Kiekvieno banko pagrindinis tikslas - kurti pridėtinę vertę savo akcininkams ir padėti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant šio tikslo, turi būti kaip galima veiksmingiau valdomi turimi ištekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo indėlininkų jiems patikėtas lėšas ir jas investuoja, siekdami didžiausio pelno, esant priimtinam rizikos lygiui. Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys skiriamas kredito rizikos valdymui.
Šiame straipsnyje aptarsime paskolų gavimo sąlygas gamybiniams pastatams įsigyti, ypatingą dėmesį skiriant lengvatinėms paskoloms, skirtoms ūkininkams ir kaimo verslui Lietuvoje.
Kredito esmė ir rūšys
Kreditas (angl. credit) - tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalinantys vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Anot V. Šikšnio I. Ňiojo, atsiranda dėl paskolintos vertės grąžinimo. Pasak J. Ňato (2006) kreditu vadinamas pinigų laikinas perleidimas (skolinimas) dažniausiai už atlyginimą (palūkanas), numatant panaudoti tam tikriems tikslams. Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Šiuo atveju ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kas kita įvertinama pinigais.
Svarbus vaidmuo tenka kredito laikui, t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kredito sutartys visuomet esti laikinojo pobūdžio, nes jei kapitalas būtų perduodamas visai (amžinai), tai būtų jau dovana ar įpėdinystė. Laikas, kuriam kredito sutartys sudaromos, gali būti labai įvairus, ir termino ilgumas priklauso nuo debitoriaus, kuris ieško kredito.
Kreditas laiko atžvilgiu paprastai yra:
- Trumpalaikis (angl. short-term)
- Ilgalaikis (angl. long-term)
Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams, jų einamajai veiklai finansuoti, leidžia racionaliai ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas. Ilgalaikės paskolos dažniausiai imamos įrengimams, pastatams ir kitiems brangiai kainuojantiems dalykams pirkti. Ilgalaikis finansavimas gali būti duotas verslui skatinti, ūkininkams remti, gyvenamųjų namų statybai, didelio masto tyrimams pradėti ir panašiems projektams. Šie kreditai teikiami ir lengvatinėmis sąlygomis.
Esminis kredito elementas - procentai, arba palūkanos. Kreditoriai tikisi gauti palūkanas, t.y. tam tikrą atlyginimą, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu (pinigais) ir susigrąžinti pagrindinę (paskolintą) sumą po tam tikro laiko. Palūkanos išreiškiamos procentais nuo pagrindinės paskolintos sumos. Procentų, arba palūkanų, dydis nustatomas abipusiu susitarimu.
Atsižvelgiant į būdus, kuriais apsaugomas finansinio kapitalo grąžinimas, kreditas gali būti asmeninis ir realinis, arba daiktinis. Asmeninis kreditas bus tas, kur kredito sudarytos sutartys paremtos kreditoriaus pasitikėjimu skolininku. Realinis kreditas grindžiamas realinėmis garantijomis. Kai kredito garantijai teikiamas tam tikras užstatas, tai bus realinis, arba daiktinis kreditas. Užstatas gali būti kilnojamasis turtas (prekės, žaliavos ir kt.), nekilnojamasis turtas (žemė, miškas, pastatai ir kt.), vertybiniai popieriai ir kt. Vienas iš realinio kredito rūšių yra kreditas už užstatytą nekilnojamąjį turtą - hipotekos kreditu.
Skirtingose šalyse, kiek skiriasi ir kredito rūšys, bei jų populiarumas tarp vartotojų. Kredito draudimu apdraudžiama tam tikram laikotarpiui, ir jis saugo draudimo poliso (liudijimo) turėtoją nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali padaryti nemokus skolininkas. Kredito draudimo kompanijos padeda įmonėms apsisaugoti nuo blogų skolų susidarymo rizikos. Imant kreditą reikia gerai pagrįsti jo būtinumą, ekonominę naudą, pasekmes ir galimybę grąžinti.
