Pastatų rekonstrukcija ir remontas: ką svarbu žinoti?

Naudojamuose statiniuose ilgainiui atsiranda pokyčių, bloginančių jų eksploatacines savybės. Dėl vienų pablogėja komfortas, buities, darbo ir gamybos sąlygos, o kiti gali sukelti apskritai visi statinio arba jo pavienių konstrukcijų ar elementų irimą. Todėl sakoma, kad statiniai nusidėvi fiziškai ir morališkai. Fiziškai nusidėvėję statiniai ir jų konstrukcijos dažniausiai remontuojamos: atnaujinamos, stiprinamos ar pakeičiamos.

Esami statiniai gali tenkinti visuomeninės reikmės tik tada, kai visą naudojimo laiką yra rūpinamasi jų normalios techninės būklės palaikymu ir gedimu. Prižiūrint statinį, atliekamas patalpų ir teritorijos tvarkymas, statinio ir jo elementų stebėjimas bei tyrimas, nustatytą laiką naudotų elementų, įrenginių keitimas, inžinerinių sistemų profilaktika ir kiti darbai.

Abejojate, ar numatyti statybos darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui, ar rekonstravimui? Pateikiame glaustą informaciją iš Statybų reglamento (STR) apie statybos rūšis. Tai jums padės suprasti ir pasirinkti statybos rūšį pagal norimus atlikti statybos darbus. Ar bus nauja statyba prie namo? Ar namas bus rekonstruojamas? Ar kapitaliai remontuojamas?

Pagrindinės statybos rūšys

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (IV sk., 7p.), statybos darbai skirstomi į:

1. naujo statinio statyba;
2. statinio rekonstravimas;
3. statinio remontas:
   • statinio kapitalinis remontas;
   • statinio paprastasis remontas;

Naujo statinio statyba

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„17. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (V sk.):„8. Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra:

• pastatyti naują statinį;
• pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų;
• nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais;
• nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis;
• atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.

Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. 1 pav.

Statinio rekonstravimas

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„18. Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VI sk.):„9. Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;
• prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas - tai statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas[1], pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Taigi remiantis nurodytomis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai, yra tas, kad pertvarkant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys negali pakisti.

Atkreipiame dėmesį, kad statybos metu pakeitus esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), sprendinius, tarp jų statinio laikančiąsias konstrukcijas ir/ar jų išdėstymą, norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD, išskyrus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Nuo 2023-11-01 įsigalios nauja Statybos įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad jeigu rekonstruojamo pastato tūris padidėja daugiau negu 100 proc., jam taikomi įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

Rekonstrukcijos organizavimo ir vykdymo projektų rengimo principai: rengiant pastatų rekonstrukcijos projektą sprendžiami socialiniai, aplinkos bei techniniai uždaviniai. Jų sprendimai turi būti ekonomiški ir efektyvūs. Rekonstruojant ir renovuojant pastatus reikalinga atlikti energijos sutaupymo skaičiavimus. Tam būtini pastato tyrimai, kurių metu nustatoma esama jo būklė.

Nutarus rekonstruoti pastatus reikia atlikti ir inžinerinius tyrinėjimus, kurių tikslas - statybos objekto aikštelės būklę, įvertinant su rekonstrukcija susijusius dalykus: konstrukcijų stiprumą, papildomas apkrovas, šilumos nuostolius, eksploatacijos sąlygų pokyčius. Statinio rekonstravimo projekte turi būti pateikiami tik tie projektiniai sprendimai, kurie reikalingi esamo statinio pertvarkymui atlikti, o įvykdžius projektą statinys atitiktų esminius reikalavimus.

Skirtingai nuo kapitalinio remonto, rekonstravimas gali reikalauti griežtesnių leidimų ir teisinių procedūrų, nes jis gali įtakoti pastato išvaizdą, aplinkos vystymą arba netgi kultūrinį paveldą. Tai reikalauja išsamesnio projektavimo proceso ir galimai ilgesnio laiko bei išlaidų. Be to, rekonstravimo procesas gali būti sudėtinges dėl greta esančių ar kitų infrastruktūros sistemų įtraukimo.

Statinio rekonstrukcijos tikslas - materialiojo sukurto ilgalaikio turto esminis pertvarkymas, atsižvelgiant į šiuolaikinius reikalavimus ir ateitį.

Statybos įstatyme pastato / patalpos rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Reglamento 9 punkte išvardyti statybos darbai, kuriuos atlikus laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos ar pašalinama dalis esančių konstrukcijų.

Svarbu, kad kapitalinis remontas ir rekonstravimas būtų atliekami atsižvelgiant į projektavimo ir statybos standartus, nacionalinius ar vietinius statybos kodeksus ir taisykles. Tai užtikrins, kad atnaujinta infrastruktūra būtų saugi, patikima ir priimtina. Taip pat būtina nepamiršti, kad pastato naudotojai, gyventojai arba darbuotojai turėtų būti informuojami ir supažindinami su atliekamais darbais bei galimu trukdymu.

Statinio remontas ir jo rūšys

Statinio remontas - statybos rūšis, kai pagal statybos norminių dokumentų reikalavimus iš dalies arba visiškai atkuriama statinio ar jo dalies techninė būklė arba pagerinamos statinio eksploatacinės savybės.

Remontuojant statinius, nekeičiamos, nestiprinamos statinio laikančiosios konstrukcijos, inžinerinės sistemos, nekeičiama statinio sklypo teritorijos suplanavimas ir įranga. Atliekant rekonstravimo darbus, nesikeičia arba pasikeičia statinio ar jo dalių funkcijos.

