Pasyvaus Namo Statyba Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Pasyvaus namo statyba - tai revoliucinis pokytis projektuojant ir statant energiją taupančius ir tvarius namus. Pastaraisiais metais pasyviųjų namų statyba tapo labai populiari kaip tvarus ir energiją taupantis pastatų projektavimo būdas. Pasyviuose namuose, garsėjančiuose išskirtiniu energiniu efektyvumu ir tvariu dizainu, pirmenybė teikiama gyventojų komfortui ir gerovei.

Taigi, kas yra pasyvus namas ir kodėl jis toks svarbus?

Pasyvus namas - tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų. Pasyvus namas, priminsime, yra pastatas, reikalaujantis labai mažo šilumos energijos kiekio. Namo energijos poreikis per metus kvadratiniam metrui vidutiniškai būtų apie 10 kWh.

Šiame straipsnyje panagrinėsime visus svarbiausius pasyvaus namo statybos aspektus Lietuvoje, nuo projektavimo iki energijos efektyvumo sprendimų.

Pasyvaus Namo Koncepcija ir Reikalavimai

Pasyvaus namo koncepcija buvo sukurta 1988 metais profesoriaus Bo Adamson (Lundo universitetas, Švedija) ir daktaro Volfgango Faisto. Norint pasyviame name pasiekti pirmiau nurodytą energijos išeigą šildymui iki 15 kWh/m² per metus ir pirminės energijos išeigą iki 120 kWh/m² per metus, Pasyvaus namo institutas išleido rekomenduojamus reikalavimus:

• Išorinių atitvarų (U≤0,15 Wm²K)
• Langų šilumos perdavimo koeficiento dydžiui - (U≤0,80 W/m²K)
• Hermetiškumui (n50 ≤ 0,6 h-1)

Be to, išoriniuose pastato atitvaruose neturėtų būti šalčio tiltų, šilumos perdavimo linijinio koeficiento dydis šalčio tiltuose Ψ neturėtų viršyti 0,01 W/mK, oras-oras tipo šilumokaičio naudingo veikimo koeficientas ventiliacinėje įrangoje turėtų būti ne mažesnis nei 75%, o stiklinių paviršių sugebėjimas praleisti saulės energiją turi būti ne mažiau 50%. Minimali oro apykaita turėtų siekti 0,4 karto per valandą, t.y.

Publikacijose ir seminaruose pirmiau pateikti reikalavimai dažnai vadinami pasyvaus namo standartu. Iš tikrųjų šie reikalavimai nėra privalomas standartas ar direktyva nei Vokietijoje, nei kitose šalyse. Bandymai įforminti reikalavimus pasyviam namui kaip Europos Sąjungos direktyvą kol kas nebuvo sėkmingi. Taip yra dėl to, kad A energijos sunaudojimo klasės pastatų, t.y. pastatų su žemu energijos suvartojimo lygiu, statybą galima vykdyti įvairiais būdais, įskaitant tik dalinai naudojant pasyvaus namo standarto reikalavimus.

Pasyvaus namo mitai

• Mitas. Langus galite atidaryti kada tik panorėję, tačiau to daryti neprivalote. Automatinė ventiliacija aprūpina namus reikiamu šviežio oro kiekiu.
• Mitas. Pasyvūs namai taip pat turi būti šildomi, tačiau jiems reikia kur kas mažiau šilumos energijos. Dažnai šildymo sistema bei karšto vandens paruošimas yra kombinuojamas kartu su vėdinimo sistema.
• Mitas. Pasyviame name vyrauja komfortinė temperatūra, nes pastate gera izoliacija.
• Mitas. Pasyvių namų stogas gali būti dengiamas taip pat kaip ir įprastų namų. Kaip atrodys Jūsų namas - tai jau Jūsų skonio reikalas.

Namas su žemu energijos suvartojimo lygiu arba A energijos suvartojimo klasės namai

Remiantis literatūros šaltiniais, namais su žemu energijos suvartojimo lygiu Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse vadina tokius namus, kuriuose energijos sąnaudos apšildymui ir vėdinimui neviršija 40 kWh/m² per metus (Energiesparhaus 40), o suminė pirminės energijos išeiga (apšildymas + karštas vanduo + elektra) neviršija 120 kWh/m² per metus, t.y. A energijos sunaudojimo klasės reikalavimas.