Kredito principai
Kredito santykiai remiasi tam tikra metodologija, kurios vienas iš elementų yra principai. Jų turi būti laikomasi vykdant bet kurią kredito rinkos operaciją:
- Tikslinio pobūdžio principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami sutartyje apibrėžtam tikslui. Jei ilgalaikė banko paskola išduodama vienam investicijs projektui finansuoti, tai ji negali būti panaudota kitam investicijs projektui finansuoti.
- Terminuotumo principas reikalauja, kad kreditai būtų išduodami tam tikram laikui. Kredito sandoriuose pinigų sumos, nepriklausomai nuo jų kilmės ir paskirties, būtinai siejamos su tam tikrais laiko momentais arba intervalais. Trumpalaikiai kreditai suteikiami apyvartiniam turtui kredituoti ir turi būti grąžinti kartu su palūkanomis ne vėliau kaip po metų. Ilgalaikiai kreditai teikiami ilgalaikėms investicijoms finansuoti.
- Grąžintinumo principas reikalauja, kad suteiktas kreditas būtų grąžintas kreditoriaus nustatytais terminais arba jam pareikalavus. Už laiku nesumokėtas palūkanas imami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai.
- Apmokėjimo principas reikalauja, kad už komercinį pasitikėjimą, skolinant pinigus arba parduodant prekes ir paslaugas skolon reikia atlyginti.
- Apdraudimo principas reikalauja užtikrinti, kad kreditorius galėtų apginti savo turtinius interesus, jei skolininkas nevykdys prisiimtų įsipareigojimų.
Lengvatinės paskolos ūkininkams ir kaimo verslui
Ūkininkai, kurie dalyvauja kurioje nors iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano (SP) intervencinių priemonių - „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, iškilus nenumatytiems finansiniams sunkumams gali pasinaudoti sudaryta galimybe, ir investicijoms bei apyvartiniam kapitalui gauti lengvatinę paskolą.
Finansinę pagalbą pagal SP intervencines priemones numatyta teikti nuo kovo 3 dienos iki metų pabaigos. Kvietimas teikti paraiškas paskoloms gali būti sustabdytas nebent tokiu atveju, jeigu baigtųsi finansinei priemonei skirta paramos suma. Lengvatinės paskolos investicijoms arba apyvartiniam kapitalui yra ypač palankios jauniesiems besikuriantiems ūkininkams.
Teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms, kurių reikia investicijoms į ūkį ar apyvartiniam kapitalui, gali ūkininkai, dalyvaujantys kurioje nors iš trijų intervencinių SP priemonių. Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paskoloms teikti yra skirta 35 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Pagal šias dvi priemones galima didžiausia paskolos suma investicijoms arba apyvartiniam kapitalui yra 200 tūkst. eurų. Skolintis galima ir kartu abiem tikslams, bet suma vis tiek negali būti didesnė už 200 tūkst. eurų. Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėjos Sigutės Mečkovskienės žodžiais, Paskolos pagal trečiąją investicinę SP priemonę - „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, yra skirta 19,94 mln. eurų EŽŪFKP ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Galima didžiausia paskolos suma siekia 100 tūkst. eurų.
Lengvatinėmis paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, pirmiausia turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Paraiškos turi atitikti SP priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus. NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda pažymą.
Numatyta, kad paskolų lėšomis yra finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, pavyzdžiui, žemei įsigyti, gamybiniams pastatams ir statiniams statyti arba jiems rekonstruoti, taip pat kapitaliniam jų remontui.
Paskolos teikiamos ir investicijoms į:
- Nematerialųjį turtą (kompiuterinei ir programinei įrangai, patentams, licencijoms įsigyti)
- Biologinį turtą (ūkiniams gyvūnams, vienmečiams ar daugiamečiams augalams)
Paskolos apyvartiniam kapitalui - tai ūkininko veiklai palaikyti skirti finansai, kurie palengvina sezoninius iššūkius bei leidžia geriau valdyti kasdienes ūkio operacijas. Už apyvartai pasiskolintas lėšas ūkininkai gali įsigyti sėklų, pašarų, trąšų, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonių, degalų, tepalų. Taip pat jie tas lėšas gali naudoti atlyginimams ar mokesčiams sumokėti, turto draudimo ar komunalinėms išlaidoms padengti. Visa tai padeda išvengti finansinių sunkumų tada, kai užklumpa sudėtingesni ūkininkavimo laikotarpiai ar kyla nenumatytų situacijų.