Paprastai atliekami tokie statinių remonto darbai:

• Sutvarkomos esamos konstrukcijos, keičiami jų elementai;
• Sutvarkomos, pakeičiamos ar įrengiamos naujos pertvaros;
• Keičiami, dažomi langai, durys, užtaisomos angos, įstiklinami balkonai, lodžijos, įrengiami (nugriaunami) žiemos sodai ir pan.;
• Modernizuojama sklypo įranga, pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų elementai;

Remontas gali būti skirstomas į dvi rūšis: eilinį ir kapitalinį.

Eilinis remontas

Eilinio remonto tikslas yra profilaktinis ir nenumatytas remontas. Profilaktinio remonto metu atliekami darbai, skirti užkirsti kelią gedimams ir palaikyti pastato būklę. Nenumatyto remonto metu šalinami atsiradę gedimai ir defektai.

Apžiūros - tai viena svarbiausių statinių naudojimo priežiūros darbų komplekso dalių. Jų tikslas - laiku pastebėti ir teisingai įvertinti objektų konstrukcinių elementų ir inžinerinių sistemų defektus ir imtis neatidėliotinų priemonių jų plitimui pašalinti.

Didelių įmonių statinių priežiūros tarnybos pagal nustatytą grafiką atlieka periodines apžiūras: pavasarį - nutirpus sniegui, kai nustatomi statinių ir jų konstrukcijų būklės pokyčiai per praėjusį žiemos - pavasario laikotarpį, įvertinami defektai bei pažeidos, nustatomos remonto poreikis, jo pobūdis ir apimtis.

Kapitalinis remontas

Kapitalinis remontas - procesas, kurio tikslas yra atnaujinti pastatą / patalpą nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tai gali apimti pastato šildymo, elektros ar vandens sistemų atnaujinimą, renovaciją arba net pastato konstrukcijos stiprinimą. Kapitalinio remonto tikslas yra atkurti pastato / patalpos funkcionalumą, saugumą ir patrauklumą.

Pastato laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Taigi esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant pastato laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paaiškina, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Statybos inspekcija yra sukūrusi modernius įrankius, kurių pagalba greitai ir paprastai galite pasitikrinti ar planuojamiems pastato / patalpos kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Automatinius klausimynus rasite čia:

• Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas kapitaliniam remontui;
• Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas rekonstravimui.

Paprastasis remontas

Pagal LR Statybos įstatymą (pirmas skirsn., 2 str.):„21. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (VIII sk.):12. Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų:

• statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;
• sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami VI ar VII skyriuose nurodyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai;
• fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;
• angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;
• nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;
• angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;
• pastatų ar jų dalių apšiltinimas;
• balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• architektūros detalių pakeitimas;
• statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;

Statinio paprastasis remontas - tai viena iš statybos rūšių, kurios esmė - esamo statinio atnaujinimas, tačiau nekeičiant jo paskirties, neatliekant rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų. Šio tipo darbai dažnai reikalingi siekiant pagerinti pastato būklę, funkcionalumą ar estetinį vaizdą, tačiau be esminių konstrukcinių ar projektinių pakeitimų. Šie darbai dažniausiai atliekami gyvenamuosiuose pastatuose, siekiant pagerinti komfortą, energetinį efektyvumą ar estetinį vaizdą.

Statinių tyrimai

Tyrimo tikslas - nustatyti tikrąją statybinių konstrukcijų laikomąją galią, jų tinkamumą tolimesniam naudojimui ir kitus duomenis, reikalingus objekto rekonstrukcijos arba remonto projektui parengti.

Statinių tyrimo darbai vykdomi dviem etapais:

1. Išankstinis arba bendras tyrimas;
2. Detalus tyrimas

Išankstiniai arba bendrieji tyrimai pradedami statinių ir jų konstrukcijų apžiūra, susipažinimu su esama technine dokumentacija ir kitais duomenimis, padedančiais susidaryti vaizdą apie tiriamąjį objektą.

Detalus tyrimas - viena iš statybos objektų diagnostikos grandžių, kurios tikslas - gauti galutines patikimiausias žinias konstrukcijų techninei būklei įvertinti.

Statinių tinkamumą naudoti apibūdina dvi eksploatacinių savybių parametrų (ESP) grupės:

1. Pirmoji tai parametrai charakterizuojantys fizikinę techninę būklę, fizinį ilgalaikiškumą, stiprumo, ribinių deformacijų ir kiti rodikliai.
2. Antroji tai parametrai charakterizuojantys moralinį ilgaamžiškumą, pastatų atitikties šiuolaikiniams reikalavimams rodikliai pagal tūrinę planinę struktūrą, inžinerinę įrangą, estetinius ir kitus požymius.

Norminės ir projektinės apkrovų ir poveikių vertės turi būti nustatomos remiantis faktiniais duomenimis ir galiojančiomis apkrovų ir poveikių normomis.(nuo gruntų, pamatų iki stogo konstrukcijų -visiems apžvelgti).

Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad tiek kapitalinis remontas, tiek rekonstrukcija yra būtini procesai siekiant užtikrinti pastatų ilgaamžiškumą, saugumą ir funkcionalumą. Teisingas statybos rūšies pasirinkimas ir tinkamas planavimas leidžia efektyviai atnaujinti statinius, pritaikant juos prie šiuolaikinių reikalavimų ir užtikrinant komfortą bei saugumą jų naudotojams.

Šaltinis: Parengta pagal Statybos inspekcijos inf.

tags: #pastatu #rekonstrukcija #ir #remontas