Šios dvi sąvokos iš dalies sutampa, kadangi vienas iš kriterijų yra bendra pirminės energijos išeiga (šildymas, vandens pašildymas ir elektra) / 1 m² apšildomo ploto per metus - ji neturėtų viršyti 120 kWh/m² per metus tiek pasyviame, tiek A energijos suvartojimo klasės name.

Be to, kaip jau minėta, pasyviems namams taikomas antras kriterijus - energijos išeiga šildymui. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje galiojančiame pasyvių namų standarte nenumatoma šildymo sistema su aktyvia energija, t. y. šildomos grindys ar radiatoriai. Pagrindinis šildymo energijos šaltinis yra „pasyvi energija“, t. y. ta energija, kurią išskiria patalpoje esantys žmonės, buitinė technika ir per langus patenkanti saulės energija.

Jeigu žiemą pasyvios šildymo energijos nepakanka, tai kompensuojama ventiliacijos sistemoje įrengtu kaloriferiu (papildomas oro šildymas). A energijos suvartojimo klasės namuose pirmiau nurodytų apribojimų nėra. Kaip buvo minėta pirmiau, kriterijus yra ET rodiklis, kur t. y. suminė energijos išeiga neviršija 120 kWh/m² per metus, bei sveiko mikroklimato užtikrinimas patalpose.

Energijos Efektyvumas ir Sprendimai

Vienas iš pagrindinių tvarių statybų tikslų yra sumažinti energijos suvartojimą. Energija nuolat brangsta, be to kuro deginimas teršia gamtą ir įneša savo indėlį į klimato atšilimą, todėl svarbu taupyti energiją.

Pasyviuose namuose didžiausias dėmesys skiriamas išorinių atitvarų apšiltinimui. Pavyzdžiui, mūsų klimato sąlygomis sienoms iš medinių karkasų būtinas išorinių sienų apšiltinimas iki 30-40 cm. Remiantis Pasyvaus namo instituto duomenimis, rekomenduojamas apšiltinimo sluoksnio storis Stokholme ir Helsinkyje turėtų būti netgi 60 cm mineralinės vatos, o stogo be palėpės - iki 60-70 cm mineralinės vatos.

Namuose su žemu energijos suvartojimo lygiu didžiausias dėmesys skiriamas maksimaliam techninių sistemų naudojimui, t.y. ventiliacijai su oro rekuperatoriumi, ir šilumos siurblių ir saulės energijos vandens pašildymui naudojimui.

Taip yra dėl to, kad išorinių atitvarų apšiltinimas turi poveikį tik iki nustatytos ribos ir tas poveikis yra kelis kartus mažesnis nei energijos taupymas, kurį užtikrintų techninių sistemų naudojimas.

Pastatų energijos efektyvumo rodikliai Lietuvoje

Lietuvoje nuo 2009 metų galioja vyriausybės patvirtintas reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas”, kuriame numatomas energijos suvartojimas statomuose ir iš esmės rekonstruojamuose pastatuose ir jos apskaičiavimo metodika.

Energijos efektyvumo charakterizavimui naudojamas pastato energijos efektyvumo rodiklis (ET rodiklis). Tai yra per metus sunaudojama energija (šildymas, vandens pašildymas, elektra su taip vadinamais svertiniais koeficientais), padalinta iš šildomo ploto. Išreiškiama kWh/m² per metus.

Remiantis šiuo reglamentu Lietuvoje ET rodiklis neįpareigoja pastatą priskirti vienai ar kitai energijos suvartojimo klasei, pagal suvartotą energijos kiekį kWh/m² metams, skirtingai nei Estijoje, individualių namų ET rodiklis neturėtų viršyti 180 kWh/m² per metus. Tai galioja naujiems ir iš esmės rekonstruojamiems pastatams. Palyginimui, namų Švedijoje vidutinis energijos sunaudojimas sudaro 150 kWh/m² per metus.

Siekiant grafiškai pavaizduoti energijos efektyvumo rodiklius ir palyginti juos su kitų namų rodikliais, buvo sukurtas pastatų energijos sunaudojimo ženklinimas.

Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai:

• Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
• Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
• Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
• Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
• Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Siekiant ventiliacijos energijos efektyvumo, galima naudoti efektyvų šilumos grįžimą. Tai yra esminis reikalavimų, taikomų pasyviems namams arba namams su žemu energijos suvartojimo lygiu, skirtumas, kadangi pastarųjų atveju priverstinės ventiliacijos sistemų su šilumos grįžimu naudojimas yra ne savanoriškas, o privalomas. Tai užtikrina tiek didelę energijos ekonomiją, tiek gerą oro kokybę patalpose.

Geras vidaus klimatas ir oro apykaitos užtikrinimas patalpose ne mažiau svarbūs nei energijos taupymas.

Išorinių atitvarų optimalus atsparumas šilumai

Grįžtant prie lentelėje Nr. 1 pateiktų šilumos perdavimo koeficientų rodiklių U (W/m²K), matome, kad Estijos standarte EVS 837-1 (galiojusiame iki 2009 metų) pateiktos ribinės U rodiklių reikšmės praktiškai sutampa su Vokietijos direktyvoje EnEN 2009 pateiktomis U rodiklių ribinėmis reikšmėmis (išskyrus grindis ir langus). Tačiau nuo 2009 metų Estijos nutarime Nr. 258 išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientus rekomenduojama sumažinti vidutiniškai iki 44%, taip pat ir langų atžvilgiu.

Kiek bus sutaupyta energijos? Taikant Estijos ekonomikos ministerijos pasiūlytą BV2 namo, kurio apšildomų grindų plotas yra 130-150 m², energijos sunaudojimo skaičiavimų programą, toks U rodiklių sumažėjimas t.y. papildomas išorinių atitvarų apšiltinimas, leidžia sutaupyti 7% energijos.

Vaizdumo dėlei Talino atveju pateikiame išorinės sienos šilumos netekimo priklausomybę nuo šilumos laidumo rodiklio U (W/m²K). Kaip matyti paveikslėlyje, naujuose pastatuose, kurių išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientas U (W/m²K) mažesnis nei 0,28, jo tolesnio mažėjimo poveikis nelabai didelis, tačiau sienų kaina gerokai išauga.

Tai taip pat svarbu ir kitų išorinių atitvarų atveju. Šilumos netekimo pasiskirstymas individualiame name natūralios ventiliacijos su priverstiniu ištraukimu atveju (be oro šildymo) parodytas paveikslėlyje Nr. 2. Kaip matyti, svarbiausia sumažinti šilumos netekimą per ventiliacijos sistemą ir langus. Pavyzdžiui, natūralios ventiliacijos pakeitimas priverstine su šilumos grąžinimu (oro šildymu) leidžia sutaupyti šildymo energijos iki 43% ir taip pat garantuoja gerą oro apykaitą patalpose.

Pav. 2 Šilumos netekimo pasiskirstymas tipiniame pastarąjį dešimtmetį pastatytame name, kurio šildomas plotas - apyt.

Energiniai požiūriu efektyvūs sprendimai, naudojant AEROC produkciją

Dujų betono AEROC unikalios šiluminės - techninės savybės sudaro sąlygas išorines sienas statyti be papildomo apšiltinimo. EcoTerm Plus 375 ir 500 yra vieni iš Lietuvos rinkoje siūlomi sienų blokeliai, iš kurių galima statyti sienas, kurių šilumos išsaugojimo rodikliai yra labai geri (U rodiklis atitinkamai 0,22 ir 0,17 W/m²K), naudojant tik minėtus blokelius.

Kadangi AEROC siūlo blokelius su geriausiais šilumos išsaugojimo ir energijos taupymo rodikliai Lietuvos rinkoje, norint pastatyti sieną su atitinkamais rodikliais iš kitų gamintojų blokelių, visuomet būtina naudoti papildomą apšiltinimo sluoksnį, kas savo ruožtu reikalauja gana daug darbo ir dėl ko pabrangsta statybos. Siekiant tokio paties šilumos išsaugojimo lygio, išorinėms sienoms iš įvairių blokelių reikia įvairaus storio apšiltinimo sluoksnio.

