Kai skolininkas vengia vykdyti finansinius įsipareigojimus, o jo buvimo vieta nežinoma, skolos išieškojimo procesas gali tapti sudėtingas. Laimei, Lietuvos įstatymai numato mechanizmą, leidžiantį išieškoti skolą net ir tokiomis aplinkybėmis - skolininko kuratoriaus paskyrimą.
Kas yra skolininko kuratorius?
Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, pagal Civilinio proceso kodekso 601 straipsnį išieškotojo prašymu teismas gali paskirti skolininko kuratorių. Kuratorius tampa įstatyminiu skolininko atstovu ir priverstinio išieškojimo procese įgyja tokias pačias procesines pareigas bei teises, kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti savo atstovą.
Kada skiriamas skolininko kuratorius?
- Kai skolininko buvimo vieta nežinoma;
- Kai yra skolininko turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą;
- Kai nepavyksta surasti skolininko jokiais žinomais adresais;
- Kai visa jam siunčiama korespondencija grįžta neįteikta;
- Kai neduoda rezultatų paskelbta skolininko paieška.
Antstolis paprastai informuoja ieškotojus apie galimybę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo, kai vykdant sprendimą nepavyksta surasti skolininko jokiais žinomais adresais.
Kuratoriaus teisės ir pareigos
Paskyrus kuratorių, skolininkas nebetenka galimybės vilkinti išieškojimo procesą. Skolininko kuratoriui privalu kviečiamam atvykti pas antstolį, vykdyti kitus jo nurodymus ir domėtis sprendimo vykdymo eiga.
Kuratorius turi teisę:
- Atstovauti skolininko interesams, dalyvaudamas atliekant vykdymo veiksmus;
- Susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga;
- Gauti pažymas apie vykdymo eigą;
- Ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
- Skųsti antstolio veiksmus;
- Reikšti prašymus, nušalinimus ar sudaryti taikos sutartis.
Skolos išieškojimo procesas su kuratoriumi
Sutikdamas, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, išieškotojas pateikia atitinkamą prašymą sprendimą vykdančiam antstoliui, o antstolis šį prašymą kartu su vykdomąja byla perduoda tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės.
Svarbiausias dalykas priverstinio išieškojimo procese ir yra skolininko turtas, o ne pats asmuo. Jeigu skolininkas Lietuvoje turi realizuotino turto arba vertybinių popierių, kuriais prekiaujama viešai, skolą galima sėkmingai išieškoti pačiam skolininkui ir nedalyvaujant procese.
Antstolių praktikoje buvo atvejų, kai skolininkams išvykus į užsienį iš varžytynių buvo parduoti jiems nuosavybės teise priklausę butai, jų dalys ar žemės sklypai. Todėl nereikėtų manyti, kad ilgas skolininko buvimas užsienyje užkerta kelią priverstiniam turto realizavimui Lietuvoje.
Kas gali kreiptis dėl kuratoriaus paskyrimo?
Teisę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo pagal įstatymą turi visi išieškotojai - tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys. Tačiau fiziniai asmenys šia galimybe naudojasi dar palyginti retai. Galbūt žmonės baiminasi sudėtingų procedūrų ar didelių papildomų išlaidų, nors visus reikiamus dokumentus tokiais atvejais parengia antstoliai, o išieškotojo sumokėtas atlyginimas kuratoriui yra sugrąžinamas, kai gaunama lėšų realizavus skolininko turtą.
Kuratoriaus atlygis
Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją kuratoriui yra nustatytas 80 eurų atlygis už atstovavimą vienam skolininkui.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kas yra kuratorius? | Įstatyminis skolininko atstovas |
| Kada skiriamas? | Kai nežinoma skolininko buvimo vieta ir yra turto |
| Kas gali kreiptis? | Visi išieškotojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) |
| Kuratoriaus atlygis | 80 eurų |
Paskiriant kuratorius, taip pat pavyksta išieškoti skolas iš veiklos nebevykdančių įmonių, kurių buvę vadovai po skolų priteisimo dažnai palieka įmones nelikviduotas įstatymo nustatyta tvarka.
tags: #paskirti #kuratoriu #nuosavybes #teise