekvienas vaikas grupėje ras stipresnį ir silpnesnį už save. Vaikas, kuris skriaudžia, kada nors ir pats gaus, o tas, kuris yra auka, tikrai nuskriaus kitą. Todėl nereikia stipriai liūdėti, kai vaikas grįžta apibraižytas, nes negali žinoti - gal kitas vaikas namo grįžo gavęs nuo jūsiškio. Kad „natūralioji atranka“ nevyktų nevaldomai, yra auklėtojos, tos tikrai neleis visiems grupės vaikams pulti mažiausio silpniausio žvirbliuko.

Šios fazės kiekvienam vaikui užtruks skirtingai, bus tokių, kurie per fazes prašuoliuos per kelias dienas, ir tėvai nė neatskirs, koks čia adaptacijos etapas. Deja, bus tokių, kurie kamuosis kurioje nors fazėje gana ilgai.

Galimos Problemos ir Sprendimai

Miego sutrikimai

99,9 proc. mamų sako, kad pirmomis savaitėmis sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, mano sūnus visą savaitę naktimis sapnuose žaidė lego, šūkavo: „atiduok mano kaladėlę“, „čia mano žmogeliukas“.

Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug.

Patariu vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai (kiek sugeba) apie savo dieną darželyje. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį.

Pirmomis savaitėmis prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės, o užvis geriau pirmomis savaitėmis vakarais ir savaitgaliais išvis neplanuoti jokios veiklos.

Tėvai mąsto atvirkščiai - vargšas vaikelis kentėjo darželyje, užtat vakare jam duosiu pramogų. Darželio naujoko vakarai ir savaitgaliai turi būti ramūs ir skurdūs - ne kinas, prekybos centras, žaidimų kambarys, o namai.

Vaikui reikia duoti tai, ką jis praranda. Miegą pagerina iki skausmo žinomi dalykai - pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą.

Galite duoti homeopatinių sirupų, gerinančių miegą. Labai ramina masažas, - visos mokės paglostyti rankytes kojytes, nugarą.

Šlapinimasis į lovą ar kelnes

Tai pasitaiko tikrai neretai. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su baime. Juk sakome - „iš baimės kelnes prišlapino“, arba norėdami pasakyti „ko čia bijai“, sakome „ko myžčioji?“.

Kadangi vaikas jaučiasi nesaugus, jis tikrąja to žodžio prasme myžčioja.

Regresas arba sugrįžimas į kūdikystę

Vaikas gali prašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėt leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis mažas, dar nenori eiti į darželį.

Taip dažniau atsitinka vaikui, kuris buvo auginamas be aiškios dienotvarkės. Darželyje tokiems vaikams itin sunku.

Ligos ligelės

Jos ne visada susijusios su svetimais virusais ar bakterijomis. Vaikas jaučia įtampą, o ją sudeginti lengviausia karščiuojant.

Jeigu norite, kad vaikas nepradėtų manipuliuoti ligomis (jis tai darys nesąmoningai), skirkite jam laisvadienius nuo darželio, bet nesusijusius su sveikata.

Leiskite neiti į darželį šiaip sau, pavyzdžiui, kartą per mėnesį.

Pyktis ir agresija

Auklėtojos gali sakyti, kad vaikas darželyje auksinis, o parsivestas namo, jis tampa tikru ežiu, būna piktas, atsikalbinėja, neklauso.

O kaip elgiamės mes? Juk savo tikrąjį veidą irgi parodome tik namie, tik artimiausiems žmonėms.

Vaikui tas pats, darželyje jis laikosi, bet jo emocijos niekur nedingsta, jos turi kažkur išsiveržti, o namai tam - pati tinkamiausias vieta.

Kada atsiimti vaiką iš darželio?

Jeigu vaikas 3 mėnesius kasdien darželyje verkia (ir ne tik 3 minutes, kol mama išeina, o visą laiką), jei jis liūdnas ir neieško kontakto su kitais vaikais, nevalgo, nemiega ir nieko nenori, jei prieš eidamas į darželį iš įtampos vemia ir viduriuoja, jei ilgai laikosi neaukšta temperatūra be priežasties, jei namuose vaikas tapo apatiškas, - pasiimkite iš TO darželio.

Kartais pakeitus darželį visos problemos išsisprendžia.

tags: #pasiima #is #gyvenamosios #vietos #ir #kita