Atsižvelgiant į namo energijos sunaudojimui įtakos turinčius atitvarų konstrukcijų pasirinkimo veiksnius, energijos požiūriu taupiausias rezultatas leidžia pasiekti akmeninio namo efektą - kompleksinį sprendimą iš produkcijos AEROC. Be blokelių, skirtų statyti įvairių tipų išorines ir vidines sienas, Aeroc siūlo naujieną - armuotas plokštes iš dujų betono, kurias galima naudoti kaip laikantįjį ir šilumą sulaikantį elementą perdangose ir ant pastatų stogų.

Plokštes galima dengti ir nuožulniai, t.y. iš jų galima sėkmingai pastatyti ir namą su dvišlaičiu stogu. Langų ir durų angų perdangai rekomenduojame naudoti sąramas arba U formos blokelius AEROC.

Akmeninis namas AEROC yra energiją taupantis ir išsiskiria geru mikroklimatu, jis pastatytas iš ekologiškų medžiagų ir atitinka taip vadinamus „žaliųjų“ statybų reikalavimus. Nors dažnai tvirtinama, kad namo su aukštu energijos efektyvumo lygiu statybos gerokai brangesnės už įprastinio namo statybas, praktiškai tai nevisai taip. Būtina rasti optimalų variantą, kurio atveju energiją taupantį namą galima pastatyti už protingą kainą. AEROC produkcija leidžia tai įgyvendinti.

Reikėtų palyginti investicijų apimtis ir siekiamą sąnaudų energijai sutaupymą, t.y. terminą, per kurį investicijos atsipirks. Įprastai, protingas atsipirkimo laikas yra 10-15 metų.

Pasyvaus Namo Statybos Aspektų Apžvalga

Šiame skyriuje apžvelgsime įvairius pasyvaus namo statybos aspektus, pradedant nuo planavimo ir projektavimo iki medžiagų pasirinkimo ir technologijų diegimo.

Projektavimas ir Planavimas

Pasyvaus namo projektas - net jei namas turi keturias sienas tai kruopštumo reikalaujantis procesas. Pasyvaus namo esmė visose darbų stadijose - atidumas, kruopštumas ir sprendimų patikra. Nuobodu? Be jokios abejonės, bet rezultatas to vertas!

Projekto vertę arba sėkmę sudaro kalnas informacijos suderintos tarpusavyje. Vienus pasyvaus namo sprendimus galima koreguoti ir tobulinti statybų metu, kitų sprendimų korekcijos gali būti neįmanomos. Posakis apie septynių kartų matavimą ir vieno karto kirpimą - geriausias pasyvaus namo projektuotojo devizas.

Informacijos gausa projektuojant pasyvų namą yra kelis kartus dedesnis nei atliekant eilinį namo projektavimą. Žinios specifinės, o kas svarbiausia apima labai platų spektrą skaičiavimų.

Pagrindiniai Projektavimo Etapai

1. Geologiniai tyrimai: Visas jūsų statinys stovi ant žemės ir tai tikrasis jūsų pamatas ant kurio ir stovės paties pasyvaus namo pamatas, sienos, stogas ir taikas yra viduje. Netaupykite ant geologinių tyrimų, kuomet vienas jūsų namo geologinis matavimo taškas sutampa su kaimyno geologija ir jūs galvojate, kad visas namo užstatymo plotas bus su vienoda geologija. Kadangi minimalus statistikos duomenų kiekis turėtų būti trys matavimo taškai, tai bent jau tiek ir padarykite geologinių matavimų pamato vietoje.
2. Projektavimo darbai: Tik turint patikimą geologiją jūs galite pradėti projektavimo darbus, nes geologija ir padoriam architektui turi būti svarbi ir konstruktorius įvertins tinkamai namo konstrukcijų visumą. Kiek teko skaityti pasyvaus namo instituto medžiagą, tai minimalus ekonomiškai pagrystas bei ekonomiškai efektyvus namukas yra vieno aukšto su gyvenamaja mansarda namas, keturi kampai ir dviejų šlaigų stogas, gal vienašlaitis, bet kuo daigiau kampų, erkerių, kitokių įmantrybių - tuo konstruktyvas bus jūsų piniginei brangesnis, bet ne projektuojant, o atliekant pačius darbus. Kuo mažiau jūsų namas turės kampų - tuo efektyvesnis bus pats statinys.
3. Konstrukciniai sprendimai: Turim namo pamatų, sienų, langų ir stogo vaizdus architektūroje... Iki atiduodant projektą konstruktoriui reikėtų jums žinoti kelias svarbias smulkmenas. Konstruktoriui būtų neblogai turėti arba kartu lygegrečiai derinti tarpusavyje tokius kaip vėdinimo, elektros, baldų, šildymo sistemų, akustinius ir sandarumo projektus.