Kaip lengvai gauti kreditą verslui? 4 dalis: Verslo finansavimo būdai
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF)
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) garantuoja kredito įstaigoms iki 70 procentų neatgautos kredito dalies grąžinimą. Kredito įstaigoms už kreditus, suteikiamus jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) ir ūkio subjektams, kurie užsiima gyvulininkyste, jeigu kreditai skirti gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai ir rekonstrukcijai, gamybinei įrangai ir (ar) gyvuliams įsigyti bei ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems žemės ūkio augalus, garantuojamas iki 80 procentų neatgautos kredito dalies grąžinimas.
ŽŪPGF bankams ir kredito unijoms taip pat galės garantuoti iki 80 proc. gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų kreditų, jeigu šių paskolų lėšos bus naudojamos gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai ar rekonstrukcijai, taip pat gamybinei įrangai ir gyvuliams pirkti. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ūkio veiklos riziką sumažina ir žemės ūkio augalų draudimas, ŽŪPGF galės teikti iki 80 proc.
Nuo ŽŪPGF veiklos pradžios išduotų kreditų su garantija suma siekia 3,1 mlrd. litų, o suteiktų garantijų - 2,4 mlrd. litų. Vien per tris šių metų ketvirčius ŽŪPGF bankams ir kredito unijoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 92,3 mln. litų kreditų suteikė 187 garantijų už 54,4 mln.
Žemės ūkio technikos įsigijimas finansinės išperkamosios nuomos būdu (lizingu) bus finansuojamas. Parama už lizinguojamą turtą bus suteikiama pagal 2007-2013 metais galiojusias taisykles. Iš paramos lėšų bus padengiamos mėnesinės lizinguojamo turto įmokos. Lizingo būdu įsigyta technika taps ūkininko nuosavybe per 24 arba 36 mėnesius nuo tos dienos, kai bus pasirašyta paramos paskyrimo sutartis ar priimtas sprendimas skirti paramą.
Alternatyvi veikla kaime
Ūkių veiklos įvairinimas kaime vyksta lėtai, gal kiek sparčiau tose vietovėse, kur pati gamta riboja tradicinę žemdirbystę. Siekiant išspręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas, didinti jų gaunamas pajamas, žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatyta remti alternatyvią veiklą. Besidomintiems ekologiniu ūkininkavimu, bus mokamos kompensacijos pagal KPP priemonę “Agrarinė aplinkosauga”. Remiamas netradicinių augalų, gyvūnų, paukščių auginimas, paslaugos ir alternatyvūs verslai, skatinantys kaimo gyventojų pajamų didėjimą.
Kaimo gyventojai, steigiantys įmones ūkinei veiklai įvairinti, gali pasinaudoti ir valstybės parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Savivaldybės finansinę paramą SVV pradėjo teikti 1998 m. Daugiausiai SVV fondo lėšų (278 tūkst. Lt) panaudojo Jonavos r. savivaldybė. Daugeliu atvejų paskolos buvo paimtos įrangai ar technikai įsigyti.
Kaimo žmones, kuriems nebeįdomu auginti grybus ar kailinius žvėrelius, gali sudominti nauja verslo šaka - greitai augantys gluosniai žaliajam kurui. Gluosnių plantacijomis galėtų būti paversti dirvonuojantys laukai, kurių plotai Lietuvoje tikrai nemaži. Apsodinęs 1 ha Švedijoje veistais, greitai augančiais gluosniais, po trijų ketverių metų ūkininkas gautų 80 t kuro, kasmetinis derlius būtų 20 t medienos (50 proc. drėgmės).
Šis straipsnis suteikia bendrą apžvalgą apie paskolų gavimo sąlygas gamybiniams pastatams įsigyti, ypatingą dėmesį skiriant lengvatinėms paskoloms ūkininkams ir kaimo verslui Lietuvoje. Norint gauti tikslią ir individualią informaciją, rekomenduojama kreiptis į konkrečias finansų įstaigas ir konsultuotis su specialistais.
tags: #paskolos #gamybiniams #pastatams #isigyti