Svarbūs Aspektai Projektuojant Pasyvų Namą

Kiek tenka matyti bendrus suvestiniu planus iš užsakovų, tai vėdinimo, šildymo, elektros dar galima surasti, tačiau akustinių skaičiavimų projekto (vertinamos fasado, vidinių pertvarų ir perdangų bei vėdinimo su kanalizacijos triukšmo poveikio jūsų gyvenimui parametrai) bei sandarumo projekto (pjūviai sandarinimo mazgų, medžiagų žiniaraščiai) mums niekados nepavyksta aptikti.

Ir vėliau mes turime galvosopius nes priduodant pabaigtus statinius vienbučius reikia atlikti energinį sertifikavimą su sandarumo testo matavimais, o dvibučiui ir kitiems daugiabučiams reikia dar ir akustinių matavimų. Su sandarumu arba kuomet atliekame sandarumo testus Lietuvoje vis neblogiau sekasi užsakovams paruošti pastatus, tačiau akustikoje reikia skaičiavimų žymiai didesnių nei sandarume ir atsiranda jau pačių užsakovų nusiskundimų dėl daugiabučių akustinių savybių.

Ką šia pastraipa norime jums pasakyti - namas kaip ir žmogus turi savo anatomiją ir ne tik žmogui kaulai ir raumenys ir riebaliukai yra svarbūs (analogija būtų namo pamatas, sienos, šiltinimo sluoksniai), bet yra dar ir intelektas, gebėjimas matyti, nervinė sistema, kvėpavimas ( analogija būtų vėdinimo ir šildymo sistemos, langai, valdymo kontroleriai namo sistemų). Todėl pradėkite statybas kuomet bus parengtas visas paketas dokumentų, o ne tik minimalus reikalavimų sąvadas skirtas statybų leidimui.

Medžiagų Pasirinkimas

Tokių namų sėkmę lemia naudojamos statybinės pasyvaus namo medžiagos ir kiti techniniai sprendimai. Tinkamų langų pasirinkimas pasyviam namui yra svarbi patogaus ir energiškai efektyvaus namo kūrimo dalis. Tad kokie langai pasyviam namui yra patikimiausi?

Mūsų namo sienos ir stogas bus iš Lietuvoje gan naujos medžiagos - SIPs panelių. Iš esmės tai OSB-EPS-OSB suklijuotas sumuštinis. Sienų panelės tarpusavyje bus jungiamos kalibruotos medienos brusais. Iš vidaus bus viskas padengta garo izoliacija (polietileninė plėvelė) ir padengta gipskartonio plokštėmis, dviem sluoksniais.

Technologijos ir Sistemos

Techninius brėžinius projektuotojas jau užbaigė, skydų gamintojai taip pat savo brėžinių variantus pateikė, todėl neužilgo galėsime pradėti statybas ir jei viskas gausis, statinys turėtų atitikti pasyvaus namo standartus. Tokiam namui šildymo/šaldymo reikia labai nedaug. Žymiai daugiau energijos reikės karšto vandens paruošimui.

Šilumos Siurbliai ir Saulės Kolektoriai

Šilumos siurblių derinimas su fotovoltiniais (PV) saulės kolektoriais ir baterijomis yra perspektyvus sprendimas, siekiant tvaraus ir energiją taupančio gyvenimo būdo.

Taigi namo šildymui/šaldymui turbūt rinksimės 2 variantą. Pagrindinis motyvas - komfortas. 1 variantas - perkam 200 l boilerį, esam žiauriai netaupūs ir vandeniui per mėnesį sunaudojam 450KWh (realiai žmonės ~300 KWh sunaudoja). 3 variantas - žemė-vanduo COP 3, tai sutaupytume 466€, atsipirktų per ~10 metų. Dar yra visokie saulės kolektoriai - girdėjau, kad neatsiperka. Yra ir oras-vanduo ŠS boileriai, bet jie šaldo patalpos orą. Vasarai abu variantai gal ir tinkami… O žiemą šildyt elektra?

Vėdinimo Sistemos

Gera oro kokybė patalpose, kuriose būtina priverstinė ventiliacija su oro rekuperatoriumi. Tačiau tuo pačiu reikia atsižvelgti į tai, kad projektuojant, statant ir eksploatuojant pasyvius namus, būtina atsižvelgti į tam tikras problemas.

Siekiant ventiliacijos energijos efektyvumo, galima naudoti efektyvų šilumos grįžimą. Tai yra esminis reikalavimų, taikomų pasyviems namams arba namams su žemu energijos suvartojimo lygiu, skirtumas, kadangi pastarųjų atveju priverstinės ventiliacijos sistemų su šilumos grįžimu naudojimas yra ne savanoriškas, o privalomas. Tai užtikrina tiek didelę energijos ekonomiją, tiek gerą oro kokybę patalpose.

Statybos Eiga ir Iššūkiai

Privataus namo statybos procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis nuoseklaus planavimo bei pasirengimo. Lietuvoje pastaraisiais metais statybų kainos kasmet auga. Planuojate statyti kompaktišką, iki 80 m² namą?

Statant pasyvų namą, problemos gali turėti įtakos statybinių darbų kokybei. Pasyvus namas turi būti labai hermetiškas, t.y. neperpučiamas. Daugiasluoksnių sienų atveju tai labai sunku pasiekti.

Klientas, kuris nori pasistatyti pasyvų namą, turi paisyti tam tikrų patogumo apribojimų. Pavyzdžiui, šildymo laikotarpiu atidarius langus, energijos išeiga padidėja ir reikalavimai nebeįvykdomi, taip pat jeigu naudojamas židinys, pažeidžiamas patalpų šiluminis balansas. Oro apykaita ir temperatūros reguliavimas turi būti pilnai automatizuoti ir patikimi.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos

• Neteisingi geologiniai tyrimai
• Nepakankamas dėmesys sandarumui
• Netinkamas vėdinimo sistemos įrengimas
• Neapgalvoti konstrukciniai sprendimai

Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos

Šiame skyriuje pateiksime praktinių patarimų, kaip sėkmingai įgyvendinti pasyvaus namo statybos projektą, remiantis realia patirtimi ir įžvalgomis.

• Taupymas ir Kokybė: Nepagalvokite nieko blogo, taupumas ir skūpumas yra skirtingi dalykai, o ir gyvenimo prasmė tikrai ne tuose pinigų kiekiuose. Pagaliau statybose kartais smegenų "pakratymas" yra žymiai vertingesnis nei stora piniginė.
• Statybos Sezonas: Bet kokybiškai pasyvų namą, mūro konstrukcijos, pastatyti per vieną statybų sezoną gali nepavykti dėl orų, kruopštumo reikalavimų, kito žmogiško faktoriaus. Paskirkite bent jau porą statybinių sezonų savo pasyviam namui. Skubos darbą velnias veja galioja ir statybose.
• Kvalifikacija: Yra tokių kvalifikuotų statybininkų, kurie jums namą iš architektūrinės dalies sugebės viską "sulipdyti", bet pasyvaus namo statyba yra šiek tiek daugiau detalizacijos reikalaujantis projektas. Net su konstruktyvu statybinkams kils klausimų, o jei jau leisite statybininkams visas nesuprantamas vietas patiems suprojektuoti iki galo, nepykite jei kažikas iš šio vaizdelio bus jums "ne prie dūšios".
• Biudžetas: Dėl nenoro klaidinti puslapyje bus minima kiek galima mažiau tikslių kainų - labai nedėkingas reikalas ir net beprasmis.

tags: #pasyvaus #namo #statyba #blogas